TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mintyse - kurortai Somalyje

2012 08 20 8:11
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos laivams šiemet pavyko išvengti pavojingų užpuolimų prie Afrikos krantų. Liepos mėnesį Adeno įlankos piratai leido visam jūrų verslui atsipūsti.

Apie laivų užpuolimus informaciją renkančio Tarptautinio jūrų biuro (IMB) ataskaitų centro duomenimis, liepą, pirmą visą mėnesį per pastaruosius 5 metus, neužregistruota nė vienos Somalio piratų atakos. Tačiau iki tol šiais metais prie Somalio laivai buvo užpulti  70 kartų, 13 jų pagrobti, įkaitais paimta 212 žmonių.

Pasak IMB pranešimo, šiuo metu Somalio piratų rankose yra 11 laivų ir 174 įkaitai. O iš viso pasaulyje iki rugpjūčio pradžios užfiksuoti 189 piratavimo atvejai, iš jų 20 - laivų atakų.

Per 6 mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, incidentų sumažėjo nuo 266 iki 177, tačiau buvo nužudyti 4 žmonės.

Ši statistika rodo, kad piratavimas egzistuoja visose Pietų pusrutulio jūrose, šiemet būta laivų atakų prie Gvinėjos, Nigerijos, Indonezijos, tačiau Somalio užpuolikai pridaro daugiausia ekonominės žalos jūrų laivybai.

Patruliuoja kariškiai

Naujienų portalas Telegraf.co.uk, skelbiantis piratavimo specialistų komentarus apie naują tendenciją, pažymi, kad tai tradicinė piratavimo pertrauka Raudonosios jūros, Arabijos įlankos ir Somalio baseine, tačiau pirmą kartą nuo 2007 metų ji trunka ilgiau kaip mėnesį, nuo birželio 26-osios.

Tai gali būti tarptautinių susitarimų dėl karinės laivybos kelio apsaugos rezultatas. Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos, NATO, Rusijos ir Kinijos laivai patruliuoja daugiau kaip milijono kvadratinių mylių plote.

Nurodoma, kad antipiratinės misijos ATALANTA pajėgos pakeitė taktiką - sraigtasparniais atakuoja piratų logistikos bazes krante ir trukdo užpuolikams lipti į laivus. Dalis Indijos vandenyno šiaurėje dirbančių kompanijų turi ar planuoja samdyti karinę apsaugą, kad galėtų užpuolimo atveju atsišaudyti. Tai vertinama nevienareikšmiškai, bet ginklai, pasak pačių apklaustų piratų, labiausiai juos baugina.

Kol žmogaus teisių gynėjai aiškinasi, ar teisėta ir moralu šaudyti į nusikaltėlius, laivybos verslas pajautė šiokį tokį atokvėpį -  Somalio piratų antpuolių šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 60 procentų. Tačiau pastebima, kad tanklaivių, žvejų laivų ar privačių jachtų grobimą piratai iškeitė į jiems saugesnį "verslą" - daugėja įkaitais paimtų žmonių, o kartu didėja ir išpirkų kaina. Šio reiškinio tyrinėtojai konstatuoja, kad piratavimas - kol kas geriausias būdas somaliečiams užsidirbti pragyvenimui.

Priminė skolą

Rusijos interneto žurnalas Lawinrussia.ru, apžvelgdamas Somalio politinę raidą, primena, kad dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Sovietų Sąjunga suteikė Somaliui, kariavusiam su Etiopija, 3 mlrd. svarų sterlingų paramą. Dabar ši vieningos politinės valdžios neturinti valstybė turi didžiulę skolą Rusijai ir galėtų pasiūlyti būdą, kaip ją grąžinti.

Somalio diplomatai esą "rodo drovias pastangas" megzti santykius su Rusija, tačiau tam, kad Rusijos ekonominė įtaka šalyje sustiprėtų, reikalingos bent minimalios pastangos apsaugoti ten dirbančius specialistus.

Piratai rinkdamiesi įkaitus pagal tautybę ar pilietybę niekam išlygų nedaro. Yra nukentėjusių nuo piratų ir Rusijos diplomatinio korpuso atstovų, ir jūrininkų ar kranto darbuotojų.

Analitikai, remdamiesi, ko gero, oficialios valdžios atstovų kalbomis, reiškia nuomonę, kad Rusija galėtų grįžti į Somalį statyti jūrų uostų ir kitos inžinerinės infrastruktūros, jeigu gautų dalį Indijos vandenyno pakrantės valdyti koncesijos pagrindais amžinam naudojimui ir ten galėtų pasistatyti viešbučių kompleksų rusų turistams. Tokių, kokie yra Egipto pakrantėse. Kurortinė zona  sukurtų tūkstančius darbo vietų somaliečiams.

Nurodoma, kad visoje Somalio teritorijoje apstu senovės civilizacijų liekanų: Egipto, finikiečių, koptų ir dar ankstyvesnių. Tačiau dėl nuolatinio pilietinio karo visi istoriniai paminklai apleisti ir pasaulio visuomenei neprieinami.

Netgi atlikti skaičiavimai, kiek tai kainuotų. Padėčiai Somalio pakrantėje stabilizuoti, policijai ir kranto apsaugai steigti bei kitoms prielaidoms rusų verslui įsitvirtinti reiktų maždaug milijardo eurų. O tokios sumos esą galima paprašyti Rusijos vyriausybės mainais į pakrantę ir galimybes ten statyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"