TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miškai - Lietuvos turtas

2007 07 26 0:00
Lietuvos miškingumas siekia 32,7 proc., šį turtą administruoja 42 miškų urėdijos.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Lietuvoje yra 42 miškų urėdijos. Kiekviena administruoja 1-3 rajonų miškus. Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Lietuvoje nuolat didėja.

Dalis naujų miškų auga savaime, dar daugiau įveisiama žemės ūkiui netinkamose arba nenaudojamose žemėse įgyvendinant Kaimo plėtros programą. Šių metų sausio 1 dieną miškai užėmė 2,136 mln. hektarų. Šalies miškingumas šių metų pradžioje sudarė 32,7 proc. ir buvo 1,8 proc. didesnis nei 2001 metais. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato, kad 2020 metais miškingumas padidės 3-5 proc. ir sudarys 34-36 proc. Lietuvos teritorijos. Miškotvarkos specialistai teigia, kad per metus viename hektare priauga apie 6,5 kub. metro medienos, o iškertama apie 4,1-4,3 kub. metro (60 proc.) medienos prieaugio. Tai leidžia tikėtis, kad medienos pasiūla ir ateityje nemažės.

Mažins popierizmą

Per pastaruosius metus, net ir sumažėjus kritimo apimčiai, pagerėjo medynų kokybė, įrengti modernūs miškų medelynai ir ir suformuota šiuolaikinė miško sėklinė bazė, pagerinta miško infrastruktūra (keliai, priešgaisrinės, sanitarinės priemonės ir kita), optimizuotas valstybinių miškų valdymas - patvirtina ir mokslininkai. Miško sistemos valdymas sėkmingai tobulinamas visą dešimtmetį.

Tęsdamos valdymo sistemos tobulinimą Generalinės miškų urėdijos gegužės mėnesį sudarytos šešios darbo grupės, į kurias įėjo visų urėdijų urėdai, miškininkystės specialistai ir mokslininkai, išanalizavo urėdijų darbą ir pateikė siūlymus, kaip jį padaryti efektyvesnį. "Daugiausia siūlymų susiję su popierizmo mažinimu", - teigė vienos darbo grupių vadovas, Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos miškų urėdas Albertas Zdanevičius. Darbo grupės siūlė urėdijose atsisakyti dviejų trečdalių ataskaitų, knygų pildymo, kompiuterizuoti daugelį apskaitos darbų, parduodant medieną atsisakyti mato vienetų įvairovės, nes dėl to atsiranda paklaidų. Į daugumą siūlymų Generalinė miškų urėdija žada atsižvelgti ir miškų urėdijų valdymą tobulinti. O darbo grupės veiklą tęsia, mėgindamos miškininkus išvaduoti iš popierizmo.

"Generalinė miškų urėdija nedviprasmiškai pareiškia, kad niekada nepritarė ir niekada nepritars tokiems projektams, kurie žlugdytų Lietuvos valstybinius miškus. Ne kartą esame pasisakę prieš vienos miškų įmonės kūrimą, nes tai sumažintų miškininkų skaičių periferijoje, paskatintų biurokratijos didėjimą, pablogintų miškų priežiūrą, pakenktų visuomenės interesams, apsunkintų medienos perdirbėjų apsirūpinimą mediena, lemtų medienos rinkos monopolizavimą bei korupcijos didėjimą, pakenktų demokratijos raidai", - teigė generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Galimybė išplėsti miškų plotus "Teisinė valstybinių miškų apsauga - viena didžiausių problemų. Dokumentuose nurodytas miškas, o tikrovėje vietoj miško - karjeras", - sakė Aplinkos ministerijos viceministras Zdislovas Truskauskas Generalinėje miškų urėdijoje surengtame urėdų pasitarime. Viceministro manymu, taip atsitinka neturint realių žemėtvarkos projektų. Vos vienoje kitoje urėdijoje parengti žemėtvarkos projektai visiems administruojamiems miškams, tačiau net 6 urėdijos liepos 1 dieną nebuvo šių darbų nė pradėjusios. Viceministras abejojo, ar efektyviai bus pasinaudota naujiems miškams įveisti skirta Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama 2007-2013 metų laikotarpiu. Abejonių kilo įsitikinus, kad urėdijos, kurių pareiga teikti paslaugas privačių miškų savininkams, paslaugų kainas nustato kelis kartus didesnes nei realūs įkainiai. Vien už dirvos paruošimą miškui sodinti vienos urėdijos užsiprašo 200, o kitos - 450 litų už hektarą. "Ar tikrai rūpi įveisti naujų miškų?" - klausia Z.Truskauskas urėdų, nes išgirdę apie tokias kainas žmonės nuleidžia rankas - atsisako minties sodinti mišką. 2006 metų pirmą pusmetį urėdijos privačių miškų savininkams suteikė ūkinių paslaugų už 860 tūkst. litų, o šiemet pirmą pusmetį - už 455 tūkst. litų. Pustrečio šimto mažiau savininkų kreipėsi konsultacijų miško atkūrimo ir tvarkymo klausimais. Z.Truskausko manymu, protingai tvarkantis, ES 2007-2013 metų struktūrinių fondų parama apleistoms, nenaudojamoms dirvoms apsodinti mišku šalies miškininkystei gali tapti tikru aukso amžiumi.

Brangsta mediena, didėja pajamos

Šių metų pirmą pusmetį valstybinių miškų urėdijose įveista 1250 ha naujo miško, o iškirsta 1,6 mln. kub. metrų. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse mediena per metus gerokai pabrango. Šių metų pirmą pusmetį iš valstybinių miškų urėdijos pardavė 1,7 mln. ktm apvaliosios medienos. Vidutinė apvaliosios medienos kaina šiemet palyginti su pernai pirmu pusmečiu padidėjo 39 litais už kub. metrą ir dabar kainuoja 139 litus už kub. metrą. 2006 metų pirmą pusmetį pradelstų skolų buvo daugiau kaip 1,7 mln. litų, o šių metų pirmą pusmetį - 1,5 mln. litų. Beviltiškų skolų pernai pirmą pusmetį buvo 36 tūkst. litų, šiemet - tik 6,5 tūkst. litų. Apvaliosios medienos likučiai miškų urėdijų sandėliuose pernai pirmą pusmetį buvo 230 tūkst. kub. metrų, šiemet pirmą pusmetį - 154 tūkst. kub. metrų.

Miškų urėdijų neaudituotas pelnas 2006 metų pirmą pusmetį sudarė 12 mln. litų, o šiemet per tą patį laikotarpį - 35 mln. litų neaudituoto pelno. Pasak B.Sakalausko, dalis už apvaliąją medieną gautų viršplaninių lėšų bus panaudota atlyginimams didinti, mažinti specialistų darbo užmokesčio skirtumus tarp atskirų miškų urėdijų.

Miškas mėgsta tvarką

Daugiau uždirbdami miškininkai daugiau lėšų skiria miškams tvarkyti ir priešgaisrinei apsaugai. Generalinė miškų urėdija organizavo gaisrų gesinimo automobilių pirkimo konkursą, kad urėdijos galėtų operatyviai gesinti miško gaisrus. Kartu su kitomis tarnybomis miškininkai rengia priešgaisrinius reidus, taktines pratybas. Pavyzdžiui, liepos pradžioje Generalinė miškų urėdija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgos Trakų miškų urėdijos Paluknio girininkijoje surengė bendras miško gaisro gesinimo pratybas. Jų tikslas - patikrinti, kaip šios tarnybos sugeba organizuoti gaisro gesinimą, organizuoti Ekstremalių situacijų valdymo centro darbą, palaikyti ryšį, bendradarbiauti tarpusavyje. Miškus stebi mobilios miško apsaugos grupės ir Valstybinė priešgaisrinės priežiūros tarnyba. 2006 metų antrą ketvirtį buvo kilę 1136 gaisrai, bendras gaisraviečių plotas sudarė 954 hektarus, šiemet antrą ketvirtį kilo 211 gaisrų, bendras gaisraviečių plotas - 36 hektarai.

Parengta bendradarbiaujant su Generaline miškų urėdija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"