TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miškavežiai gabena brangų orą

2015 02 19 6:00
Ir iki pusės pakrautų miškavežių savininkai neretai privalo sumokėti tūkstantines baudas už antsvorį. LŽ archyvo nuotrauka

Dvejus metus laukę, kol įsigalios stambių krovinių gabenimo įstatymas, medienos pardavėjai galų gale liko it musę kandę – ministro įsakymu jiems iš esmės panaikintos galimybės taupyti medienos transportavimo sąskaita.

Šių metų sausio 16 dieną, vykdydamas Vyriausybės pavedimą, susisiekimo ministras pasirašė įsakymą, kuriuo reglamentuojama leidimų specialiosioms transporto priemonėms važiuoti valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarka. Iš anksto sumokėjus 144 eurų (500 litų) mėnesio rinkliavą, tokios transporto priemonės, gavusios Valstybinės transporto inspekcijos leidimą, gali važiuoti, kai jų bendra masė neviršija 48 tonų, o ne 40 tonų, kurios yra apskaičiuotos paprastiems vilkikams.

Specialiosios transporto priemonės gali gauti leidimus, galiojančius mėnesį arba metus, tačiau įsakymo 23 straipsniu iš jų išskiriami miškavežiai, kuriems privalu gauti vienkartinius leidimus kiekvienam reisui. Miškininkai ir medienos vežėjai bei pardavėjai tokį reikalavimą laiko sunkiai įgyvendinamu ir nemano, kad aktyviai naudosis išsikovota galimybe.

Ministras įstatymų nekeis

Susisiekimo ministerija į LŽ užklausą, kodėl iš visų specialiųjų sunkiasvorių transporto priemonių išskiriami miškavežiai, paaiškino, jog leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Kelių įstatymas, kuriame yra nustatytos leidimų važiuoti didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis sąlygos. „Yra bendra nuostata, kad leidimai išduodami vežti tik nedalomus krovinius ir tik tada, kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis. Tame pačiame įstatyme numatyta išimtis, kuri taikoma ir miškavežiams. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, transporto priemonėms, kurios viršija didžiausią leistiną masę, išduodami leidimai važiuoti tik vieną kartą, nors Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme transporto priemonėms iki 48 tonų bendrosios masės numatyti mėnesio mokesčiai", – rašoma paaiškinime.

Atsakyme taip pat pažymima, kad susisiekimo ministras negali nustatyti kitokių reikalavimų, nei yra numatyta minėtuose įstatymuose. Todėl, atsižvelgiant į minėtų įstatymų nuostatas, nustatyta, kad sumokėjus mėnesio mokestį išduodamas leidimas važiuoti vieną kartą. Leidimų važiuoti vieną kartą galiojimas negali prasidėti anksčiau ar baigtis vėliau už laikotarpį, už kurį buvo sumokėtas mėnesio mokestis.

Visiems nuostolinga

„Daug kalbama apie ekologiją, bet esame priversti gainioti pustuštes mašinas. Jei bijoma, kad sulaužysim viadukus, tai juk galima numatyti aplinkinius maršrutus. O dabar kiekvieną kartą vis mokėk ir mokėk. Nenoriu nieko kalbėti, kiekvienam ir taip aišku, kad tai nesąmonė, bet įstatymas yra įstatymas, jį reikia vykdyti“, – LŽ guodėsi Trakų miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Romaldas Virganavičius ir pridūrė, jog miškavežiai yra transporto priemonės su šešiomis ašimis ir suporintais ratais, todėl jie gerokai mažiau gadina kelius negu paprasti vilkikai, juolab žiemą, kai kelių danga mažiau nei vasarą pažeidžiama ją slegiančios transporto priemonės masės.

Miškininkams rūpi ir ekologija, ir kelių būklė, tačiau jie, būdami ir verslininkai, jau skaičiuoja nuostolius. Vienos didžiausių Lietuvoje miškotvarkos bendrovės „Timbex“ vykdomasis direktorius Robertas Ašmonas LŽ pateikė tokius skaičiavimus. Lietuvoje per metus iškertama 7–7,5 mln. kub. metrų medžių, iš kurių apie 5 mln. kubų pervežama sunkiasvoriu transportu. Vežant medieną miškavežiais, kai leidžiama bendra apkrova iki 40 tonų, per metus prireikia 250 tūkst. reisų, o vežant miškavežiais po 26 kubus (apkrova iki 48 tonų) – 190 tūkst. reisų. Taigi, per metus būtų galima sutaupyti 50–60 tūkst. reisų. Tokiu būdu medienos gabenimo sąnaudos sumažėtų 25 proc., arba 15 mln. eurų.

Reikėtų brigados

Medienos pardavėjai įsitikinę, kad reikalavimas kiekvienam miškavežio reisui viena kryptimi gauti leidimą yra perteklinis ir dėl to, kad medieną vežant vien miškavežiais, pakrautais iki 48 tonų, Valstybinė transporto inspekcija (VTI) kasdien turėtų išrašyti vidutiniškai po 520 leidimų per dieną. Tokiai darbų apimčiai ir jiems organizuoti ši inspekcija turėtų išlaikyti visą brigadą. Organizuoti irgi būtų ką, nes leidimas išduodamas per penkias dienas, o netgi Meteorologijos tarnyba negali tiksliai pasakyti, ar oras bus tinkamas medieną vežti po savaitės.

Pasak VTI atstovų, per patį darbymetį - nuo vasario 1-osios, kai įsigaliojo ministro įsakymas, iki 17 dienos - buvo išduota 19 vienkartinių leidimų miškavežiams.

Neturėdami leidimų medienos vežėjai arba naudojasi paprastais vilkikais, pritaikytais medienai vežti, arba iki pusės pakrautais miškavežiais. Abiejų transporto priemonių bendra masė negali viršyti 40 tonų. Viršijus masę daugiau nei 600 kilogramų, gresia bauda, kurios dydis atitinka 20 reisų su malkine mediena kainą. „Apskaičiuoti masę miške tenka „iš akies“, o pakeliui mediena gali ir nuo sniego ar lietaus apsunkti – toks krovinys, vežamas porą šimtų kilometrų, pasunkėja 2–3 tonomis. Štai ir bauda“, – teigė R. Ašmonas.

Investuoti neverta

Privačių miškų savininkų asociacijos vadovo Aido Pivoriūno teigimu, įvertinant miškavežio ašių apkrovas, šios specialiosios technikos masė su kroviniu galėtų siekti 56 tonas. Lietuvoje, kaip minėta, leidžiama masė yra 48 tonos, Latvijoje – 52 tonos. Švedijoje miškavežio su papildoma priekaba masė gali siekti 85 tonas ir ketinama priimti sprendimą dėl leidimo važiuoti autotraukiniams (su 3 priekabomis), kurių masė su kroviniu galėtų siekti 110 tonų. Lietuvoje toks darinys be specialaus leidimo negalėtų pajudėti iš vietos netgi tuščias, nes svertų daugiau nei 40 tonų. Lietuvoje aiškinama, kad didesnės nei dabar su leidimais leidžiamos 48 tonų masės miškavežiai gadintų viadukus, nors, kaip tvirtina miškininkai, to išvengti būtų galima numatant aplinkinius maršrutus.

Pasak R. Ašmono, miškotvarkininkai norėtų investuoti į maždaug 200 tūkst. eurų kainuojančią modernią specialiąją medienos vežimo techniką, o ne naudotis perpus pigesniais perdirbtais vilkikais, kurie važiuodami viengubais ratais iš tiesų daug labiau gadina kelius. Tačiau tai visiškai neapsimoka. Mat paprastas vilkikas sveria apie 16 tonų, o miškavežis – apie 24, todėl į vilkiką galima krauti iki 24 tonų medienos, o į kur kas didesnių galimybių miškavežį – tik iki 16, t. y. iki pusės. Taigi, tam pačiam medienos kiekiui pervežti miškavežiu prireiktų trečdaliu reisų daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"