TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miškininkai pasiilgo ramybės

2010 11 10 0:00
LMS prezidentas E.Bartkevičius (kairėje) sveikina naująjį LŽŪU garbės daktarą prof. A.Bemmaną.
Viktorijos Pranckietytės nuotrauka

"Mes - prieš ketinimus išskaidyti kompleksinį valstybinį miškų ūkį", - pareiškė į savo suvažiavimą Kaune susirinkę 312 Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) delegatų iš visų Lietuvos regionų.

Taip daugiau kaip 1100 miškininkų vienijanti jų visuomeninė organizacija atsiliepė į pastaruoju metu pasipylusius įvairių patarėjų siūlymus sukurti vieną įmonę valstybinių šalies miškų komercinei veiklai, o miškų urėdijas pertvarkyti į biudžetines įstaigas arba akcines bendroves.

Ataskaitinį pranešimą suvažiavime skaitęs LMS prezidentas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, docentas Edmundas Bartkevičius sakė, kad vienas svarbiausių LMS uždavinių - neignoruoti politinių ir kitų miškininkystės aktualijų. O jų pastaraisiais metais nestigo.

Atakos nusibodo

"Pastaruoju metu suaktyvėjo atakos prieš šalies valstybinį miško ūkį. Jų tikslas - pasiekti atskiriems stambiesiems medienos perdirbėjams išskirtinių lengvatų įsigyti medienos, nepaisant galimo poveikio valstybiniam miško ūkio sektoriui, vidutiniams ir smulkiesiems medienos perdirbėjams ar net turint tikslą užvaldyti valstybinius miškus", - kalbėjo E.Bartkevičius.

LMS pasiūlė Seimui ir Vyriausybei nepasiduoti šiam diktatui ir pasisakė už kompleksinį ūkininkavimą miškuose, kai didžioji dalis miškų urėdijose gautų lėšų panaudojama miškams atkurti, prižiūrėti ir saugoti.

"Puolimo tikslas paaiškėjo, kai Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet pasiūlė privatizuoti valstybinius miškus. Jis nutylėjo, kad visuotinės krizės sąlygomis valstybinis miškų ūkis išliko normaliai funkcionuojantis, duodantis nemažas pajamas valstybei, teikiantis žaliavą medienos perdirbėjams, išsaugojęs darbo vietas Lietuvos žmonėms. LMS kategoriškai prieštaravo siūlymui privatizuoti valstybinius miškus", - kalbėjo pranešėjas.

Seimo nariams Jonui Šimėnui ir Justinui Urbonavičiui pasiūlius šalies Parlamentas priėmė rezoliuciją "Dėl valstybinių miškų išsaugojimo". "Manėme, jau bus galima ramiai dirbti. Tačiau netrukus mūsų oponentai paskleidė dar vieną savo sumanymą - įsteigti valstybinių miškų valdymo įmonę ir įtraukti ją į AB "Visuomis Holding Company".

Tai būtų buvusi priedanga suskaldyti kompleksinį miškų ūkį. Centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas turėtų neigiamų socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos padarinių. Žemutinėse grandyse mažėtų iniciatyvos ir ekonominis efektyvumas, būtų sugrįžta prie komandinio administravimo. Todėl LMS pasisakė prieš šiuos siūlymus", - aiškino LMS vadovas.

Pagerbė vokiečių profesorių

Kalbėjo jis ir apie kitas LMS darbo kryptis - ekologinį švietimą bei mokymą, konferencijų, pasitarimų, seminarų, konkursų organizavimą, ryšius su šalies visuomene bei kolegomis užsienyje, paramą studijoms, leidybinį darbą. Gana aktyviai darbavosi LMS Jaunųjų miško bičiulių sambūris, jiems daug padėjo Tauragės, Joniškio, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kupiškio, Trakų miškų urėdijos.

Jau nuo prieškario laikų reguliariai organizuojamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos miškininkų sąjungų konferencijos. 2008 metais tokia konferencija vyko Druskininkuose. Joje aptarta, kaip naudoti buvusių sovietų karinių poligonų miškus. Pernai konferencija vyko Rezeknėje (Latvija), kur tartasi, kaip panaudoti kurui medienos atliekas. O šiemet Narvoje (Estija) diskutuota apie melioracijos ir kelių tiesimo poveikį gamtinei aplinkai.

Tradiciškai susiklostė geri lietuvių miškininkų santykiai su Lenkijos ir Vokietijos miškininkų sąjungomis. Užpernai Lietuvoje lankėsi Poznanės miškininkai, o mūsiškiai neseniai domėjosi kolegų vokiečių patyrimu.

Gerą Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą rodo ir tai, kad LMS suvažiavime buvo įteiktos Lietuvos žemės ūkio universiteto garbės daktaro regalijos Drezdeno technikos universiteto profesoriui dr. Albrechtui Bemmannui. Šis pasaulinio garso miškininkas daug nuveikė tyrinėjant ir puoselėjant ne tik Vokietijos, bet ir Rytų Europos miškus.

Išskirtinį dėmesį jis rodo kolegoms Lietuvoje - mūsų specialistai studijuoja jo vadovaujamoje katedroje, A.Bemmanas organizuoja mūsų miškininkų susitikimus su Vokietijos specialistais, kur aptariamos valstybinių ir privačių miškų valdymo tobulinimo perspektyvos, padeda įgyvendinti bendrus tarptautinius projektus, aktyviai dalyvauja LŽŪU veikloje.

E.Bartkevičiaus pranešime nebuvo nutylėta ir tai, kad dabartinė Lietuvos aukštojo mokslo reforma nepalanki miškininkystės studijoms. "Neaišku, kodėl miškų ūkio specialistai turi būti rengiami privačiomis lėšomis. Miškininkystės studijų programai turėtų būti skirtas vadinamųjų studentų krepšelių skaičius, atitinkantis specialistų poreikį ateityje", - kalbėjo LMS prezidentas.

LMS per pastaruosius dvejus metus išleido nemažai leidinių, tarp jų profesoriaus, buvusio miškų ūkio ministro Vaidoto Antanaičio knygą "Gyvenimo liudijimai: prisiminimai, kalbos, pareiškimai".

"Linkiu LMS nariams būti aktyviems, netylėti", - sakė doc. E.Bartkevičius.

Ne viskas parduodama

"Norėčiau, kad mūsų valdžios atstovai negrotų skandinaviškos muzikos dūdele, kuri išdrožta koncerne IKEA. Neduok Dieve, tvarkyti savo miškus taip, kaip juos sutvarkė broliukai latviai", - taip į miškininkus kreipėsi Seimo narys Valentinas Mazuronis.

O Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė pastebėjo, jog tiek jos vadovaujamos tarnybos, tiek valstybinių miškų darbuotojai neretai kritikuojami už tai, kad gina valstybės turtą. "Ne viskas yra perkama ir parduodama. Pačių vertingiausių dalykų neįsigysi už pinigus. Jei visi paisytų moralės, nepasikeltų į puikybę - problemų šalyje neliktų", - svarstė R.Baškytė.

Kritišką kalbą suvažiavime išrėžęs Druskininkų miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Raimondas Ribačiauskas tikino, kad niekas valstybinių miškų privatizuoti nenori, esą tai išsigalvota grėsmė.

"Raimondai, tu neteisus. Užuot griovus miškininkų autoritetą, reikėtų visuomenei paaiškinti, kad iš miškų negalima imti pernelyg daug, kaip dabar norima. Priešingai - miškus reikia ugdyti, kad jie teiktų naudą", - R.Ribačiauskui paprieštaravo Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.

Emocijas apramino aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio kalba. Pasak jo, Aplinkos ministerija kategoriškai pasisako prieš valstybinių miškų privatizavimą, siūlymus išdraskyti kompleksinio ūkininkavimo modelį, perduoti miškų politikos formavimą kitoms ministerijoms.

A.Spruogis informavo apie Vyriausybei pateiktus siūlymus padidinti urėdijų mokesčius į valstybės biudžetą, kirsti daugiau miškų.

Suvažiavimo pabaigoje kalbėjusio generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko nuomone, šiuos siūlymus būtų įmanoma įgyvendinti tik tuo atveju, jei valstybiniams miškams būtų perduoti dabartiniai "niekieno" miškai, kurie buvo rezervuoti grąžinti savininkams. "Kitoms valstybės įmonėms mokesčiai sumažinti, o urėdijoms - patrigubinti", - stebėjosi 2011 metų valstybės biudžeto projektu B.Sakalauskas.

Pasak generalinio miškų urėdo, miškų urėdijoms pavyko be didelių nuostolių įveikti ekonomikos krizę. "Susitelkę atlaikėme ir šmeižtų laviną, ir škvalą - jau sutvarkyta apie 80 proc. jo nuniokotų miškų", - informavo B.Sakalauskas.

Miškininkų pasiūlymai

Suvažiavimo delegatai priėmė keletą rezoliucijų. Vienoje jų pasisakoma prieš bandymus skaidyti kompleksinio valstybinio miškų ūkio veiklą ir valdymą.

"Europos Sąjungos miškuose pripažįstamas darnaus ir kompleksinio ūkininkavimo valstybiniuose miškuose modelis, kai iš parduotos medienos gautos lėšos naudojamos miškams atkurti, saugoti, prižiūrėti, rekreacijos ir kitiems miškų gerinimo darbams. Išskaidžius kompleksinį miškų ūkį nukentėtų šių darbų finansavimas, jų apimtis ir kokybė, o kartu ir ateities miškų - valstybės turto, atliekančio ekonomines, ekologines ir socialines funkcijas - vertė", - rašoma rezoliucijoje.

Siekdami padidinti valstybinio miškų ūkio sektoriaus veiklos viešumą ir skaidrumą, suvažiavimo dalyviai pasiūlė įsteigti valstybinio miškų ūkio valdymo tarybą, kuri svarstytų bei tvirtintų perspektyvinius ir metinius miškų ūkio veiklos strateginius planus, pagrindinius finansinius rodiklius ir remdamasi šiais duomenimis siūlytų Vyriausybei atskaitymo į valstybės biudžetą kriterijus, principus bei apimtis.

Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlyta skirti miškininkystės studijų programai tikslinį valstybinį finansavimą atsižvelgiant į specialistų poreikį.

Padidėjo LMS garbės narių būrys. Naujaisiais garbės nariais suvažiavimas išrinko Šilutės miškų urėdą Stepą Bairašauską, Dubravos urėdijos Ežerėlio girininką Kazimierą Balčiūną ir Šakių miškų urėdo pavaduotoją Romą Juozą Kupstaitį.

LMS prezidentu dar vienai kadencijai išrinktas doc. E.Bartkevičius.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos miškininkų sąjunga

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"