TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mitybos tradicijos mokyklose pamažu keičiasi

2011 11 26 9:00

Daugiau kaip metus galiojanti nauja mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka pasitvirtino. Tuo neabejoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai, maistą tiekiančios organizacijos bei pedagogai. Tačiau yra įvairių pageidavimų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta toliau ją tobulinant.

Labiausiai Lietuvos moksleivių pageidaujami produktai mokyklų valgyklose tebelieka ne sveikas maistas, o pica, mėsainiai, čeburekai, kibinai ir kebabai, kuriuos, įsigaliojus naujiems reikalavimams, vaikai įsigyja už mokyklos ribų. Iš mokyklos valgyklos siūlomo asortimento vaikai dažniausiai renkasi didžkukulius, maltos mėsos gaminius, blynus, bandeles. Labiausiai moksleiviams valgyklose nepatinka tokie augančiam organizmui naudingi patiekalai kaip žuvis, sriuba, plovas, daržovių troškiniai ir kai kurie mėsos patiekalai. Šiuos duomenis pateikia maitinimą švietimo įstaigose organizuojanti bendrovė "Kretingos maistas". Jos atliktoje apklausoje dalyvavo beveik 8 tūkst. mokinių nuo 5 iki 12 klasės iš įvairių Lietuvos rajonų. Tyrimas rodo, kad vaikų įpročiai mažai kinta - mėgstančiųjų vadinamąjį greitąjį maistą skaičius nemažėja.

Tuo metu SAM specialistai neabejoja, jog nauja mokinių maitinimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarka pamažu koreguoja nusistovėjusias vaikų mitybos tradicijas. Tvarka parengta vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos bei Europos Komisijos patvirtintais dokumentais. Atsisakyta produktų, turinčių sočiųjų riebalų, cukraus ar druskos, kenksmingų produktų su kenksmingais priedais. Iš mokinių raciono, bent jau mokyklose, dingo bulvių traškučiai, įvairūs saldainiai ir "batonėliai" su šokoladu ar kremu, sintetiniais dažikliais, konservantais, saldikliais, aromato ir skonio stiprikliais, gazuoti bei energiniai gėrimai, sultinių koncentratai, kava, rūkytos žuvies gaminiai, konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai, produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų ir kt.

Nauja tvarka pasitvirtino

Apibendrinti pirmųjų metų patirtį įgyvendinant naująją tvarką sutiko SAM Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

SAM atstovo įsitikinimu, pasikeitimai tikrai yra dideli, nes pasiektas svarbus tikslas - visoje Lietuvoje vaikai ugdymo įstaigose maitinami sveikai. "Naująją tvarką pristačiau Liuksemburge vykusiame vaikų mitybos gerinimo specialistų susitikime. Jie pripažino, jog Lietuvoje įvesta maitinimo tvarka mokyklose yra viena geriausių Europoje", - teigė SAM skyriaus vedėjas.

"Anksčiau reikalavimai būdavo tik rekomendacinio pobūdžio. Nuostatų laikydavosi gal tik 20 proc. mokyklų. Dabar, nuo praėjusių metų, naujosios tvarkos laikosi visos mokyklos", - sakė ministerijos pareigūnas.

Visiškai neseniai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) mokyklose atliko patikrinimą, o jo rezultatai nustebino ne tik tikrintojus, bet ir SAM atstovus.

"Tiesiog nesitikėjome, kad rezultatai bus tokie geri. Beveik 95-97 proc. mokyklų pagal nustatytą tvarką vykdo visus čia išdėstytus reikalavimus, o kiti 3 arba 5 proc. padarė smulkių pažeidimų, tačiau jie nėra itin reikšmingi. Pavyzdžiui, vietoj sviesto buvo naudojamas aliejus, netyčia buvo pasirinktos dešrelės su draudžiamais maisto  priedais. Visi šie nežymūs nusižengimai nebuvo piktybiški, - įsitikinęs A.Kranauskas. - Apibendrintai galima pasakyti, jog naujoji tvarka veikia gerai. O šiais metais mes jau esame parengę atnaujintą tvarkos variantą ir ji galios ne tik mokykloms, bet ir kitoms ugdymo įstaigoms: lopšeliams, darželiams, socialinės globos įstaigoms.

SAM atstovas teigia, jog patenkinti ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Ministerija buvo gavusi daug laiškų iš gyventojų, kurie džiaugėsi naująja tvarka ir pageidavo, kad ji būtų taikoma ir kitose ugdymo įstaigose. Iki šiol nebuvo nė vieno nusiskundimo naująja tvarka.

Peticijos - jau praeitis

"Jei ir buvo nusiskundimų, tai dėl to, kad mes norėjome, jog vaikai valgytų tuos produktus, kurių jie nelabai mėgsta. Šeimose vaikus nelabai pratina valgyti žuvį, tačiau iš tikrųjų žuvis yra labai vertingas produktas. Todėl nemaža dalis vaikų mokyklose buvo nusistatę prieš žuvį. Dabar pagal naująją tvarką mes atsisakome žuvies dienos, nes praktiškai tai buvo labai sunku įgyvendinti. Tačiau norime įvesti įvairovę, kad vaikai galėtų pasirinkti iš kelių patiekalų, pagamintų iš sveikatai palankių produktų", - toliau dėstė A.Kranauskas.

Kaip ir kiekviena naujovė, ši buvo sutikta nevienodai. Iš pradžių buvo rašomos peticijos. Pasak A.Kranausko, iš Klaipėdos ministeriją buvo pasiekusi didžiulė byla su parašais. Toje peticijoje buvo reiškiamas nepasitenkinimas naująja tvarka. "Natūralu, kad visos naujovės iš pradžių sulaukia pasipriešinimo. Vėliau tiek tėvai, tiek ir maisto tiekėjai priprato ir prisitaikė. O dar vėliau įgyvendinant naująją tvarką didelių sunkumų neliko", - kalbėjo SAM Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas.

Anot jo, interneto prieigoje yra paskelbti rekomenduojami patiekalai tose mokyklose, kuriose, pavyzdžiui, paslaugos teikėjas nenori per daug sukti galvos. Gaminti patiekalus pagal ministerijos paskelbtus valgiaraščius nėra sudėtinga. Ministerija taip pat yra aprobavusi keletą knygų su mokykloms tinkamų patiekalų sąrašais. Mokyklos arba maisto tiekėjai turi teisę turėti ir savo patiekalų, tačiau jie privalo būti suderinti su Visuomenės sveikatos centru.

Ministerijos atstovo įsitikinimu, mokyklų vadovai taip pat patenkinti, tačiau jiems atsiranda papildomų rūpesčių. "O papildomas rūpestis yra tas, jog pagal tvarkos aprašą turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris kiekvieną dieną prižiūri, kaip tos tvarkos laikomasi, ir pasirašo. Į pažeidimus ar incidentus turi būti reaguojama. Tai - savikontrolė. Nereikėtų laukti patikrinimo, kai į mokyklą ateina kontrolieriai iš prižiūrinčių įstaigų. Kontroliuojanti institucija - VMVT kartą ar du karus per metus savo ruožtu atlieka patikrinimą. Mes manome, kad dėl šios vidinės savikontrolės ir pasiekėme tokių gerų rezultatų", - dėstė A.Kranauskas. 

Jo įsitikinimu, ugdymo įstaigoms ir maitinimo paslaugų teikėjams jau dabar reikėtų galvoti apie naująją tvarką. Ji turėtų įsigalioti dar šį mėnesį. Naujoji tvarka apima, kaip minėta, visas ugdymo įstaigas, globos namus, šeimynas. Joje atsižvelgta ir į tuos trūkumus, kurie buvo pastebėti taikant ankstesnę tvarką.

Mokyklos patenkintos

Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos direktorė Gražina Skarienė sakė, jog prie naujosios tvarkos prisitaikė. Čia yra nemažai gerų dalykų, bet yra ir tokių, kurie nepasitvirtino. Pavyzdžiui, žuvies dienos. "Vaikai šiais laikais išlepę. Vieniems patinka vieni patiekalai, kitiems - kiti. Jiems nepatinka, kai nėra didesnio pasirinkimo. Mūsų nuomonė tokia pati - galėtų būti daugiau dienos patiekalų, iš kurių vaikai galėtų pasirinkti", - aiškino direktorė. Ji prisipažino, jog ugdymo įstaigai maistą ruošia bendrovė "Kretingos maistas". Įmonė savo lėšomis yra atnaujinusi maisto ruošimo įrangą, remia ir pačią mokyklą. Pastabų aptarnavimui ar maistui nėra. Virėjų kolektyvas irgi puikus. Gimnaziją neseniai tikrino VMVT inspektoriai, jie taip pat neturėjo priekaištų maitinimą organizuojančiai bendrovei.

Vilkaviškio rajono Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos direktorius Zigmas Vasaitis sakė, jog įvedus naują mokinių maitinimo tvarką jam kaip vadovui rūpesčių sumažėjo. Mokyklos mokiniams vietoje maistą ruošiančios bendrovės darbu jokių nusiskundimų taip pat nėra, maistas skanus ir visada šviežias. Nemaloniai nustebino atvejis, kai viena rajono daugiavaikė šeima nepagrįstai skundėsi vaikų maitinimu, neturėdama tam pagrindo. Tada buvo atliktas operatyvinis patikrinimas, maistas patikrintas, tačiau jokių pažeidimų nebuvo rasta.

Kitos Vilkaviškio pagrindinės mokyklos direktorius Vidmantas Bruzaitis pasidžiaugė, jog renovuojant mokyklą čia dirbanti bendrovė "Kretingos maistas" investavo ir į maisto ruošimo cecho modernizavimą. Šiuo metu čia dirbantis kolektyvas ruošia maistą beveik 300 vaikų. "Mūsų mokyklos pedagogai, turintys pamokų ir kitose mokyklose, nedvejodami sako, jog Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje maistas yra geriausias", - gyrėsi ugdymo įstaigos vadovas.

Propaguojama sveika mityba

VšĮ "Kretingos maistas" vykdomoji direktorė Alisa Norkuvienė tik patvirtino SAM specialistų nuogąstavimus, jog pagrindinis sunkumas įvedant naująją tvarką tebėra vaikų pomėgiai. Kiek pasikeitė maisto skonis, jis tapo natūralus, be jokių skonio stipriklių ar dažiklių, atsirado daugiau daržovių, sumažėjo druskos. Atsirado bene labiausiai nemėgstamo vaikų produkto - žuvies diena. 

"Šie pokyčiai nesužavėjo vaikų. Nenuostabu, kad aplink mokyklas pradėjo dygti kebabinės ar kioskeliai, kuriems naujieji vaikų sveikos mitybos reikalavimai neprivalomi ir neįdomūs, suklestėjo prekyba pačiuose pigiausiuose riebaluose virtais iš žemiausios rūšies produktų paruoštais gaminiais: beliašais, čeburekais, spurgomis, dešrainiais, mėsainiais, kebabais, gruzdintomis bulvytėmis, kokakola ir kitais mokyklose gaminti bei prekiauti uždraustais produktais.

Reaguodami į tai, turėjome investuoti į sveiko maisto ir mitybos įpročių propagavimą. Aptarnaujamose mokyklose organizavome informacinę kampaniją apie pokyčius mokykloje ir jų naudą augančiam vaiko organizmui. Organizavome konkursus, kuriuose vaikai galėjo prisidėti prie valgiaraščio patiekalų kūrimo. Nuolat kviečiame tėvelius daugiau laiko skirti sveikai mitybai namuose, paaiškinti vaikui, kokie produktai yra naudingi, kokie netinka augančiam organizmui", - sakė VšĮ "Kretingos maistas" vykdomoji direktorė.

Maitinimo organizavimas švietimo ir ugdymo įstaigose - be galo atsakinga verslo sritis. Pasak A.Norkuvienės, reikia prisiimti atsakomybę ne tik už tai, kad vaikai gautų tinkamą, subalansuotą ir aukščiausios kokybės maistą, bet ir už tai, kad pradėtų formuotis tinkami mitybos įpročiai. Todėl daug veiklų "Kretingos maistas" pradėjo įgyvendinti dar iki naujos tvarkos įvedimo.

"Pirmiausia visuomet griežtai atsirenkame maisto tiekėjus. Reikalaujame, kad visi tiekiami produktai būtų ne tik švieži ir natūralūs, bet ir aukščiausios kokybės, iš geriausių žaliavų. Pavyzdžiui, savo aptarnaujamose valgyklose nenaudojame riebalų mišinių, o tik sviestą, grietinę ir pan. Renkantis produktus ir žaliavas, vienas pagrindinių kriterijų mums yra jų sudėtinės dalys. Su tiekėjais, kurie neįgyvendina mūsų keliamų kokybės reikalavimų,  nutraukiame bendradarbiavimą", - tęsė "Kretingos maistas" vadovė.

Anot jos, taip pat atidžiai buvo tikrinama, ar į maisto sudėtį neįeina genetiškai modifikuoti produktai, nes jų poveikis ne tik vaikų bet ir suaugusiųjų sveikatai nėra iki galo ištirtas.

A.Norkuvienė pasidžiaugė, kad tokia pati maitinimo tvarka visoje Lietuvoje bus įvesta ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose jau šiemet. "Kretingos maistas" jau antri metai maitina darželinukus pagal anksčiau minėtus kokybės reikalavimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"