TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miškų ūkio valdymui būtinos trys nepriklausomos grandys

2016 04 13 6:00
2010–2013 metais Lietuvos miškuose buvo kasmet iškertama apie 7,4 mln. kub. m medienos. LŽ archyvo nuotraukos

Planuojamomis priimti Miškų įstatymo pataisomis numatoma ne tik sustambinti urėdijas, bet ir panaikinti Generalinę miškų urėdiją, nors tai prieštarauja Europos Komisijos (EK) rekomendacijoms dėl valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimo. Įstatymą pataisius, milijardais vertinamą valstybės turtą valdanti Aplinkos ministerijai pavaldi Valstybinė miškų tarnyba viena kontroliuotų ir miškus, ir pati save.

Miškų įstatymo pataisas Seimas planuoja priimti gegužės 10 dieną. Lietuvos prezidentė kovo pabaigoje vetavo ankstesnes šio įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta išsaugoti dabartinę padėtį, kai valstybinius miškus tvarko 42 urėdijos.

Vis dėlto kai kas mano, kad miškų ūkio valdymą esą derėtų centralizuoti ir urėdijas sustambinti. Seimo narys Andrius Palionis pasiūlė naują idėją: jeigu jau stambinti, tai sustambinus urėdijas panaikinti jų veiklą koordinuojančią ir kontroliuojančią Generalinę miškų urėdiją (GMU), o visą šalies miškų ūkio valdymą perduoti Valstybinei miškų tarnybai (VMT) prie Aplinkos ministerijos. Žengus tokį žingsnį, būtų logiškas kitas: visas valstybinių miškų politikos, ūkinio valdymo ir kontrolės funkcijas patikėti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui: vieni ministerijos skyriai kuria politiką, dar keli koordinuoja urėdijų veiklą ir tiek pat – kontroliuoja. Akivaizdu, jog valstybės biudžeto lėšų būtų sutaupoma milijonai. Bet vadovaujantis tokia logika užtektų, kad visam ūkiui vadovautų vienas ministras su pora patarėjų, o likusias 3–4 miškų urėdijas užtektų perregistruoti į UAB, nes jos ir taip darbą dirba. Tarsi logiška.

Lietuva pirmoji ES pradėjo vykdyti EK rekomendacijas atskirti energijos išteklių tiekimo, perdavimo ir skirstymo funkcijas, tačiau dėl miško, ganėtinai didelio valstybės turto, EK rekomendacijos tarsi negalioja. Juk EK rekomenduoja atskirti valstybės turto ūkinio politikos formavimo, ūkinio valdymo ir kontrolės funkcijas. Lietuvoje, vienoje miškingiausių ES valstybių, šios funkcijos yra įtvirtintos organiškai: politiką formuoja Aplinkos ministerija, kontroliuoja – Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o vykdo ir ūkinę veiklą koordinuoja – GMU.

Kas atsitinka miškų valdymą perdavus vien VMT? Ji ir organizuoja veiklą, ir ją kontroliuoja. Tačiau, perėmusi miškų valdymą, VMT koordinuotų urėdijų veiklą, tad turėtų ir save kontroliuoti. Tai niekaip nedera su EK paskelbtomis trijų principų rekomendacijomis, o kartu ir su elementaria logika.

Siekiant įgyvendinti Miškų įstatyme keliamus uždavinius poreikis turėti Lietuvos miškų valdymo sistemoje tris viena nuo kitos nepriklausomas valdymo grandis yra ypač aktualus.

Taupys biudžeto lėšas?

Vieno parlamentaro pasiūlymu tarsi būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, mažinamas biurokratinis aparatas. Bet ar iš tiesų taip?

„Lietuvos žinių“ duomenimis, dabar GMU, kurioje yra 36 etatiniai darbuotojai, iš valstybės biudžeto finansuojama netiesiogiai. Mat GMU ir VMT yra finansuojamos iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, kuriai urėdijos skiria 5 proc. pajamų. GMU išlaikymas 2015 metais kainavo 900 tūkst. eurų, iš kurių darbo užmokesčiui skirta 700 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad panaikinus GMU prireiktų bent 250 tūkst. eurų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms.

Valstybiniai miškai užima 49,7 proc., privatūs – 39,4 proc. visų miškų ploto.

Sujungus žinybas, VMT prireiktų bent 20 naujų specialistų, kurių darbo užmokesčio fondas sudarytų apie 400 tūkst. eurų. Dalis specialistų ateitų iš buvusios GMU, tačiau kitus, naujus, tektų mokyti, nes išmanančių įmonių veiklą miškininkų Lietuvoje mažoka. Bent 130 operatyvinių VMT darbuotojų tektų perkelti į valstybės finansuojamas žinybas (kitaip įstatymais nenumatyta) arba jiems mokėti kompensacijas, o tai – apie 2,5 mln. eurų. Tai koks čia biudžeto lėšų taupymas?

Pagal naująjį Miškų įstatymo projekto variantą, VMT taptų vienintele miškų valdytoja. Miškas – valstybės turtas, o kaip su juo elgtis, galėtų spręsti vienintelė ir pati save kontroliuojanti VMT. Jos žinion jau patektų ne tik valstybiniai, bet ir privatūs miškai. Taigi, privatininkas, prieš darydamas menkiausią judesį savo nuosavame miško plote, privalėtų gauti Valstybinės miškų tarnybos palaiminimą. Galima numanyti, kad pareigybė VMT regioniniame skyriuje būtų itin prestižinė.

Naujosioms įstatymo pataisoms prieštarauta ir Seime: „Jei valstybinę miškų kontrolę vykdytų ta pati institucija, tokiu būdu valstybinė miškų kontrolė valstybiniuose miškuose taptų neobjektyvi, be to, galbūt atsirastų prielaidų korupcijos atvejams.“

Valstybės turto milijardai

VMT duomenimis, iš Lietuvoje esančių daugiau kaip 2 mln. ha miškų valstybei priklauso beveik pusė – per 1 mln. hektarų. VMT kasmet nuo 2011-ųjų skelbia indeksuotą miško vertę, kurią nustatant atsižvelgiama ir į žemės, ir į augalų vertę. Taip sužinoma, kokia yra bendra Lietuvos valstybinių miškų vertė.

VMT duomenimis, 2014 metais valstybei priklausančių miškų vertė siekė 2,32 mlrd. eurų.

Valstybiniai miškai užima 49,7 proc., privatūs – 39,4 proc. visų miškų ploto.

Miškininkai prisimena dar 1996-ųjų suvažiavime Vytauto Landsbergio ištartą frazę: „Miškas – ypatingas dalykas. Tačiau mes išgyvename laiką, kai daugelis į mišką žiūri iš vartotojo pozicijų, kaip į daržą, morkų lysvę. Iš dalies taip yra, nes miškas mums teikia naudą. Tačiau giria – tai ne morkų lysvė...“

Registrų centro duomenimis, 2014 metais valstybinio miško medynų tūrio vertė siekė 7,1 mlrd. litų, o miško žemės vertė – 0,6 mlrd. litų. Per metus medynų tūrio vertė padidėjo 111 mln. litų, o miško žemės vertė – 1,5 mln. litų.

Miškų šalis

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos pajamos iš valstybinių miškų, valdomų urėdijų, skaičiuojant gaunamas iš vieno hektaro, 2014 metais sudarė 220,8 euro, Latvijos – 201,24, Švedijos – 215,94, o Suomijos – 100,85 euro.

2010–2013 metais Lietuvos miškuose buvo kasmet iškertama apie 7,4 mln. kub. m medienos.

Lietuvos urėdijose, GMU duomenimis, 2015–2017 metais ketinama kasmet įveisti ne mažiau kaip po 500 ha naujų miškų. Visos 42 miškų urėdijos biržėms atkurti skiria 16–19 mln. eurų. Šiemet jos planuoja atkurti beveik 10 tūkst. ha miškų ir dar apie 700 ha pasodinti naujų. Tai yra GMU, kaip koordinuojančios institucijos, glaudaus darbo su miškų urėdijomis rezultatas.

GMU sukurta ir jos administruojama vadinamoji AMEPS (apvaliosios medienos elektroninio pardavimo sistema) iš esmės pakeitė anksčiau buvusį užkulisinį valstybinių miškų medienos pardavimą. Svarbu, kad nesunyktų ir GMU jau organizuotas urėdijų dalyvavimas „Baltpool“ biokuro prekyboje. Dėl to buvo pažabota stambiųjų privačių biokuro pardavėjų įtaka biržoje. „Urėdijų dalyvavimo biokuro versle tikslas – sąžiningai konkuruoti biokuro rinkoje ir neleisti monopolistams nepagrįstai didinti biokuro kainų, o kartu – ir šilumos kainų. Iš to turėtų išlošti visi šilumos vartotojai“, – tvirtina GMU. Pastaruoju metu GMU ypač daug dėmesio skiria siekdama suvienodinti miškų urėdijų darbuotojų socialines ir darbo sąlygas. Šiemet urėdijoms leista renovuoti ar kitaip atnaujinti girininkijas ir kitus ūkinius pastatus, kad darbuotojai galėtų jaustis oriai ir dar efektyviau dirbti valstybinių miškų labui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"