TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miško žaliava atitenka užsieniui

2010 12 15 0:00
Valstybinių miškų sektorius galėtų parduoti energetikos reikmėms apie 250 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų.
LŽ archyvo nuotrauka

Mokesčiais apkrauti valstybės miškų tvarkytojai jau kitąmet planuoja daugiau kirsti medienos ir sumažinti žaliavos trūkumą vietos pramonei, tačiau tai padidins nepanaudojamų atliekų kiekį ir apsunkins miškų tvarkymo darbus.

Tradicinė Klaipėdos krašto pramonė - medienos apdorojimas ir baldų gamyba - dėl žaliavos trūkumo pastaraisiais metais dirba nestabiliai, daugiau ir bendrovių bankroto atvejų. Įmonių vadovai kaltina miškininkus dėl per didelio rąstų eksporto masto, o šie atkerta, kad apvalios medienos pardavimas į užsienį Lietuvoje neprilygsta Latvijos ir Estijos lygiui, kur medžių iškertama gerokai daugiau.

Pramonė apribota

Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovė Tatjana Kravcova teigė, kad kitos šalys skatina bent jau iki lentų apdorotos medienos eksportą, o Lietuva sudaro sąlygas užsienio kompanijoms išvežti žaliavinius rąstus. Esą neretai šios gudrauja - popiermalkių pavadinimu išgabenama pramonei tinkama žaliava.

"Medienos pramonėje dirba 50 tūkst. žmonių, jie pagamina 10 proc. visos pramonės produkcijos. Kartu su rąstais "išvažiuoja" darbo vietos ir mokesčiai valstybei. Dėl medienos trūkumo pakilo jos kaina, mūsų gaminiai tampa nekonkurencingi", - sektoriaus situaciją apibūdino T.Kravcova.

Smulkiųjų medienos pramonės įmonių asociacijos duomenimis, Lietuvos valstybiniuose bei privačiuose miškuose iškertama ir paruošiama 6,5 mln. kubinių metrų medienos, iš kurių 2 mln. kubinių metrų eksportuojama.

Tačiau susitikime su Klaipėdos verslininkais dalyvavęs Aplinkos ministerijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Grincevičius tikino, esą informacija apie tokį eksporto kiekį iš piršto laužta. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, pastaraisiais metais iškertama iki 6 mln. kubinių metrų medžių, šiemet bus iškirsta 5,1 mln. kubinių metrų. Daugiausia - 1,7 mln. kubinių metrų - apvaliosios medienos eksportuota 2007 metais, 2008 metais - 1,2 mln., 2009 metais - 0,7 mln. kubinių metrų. Šiemet eksporto kiekis bus panašus kaip ir pernai.

G.Grincevičius sutiko, kad pramonininkų priekaištai dėl žaliavos stygiaus ir aukštų kainų yra pagrįsti. Tačiau dėl to esą kaltos ne urėdijos, o tarpininkai, kurie neaiškiais būdais sugeba nupirkti medieną pigiau ir po to ją perparduoti perdirbėjams.

Miškininkų atstovas pažymėjo, kad 268 tūkst. hektarų miškų yra rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti, ir nenaudojami. Dėl to šalies medienos pramonė netenka per 800 tūkst. kubinių metrų medienos. Dar viena svarbi pramonės konkurencingumą mažinanti priežastis - medvežių masės ribojimas iki 40 tonų. Pavyzdžiui, Latvijoje leidžiama medvežių masė - 52 tonos, o šiuo metu svarstoma galimybė ją didinti iki 56 tonų.

"Klaipėdos rajone pastaruoju metu visi keliai pažymėti ženklais, ribojančiais leistiną transporto masę iki 25 tonų. Prie kai kurių įmonių net abiejose kelio pusėse stovi tokie ženklai, kad medvežiai negalėtų įsukti į jų teritoriją", - skundėsi T.Kravcova. Anot jos, dėl masės perviršio sulaikyti Lietuvos vežėjai moka tūkstantines baudas, o iš Lietuvos medieną į savo šalį išgabenantys latviai baudžiami vos vienu kitu šimtu litų.

Kirs daugiau

Nors lietuviai kaltina latvius išvežant mūsų medieną, Generalinės urėdijos statistika rodo, kad miškingoje Latvijoje medžių kertama ir medienos eksportuojama bent trečdaliu daugiau negu Lietuvoje. Generalinės urėdijos žiniomis, pernai ten kirtimai padidėjo nuo įprastų 9,8 mln. iki 11 mln. kubinių metrų, tačiau eksportas sumažėjo nuo 3,8 mln. iki 2,35 mln. kubinių metrų. Estijoje pernai iškirsta ir medienos eksportuota daugiau negu Lietuvoje.

Lyginant kirtimų ir eksporto dalį, Latvijoje ji pati didžiausia - 20 proc. pernai ir maždaug 38 proc. ankstesniais metais. Lietuvoje šis rodiklis pernai buvo 11,7 proc., o daugiausia - per 28 proc. - eksportuota 2007 metais.

G.Grincevičiaus teigimu, miškinga dalis pastaraisiais metais pamažu didėja ir šiuo metu siekia beveik 33 proc. Lietuvos teritorijos. Tačiau sodinti miškus urėdijoms trukdo nebaigta žemės reforma. Dėl valstybės biudžeto finansavimo stokos sustojo valstybinių miškų teisinės registracijos darbai, be to, jie pabrango 100 kartų, todėl šiems darbams baigti reikia apie 40 mln. litų. Dėl tos pačios priežasties nesukuriama bendra centralizuota miškų urėdijų informacinė sistema.

"Valstybinių miškų sektorius galėtų parduoti energetikos reikmėms apie 250 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo atliekų. Tačiau 2009 metais jų nupirkta tik 77 tūkst. kubinių metrų, o 2010 metų prognozė - 90 tūkst. kubinių metrų. Galbūt padėtis pagerės, kai atsiras daugiau biomasę deginančių elektrinių", - aiškino G.Grincevičius.

Ateityje valstybinių miškų sistemoje numatoma kasmet įveisti ne mažiau kaip po tūkstantį hektarų naujų miškų žemės ūkiui netinkamuose ir nenaudojamuose žemės plotuose. O perduotuose tvarkyti rezerviniuose miškuose - iškirsti iki 500 tūkst. kubinių metrų miško. Taip metiniai kirtimai valstybiniuose miškuose galėtų padidėti nuo dabartinių 3,65 mln. iki 4,5 mln. kubinių metrų, o medienos biomasės kiekis padidėtų dvigubai - iki 0,5 mln. kubinių metrų.

Planuojama, kad 2011 metais, padidinus valstybinių miškų sektoriaus dividendus, valstybės biudžeto įplaukos padidės iki 71 mln. litų. Tačiau miškininkai perspėja, kad padidinus miškų sektoriui taikomo pelno mokesčio tarifą ir valstybei išmokamus dividendus, miško tvarkymo ir medienos ruošos darbai nebus vykdomi, urėdijos nepajėgs laikytis europinių standartų, o tarptautinius kokybės standartų atitikties sertifikatus turinčios medienos perdirbimo įmonės nutrauks veiklą. Tai dar labiau padidintų nedarbą šalyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"