TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miško keliai suniokoti technikos

2016 04 16 6:00
Kai kurios miško vietos lyg aklavietė - neįmanoma pereiti. LŽ archyvo nuotraukos

Šiemet pirmą kartą miškų urėdijoms skirtas finansavimas miško keliams tvarkyti. Tam jau atseikėta iš viso per 4 mln. eurų, o antroje metų pusėje urėdijų krepšelis gali būti dar papildytas. Bet tai nedidelė paguoda šalia miškų gyvenantiems žmonėms, besipiktinantiems kelių būkle, mat po šiltos žiemos sunki miško kirtimo ir vežimo technika kai kur juos padarė neįžengiamus.

Anksčiau pasivaikščioti, važinėti dviračiais tinkami keliai Vanagynės miške, Vilniaus rajone, šį pavasarį tapo neįžengiami. Kelerius metus iš eilės urėdija čia vykdė kirtimo darbus, tad šį pavasarį kelius sugadino didžiulės provėžos, kuriose telkšo balos.

Didžiosios Riešės kaimo gyventojai sako, kad Vanagynės miške, taip pat jame esančiame Vanagynės geomorfologiniame draustinyje miško darbai kelius suniokojo taip, kad vaikščioti galima nebe keliais, o tik šalikelėmis. Kelių būklė metams bėgant esą vis prastėjo: anksčiau jie būdavo sugadinti tik kai kuriuose ruožuose, o šiemet, nutirpus sniegui, beveik visur neįmanoma nė kojos pastatyti, o tuo labiau važinėti.

„Po kirtimų palikta netvarka: krūvos šakų ir nuvirtę medžiai. O būtent per tokį brūzgyną tenka brautis bandant aplenkti suniokotus kelius. Girdėjau, kad kaimynai ne kartą kreipėsi į urėdiją, tačiau atsako nesulaukė“, – sakė Didžiosios Riešės kaimo gyventojas Arūnas V. (dienraščiui vardas ir pavardė žinomi).

Keliai neatlaikė dėl šiltos žiemos

Vilniaus miškų urėdijos miško urėdas Artūras Nanartavičius, įpareigotas Generalinės miškų urėdijos, „Lietuvos žinioms“ pateikė raštišką paaiškinimą, kad urėdija Verkių girininkijos Vanagynės miške vykdo planinius, miškotvarkos numatytus kirtimus. Tam leidimus išdavė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus padalinys.

Rašte teigiama, kad siekiant sumažinti neigiamą poveikį kirtimus buvo numatyta atlikti žiemą. „Visas miško masyvas apjuostas privačių valdų ir kolektyvinių sodų sklypais. Medieną teko vežti miško keliu per visą miško masyvą Riešės gyvenvietės kryptimi. Tai vienintelis kelias, kuriuo galima išvežti medieną turimu transportu, – rašo urėdija. – Pasireiškus neįprastoms žiemos sąlygoms (pliusinės temperatūros) miško gruntas neatlaikė apkrovos, ir keliai ištižo. Šiuo metu miško keliams taisyti numatytos priemonės ir laukiama, kol išėjus pašalui miško keliai pradžius tiek, kad galima būtų panaudoti techniką kelių remontui.“

Miško urėdas A. Nanartavičius žadėjo, kad Vanagynės miško keliai bus sutvarkyti, esą urėdija tvarko visus miško kelius. Tačiau pirmiausia esą reikia baigti miško sodinimo darbus ir sulaukti, kol išdžius dirvožemis. Tuomet urėdija kelius tvarkys savo jėgomis arba darbus perduos rangovui.

Miško urėdas negalėjo atsakyti, kiek konkrečiai lėšų bus skiriama Vanagynės miškų keliams tvarkyti. Esą rangovui sumokama pagal konkretų nuveiktą darbą. „Skelbiamas konkursas visiems urėdijos keliams tvarkyti, ir kai kurį nors kelią sutvarkome, rangovui sumokame pagal faktą“, – sakė jis.

Urėdas neneigė, kad po kai kurių ankstesnių kirtimų pirminė kelių būklė nebuvo atkurta. Neva dėl to, kad gyventojai jais nevažiuotų veždami šiukšles į mišką. „Kiekvienąkart vykdoma analizė, įvertiname kelius. Yra tokia situacija, kad kartais gyventojai į mišką šiukšles veža. Jūs turbūt matote, kas vyksta miestų miškuose, jei į juos yra normalus įvažiavimas. Tad kai kur miško keliai nesutvarkyti ne dėl to, kad nenorime jų tvarkyti ar norime žmonėms pakenkti, bet tam, kad šiukšlių nevežtų“, – tikino A. Nanartavičius.

Per tokius brūzgynus tenka brautis, norint apeiti suniokotus ir neįžengiamus miško kelius.

Kontrolės nevykdo

Generalinė miškų urėdijos specialistai teigė, kad dėl urėdijų veiklos gyventojai su skundais turi kreiptis ne į ką kita, o į tas pačias urėdijas. Justinas Šimkus, Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, paaiškino, kad miško kelių tvarkymo darbus turi organizuoti pati vietos urėdija, šiuo konkrečiu atveju – Vilniaus miškų urėdija. Tik ji pati prižiūri kelius. Generalinė miškų urėdija savo iniciatyva netikrina, kaip atrodo miškas po kirtimo darbų.

„Kelius prižiūri vietos miškų urėdija, o mes gavę skundus galime daugiau ar mažiau reaguoti. Kitas dalykas yra tai, kad tų kelių labai daug ir labai didelės lėšos tam turi būti skiriamos. Taigi yra ekonominis veiksnys“, – aiškino J. Šimkus.

Tuo tarpu Darius Stonis, Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas, teigė, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar konkretūs miško keliai yra viešieji, ar vidiniai. Esą vidiniai naudojami tik miško resursams pasiekti ar ūkiniams darbams, pavyzdžiui, sodinimui, atlikti – jie neskirti gyventojų poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, važinėti dviračiais. Todėl vidinių kelių būklė yra urėdijų reikalas, ir jos šiuos kelius gali tvarkyti arba ne, priklausomai nuo to, ar jais tuo metu naudojasi. Urėdų pareigoms rūpinantis keliais, anot jo, neturi reikšmės miško statusas, t. y. draustinio kelių priežiūra niekuo nesiskiria nuo paprasto miško kelių priežiūros.

Gavo papildomą finansavimą

Šiemet miško keliams tvarkyti miškų urėdijos pirmąkart gavo lėšų iš valstybės biudžeto. Aplinkos ministro patarėja viešųjų ryšių klausimais Simona Liaudanskytė „Lietuvos žinioms“ nurodė, kad 2015 metų pabaigoje ši ministerija iš valstybės biudžeto visoms 42 miškų urėdijoms skyrė iš viso 4,04 mln. eurų įgyvendinti bendrą miško kelių remontą ir priežiūrą visų nuosavybės formų miškuose. Šios lėšos paskirstytos įsigaliojus atitinkamoms Miškų įstatymo pataisoms ir Vyriausybei patvirtinus tvarką,

Šias lėšas Generalinė miškų urėdija paskirstė miškų urėdijoms pagal nustatytus kriterijus, tokius kaip bendrų ir privačių miškų kiekis, miškų naudojimo apimtis, rekreacinių miškų kiekis ir pan. Atskiroms miškų urėdijoms teko nuo maždaug 50 tūkst. eurų iki beveik 200 tūkst. eurų.

Urėdijoms skirti pinigai pradedami naudoti būtent šiais metais, specialioms miškų urėdijose sudarytoms komisijoms atrinkus tvarkytinus kelius.

„Suprantama, kad remontas vykdomas tuo metų laiku ir esant tokioms klimato sąlygoms, kai tai atlikti racionalu ir techniškai įmanoma, t. y. realiai pradžiūvus žemei. Tuo atveju, jei lėšos bus sėkmingai panaudotos, o miško kelių remonto poreikis išliks, Aplinkos ministerija antrame 2016 metų pusmetyje planuoja skirti papildomus 870 tūkst. eurų“, – sakė S. Liaudanskytė.

Ir vėlesniais metais bus planuojamos lėšos miško keliams taisyti iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.

Iki 2015 metų miškų urėdijos miško keliams tvarkyti, anot ministerijos atstovės, naudojo tik nuosavas lėšas, o miško kelių rekonstrukcijai ir įrengimui – Kelių plėtros ir Kaimo plėtros programų lėšas. Visi šie lėšų šaltiniai išliks ir ateityje.

Daugiausia lėšų miško kelių priežiūrai ir taisymui (remontui) gavusios urėdijos

UrėdijaFinansavimas, Eur
Kretingos171 319
Varėnos159 992
Vilniaus152 069
Nemenčinės146 304
Utenos142 092
Telšių141 672
Druskininkų138 812
Veisiejų128 546
Panevėžio127 424
Ukmergės123 329

Šaltinis: Generalinė miškų urėdija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"