TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miškininkystės ekspertas: kaip uždirbti iš berželio

2013 05 10 18:05
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien pasodinus pušies, eglės arba beržo sodinukus 10 ha sklype, po 35–40 metų užteks pinigų pasistatyti namą, garantuoja miškininkystės ekspertas ir plėtros projektų bendrovės „Latvijas Finieris“ vadovas Gatis Kepitis.

Miškas, arba „žaliasis auksas“ – didžiausias Latvijos gamtos turtas. Latvijoje yra apie 3,8 mln. ha miško. Tai 56,9 proc. šios valstybės teritorijos. Palyginimui – dirbama žemė sudaro apie 2 mln. hektarų Maždaug pusę Latvijos miškų valdo bendrovė „Latvijas Valsts meži“, o kitą dalį – privatūs savininkai. Užsienio fondai yra nusipirkę apie 300 tūkst. ha – maždaug 13 proc. miškų.

„Latvijas Finieris“ tokiame fone nėra stambi valdytoja, jai priklauso vos apie 5,5 tūkst. ha miško, o stambiausiam šalies miško savininkui Modriui Fokerotui priklauso apie 4 tūkst. ha miško.

Ar verta į mišką investuoti paprastam Latvijos gyventojui, turinčiam laisvesnių lėšų? Čia pateikiama keletas Gačio Kepičio minčių.

Stabilus, bet lėtas augimas

Privalumai. Investicija į mišką garantuoja stabilų pelno augimą, kadangi medis visą laiką auga, nepaisant situacijos finansų rinkoje ir ekonominės padėties. Svarbiausia, palyginti su žemės ūkiu, kai derliu reikia rinkti kasmet, subrendusio miško „derlių“ galima rinkti 5–10 metų. Taigi, kai rinkoje pakilusios kainos, galima kirsti, o kai kritusios, galima ramiai laukti.

Yra ir trūkumų. Didžiausias trūkumas yra tai, kad miškas vis dėlto yra aktyvas, kuris duos grąžą tik tolimoje ateityje. Nuo pasodinimo iki kirtimo gali praeiti ir 70 metų, jei kalbama apie beržą, arba 100–120 metų, jei auginama eglė arba pušis. Pavyzdžiui, beržyną galima iškirsti plynai, kai medžiai yra augę ne mažiau kaip 71-erius metus.

Yra ir būdų gauti grąžą taip ilgai nelaukus. Pavyzdžiui, galima įregistruoti savo turtą ne kaip paprastą mišką, o kaip plantaciją. Šiuo atveju kirsti Latvijoje galima kada panorėjus.

Rizikos. Gamtos sąlygos – medžiai gali nukentėti nuo audros. Medieną gali pažeisti kenkėjai, lligos. Visiškai reali miško gaisro tikimybė. Ir, žinoma, yra teteisėto iškirtimo rizika – atvažiavęs gali vietoje medžių rasti kelmų lauką. Būna ir taip.

„Žaliojo“ depozito palūkanos

Jei vertintume medžio augimo greitį, tai miško pelningumas mūsų klimato juostoje sudaro 4–6 proc. per metus, bet gali pasiekti ir 10 proc., jei geri sodinukai, jei pavyksta sėkmingai parduoti ir susiklostys kitos palankios aplinkybės. Daugiau išspausti kažin ar pavyks.

Tačiau pasaulyje esama pavyzdžių, kai miškų pelningumas viršija ir 10 proc. per metus, bet tjai jau tik Pietų Amerikoje. Ten, Amazonės baseine, medžiai auga labai greitai – visas ciklas vyksta vos 10 metų. Bet ten yra ir savų rizikų. Miškas ten irgi ne paprastas, o plantacijos, genetiškai modifikuotas, apsaugotas ir nuo kenkėjų.

Nei Latvijoje, nei Lietuvoje , nei kitose ES šalyse ši genetinio modifikavimo kryptis dar neišplėtota. Kita vertus, ten daugiausia miško auginama celiuliozės ir popieriaus gamykloms, tadangi ten mediena yra masyvi, bet ne tokia tvirta.

Šakos analitinė kompanija POYRY prognozuoja, kad jei Pietų Amerikos plantacijų verslo augimas nelėtės, neišvengiamai kris žalios medienos kainos tarptautinėje rinkoje. Mat užtektų Amazonijoje medžiais užsodinti 70 mln. ha, kad per 10 metų medienos užtektų visai pasaulio medienos pramonei.

Beje, be viso „miško verslo“, nusitęsiančio ištisus dešimtmečius, yra ir spekuliacinis greitasis variantas – nupirkti, išlaukti palankių kainų ir parduoti.

Pavyzdžiui, 2008–2009 m., kai recesija buvo pasiekusi viršūnę, o bankai visiškai užspaudė paskolas, tie, kurie turėjo pinigų, pigiai supirkinėjo Latvijos miškus, mokėdami po 300 latų (apie 1500 litų) už hektarą. Būtent tuo metu šios valstybės miškus aktyviai pirko skandinavų investiciniai fondai. Vietiniams investuotojams bankai tada jei kam ir skolindavo, tai tik nustatę 20 proc. palūkanas. Mat tada, 2009-aisiais, buvo plačiai diskutuojama apie lato devalvavimą.

Nuo to laiko padėtis rinkoje stabilizavosi, už hektarą jauno miško jau mokama iki 700–1000 latų (3500–5000 litų). Be kita ko, kai kurie rinkos žaidėjai pranašauja, kad euro įvedimas ir leidimas užsieniečiams pirkti mišką tiesioginiais sandoriais (dabar jie privalo įregistruoti įmonę) – tai veiksniai, kurie gali pakelti miško kainą.

Žemė ir miškas Latvijoje nekainuos kaip Vokietijoje – po 50 tūkst. eurų už hektarą, ir netgi kaip Lenkijoje – po 5000 eurų, tačiau iki 2000 eurų kaina tikrai gali išaugti. Jeigu taip atsitiks, per penketą metų kiekvienas investuotas 1000 latų gali uždirbti po 400 latų Nusipirkai 100 hektarų už 100 tūkst. latų – ir 40 tūkst. latų jau tavo. Bent tokį scenarijų įžvelgia kai kurie miško supirkinėtojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"