TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miškasodžiui pritrūksta ir žemės, ir sodinukų

2014 03 31 9:00
Kol iš sėklos išauga sodinukas, užtrunka 2–3 metus. LŽ archyvo nuotraukos

Miškasodis, kurį Lietuvos miškininkai laiko karščiausiu metų laikotarpiu, šiemet neįprastai ankstyvas ir paruošęs nemažai užduočių.

„Svarbiausias klausimas – ką, kaip ir už kiek sodinti“, – portalui lzinios.lt kalbėjo Lietuvos miško savininkų asociacijos direktorius Algis Gaižutis.

Anot jo, dabar didžiausia intriga – ar privatiems miškininkams pavyks apsirūpinti sodmenimis. Mat ne visų rūšių medelių sodinukų urėdijų veislynai užaugina pakankamai. Pavyzdžiui, spygliuočių yra užtektinai, bet lapuočių, ypač liepaičių ir ąžuoliukų, trūksta.

Kad tikrai pritrūks ąžuoliukų, abejonių nekyla, nes 2012 ir 2013 m., naudojantis Europos Sąjungos (ES) parama, buvo aktyviai sodinami ąžuolynai, o sodinukui užauginti reikia bent trejų metų. Jei norisi trūks plyš pasisodinti lapuočių, o urėdijos jų sodinukų neparduoda, tenka kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą leidimo atsivežti iš Lenkijos.

Su Europos pinigais

Miško sodinimas – malonus, bet ir nepigus darbas. Į miškininkų gaunamą ES paramą netruko nusitaikyti ir urėdijos, kurios turi beveik monopolinę teisę auginti sodinukus. Pasak A.Gaižučio, sodinukų kainos kasmet vis pakyla. Šiemet už vieną pušaitės ar eglaitės daigą tenka mokėti per 60 centų, už liepaitę – per 1,2 lito, o už ąžuoliuką – apie 1,5 lito. Tiesa, urėdijos taiko nuolaidas perkant didesnius kiekius, bent 20 tūkst. sodinukų.

Pasak Želsvos (Marijampolės apskr.) UAB „Miško darbai“ vadovo Vidmanto Juso, sodinukus reikia pirkti tokius, kokie yra numatyti sodinti, 2–3 metų, nes paskui jie perauga, o peraugusius sunkiau gabenti, sunkiau pasodinti, be to, jie brangiai kainuoja.

A.Gaižutis

Privatūs miškininkai nepatenkinti, kad kai kurios urėdijos mėgsta pirmiausia sodinukus naudoti savoms reikmėms, o tik paskui, jei kas lieka, siūlo laisvai prekybai, tačiau, kaip teigia A.Gaižutis, tokiu atveju šaukštai jau būna po pietų: kai oras ima šilti ir jau siekia 15–18 laipsnių šilumos, miškasodis trunka vos apie porą savaičių, kol pumpurai neišsprogę.

Atrodytų, stokojant sodinukų, iniciatyvos kurti veislynus galėtų patys privatūs miškininkai. Bet tai, anot V.Juso, nėra paprasta. Mat ši veikla yra reglamentuota, reikia gauti sertifikatus, reikia veislinės sėklos, tačiau sėklinės plantacijos yra valstybės nuosavybė. Tenka įveikti ir daugybę biurokratinių kliūčių. Mat griežtai yra kontroliuojami genetiniai medžių ištekliai, pradedant sėklos surinkimu, reikia rašyti ataskaitas. Netgi prieš renkant sėklas būtina pranešti, kada ir kur jos bus renkamos, šiam darbui reikia gauti Valstybinės miškų tarnybos leidimą.

Iš tikrųjų, anot bendrovės vadovo, Lietuvoje yra daug investuota į medelynus, jie ganėtinai našūs, galėtų sodinukais visiškai aprūpinti ir valstybinių, ir privačių miškų savininkus, tik reikia planuoti bent keletui metų. „2012 ir 2013 m. buvo didžiulė problema, kur įsigyti ąžuoliukų. Atsivežti iš Lenkijos nebuvo leista, o Lietuvoje dar nebuvo priauginta atitinkančių standartus. Šiemet kartosis tas pat“, – sako V.Jusas. Anot jo, problemų nebūtų, jei miškininkai apie ketinimus sodinti ąžuolynus sodinukų augintojams praneštų bent prieš trejetą metų.

Anot jo, beveik visų pagrindinių rūšių sodinukų yra užauginama Lietuvoje. Problema yra kiekiai. Urėdijos, ko gero, galėtų mielai auginti ir daugiau, bet tai valstybinės įmonės, todėl kažko nepardavus, reikėtų nurašyti, o tai jau nuostoliai, juolab kad ir valstybės kontrolieriams reikės aiškintis, kodėl sodinukai išmesti.

Nauji ribojimai

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miškų plotas padidėjo beveik 50 tūkst. ha, daugiausia – privačių žemių sąskaita.

Pagal Lietuvos miškingumo didinimo programą per artimiausius 20 metų Lietuvos miškų plotus numatoma padidinti 3 procentai, tačiau ar tai pavyks, kyla abejonių. Mat Aplinkos ministerija yra numačiusi riboti žemės ūkio paskirties žemės užsodinimą mišku. Pagal naujas taisykles tai būtų galima daryti tik tuo atveju, kai žemės derlingumo balas nėra didesnis kaip 25, palyginti su ankstesniu 32, o kartais ir 39 balais. „Įvedus tokį reikalavimą, apsodinti mišku būtų leidžiama nebent tik išeksploatuotų karjerų ir durpynų teritorijas. Bet juk yra ir daug šaltiniuotų šlaitų, kitokių vietovių, kurių žemės derlingumo balas yra gerokai aukštesnis, bet žemdirbystei jos netinka, – valdininkų ketinimus kritikuoja Miško savininkų asociacijos vadovas. – Sutinku, žemės ūkio paskirties žemę reikia branginti, joje maistą auginti, bet tie ribojimai turėtų būti tikslūs, kaip vaistų receptai surašyti, numatant ir atvejų, kai tokią žemę būtų galima užsodinti mišku.“

Tiesa, kaip teigia V.Jusas, ir įvedus apribojimus žemės užsodininimo schemos liks nepakeistos, todėl numatytuose plotuose bus galima sodinti mišką ir toliau, bet ES paramos lėšų tokie miškininkai negaus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"