TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

MMA apmokestinimas diskriminuoja mažiausiai uždirbančiuosius

2016 07 04 6:03
Minimalios algos augdamos džiugina tik dalį žmonių, minimaliai uždirbančių valstybės institucijose ir bendrovėse, tačiau didžiajai daliai individualaus verslo ir smulkiųjų ūkininkų virsta vis sunkiau pakeliamais mokesčiais. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Minimali mėnesio alga (MMA), nuo liepos 1 dienos padidinta iki 380 eurų, džiugins tik minimalų darbo užmokestį gaunančius valstybės institucijų ir samdomus akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojus. Visus kitus, kurie uždirba minimaliai ar dar mažiau, kiekvienas MMA didinimas baudžia papildoma mokesčių našta.

Didėjant MMA, auga ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, kadangi jos apskaičiuojamos jau nuo didesnės apmokestinamos sumos.

Pasak finansų analitiko Stasio Jakeliūno, dabar tiems, kurių pajamos nedidėja, sunkėja mokesčių našta. Sėkmingai įsukusieji savo verslą arba stipresni ūkininkai to skirtumo gali nepajusti, bet uždirbantiems mažai arba vos galą su galu suduriantiems ši našta darosi vis sunkiau pakeliama.

„Manau, neapmokestinamas pajamų dydis turėtų būti taikomas visiems, ir apie tai reikia kalbėti, nes turime tikrai didelę diskriminacinę problemą“, – konstatuoja finansininkas.

Ne visi lygūs

Papildomą valstybinio draudimo įmokų naštą mažiau pajunta žmonės, dirbantys valstybės institucijose, biudžetinėse įmonėse, taip pat valstybinėse ir privačiose bendrovėse. Mat nuo šių metų sausio šiems darbuotojams buvo iki 200 eurų padidintas neapmokestinamas pajamų dydis, todėl ir PSD bei VSD įmokos jiems apskaičiuojamas ne nuo 380 eurų, o nuo 180 eurų.

Asmenims, sukūrusiems individualų verslą, ūkininkams, taip pat dirbantiems pagal verslo liudijimą, ūkinių bendrijų nariams ir darbininkams, likviduojamų arba veiklos laikinai nevykdančių įmonių savininkams bei darbuotojams PSD ir VSD įmokos apskaičiuojamos nuo visos minimalios 380 eurų algos.

Visiems samdomiems darbuotojams ir šiuo draudimu besidraudžiantiesiems savanoriškai yra nustatytas vienodas PSD įmokos tarifas – 9 proc. nuo gaunamų pajamų, bet ne mažesnių, negu Vyriausybės patvirtinta MMA. Išimtis taikoma tik ūkininkams, valdantiems iki 2 ekonominio dydžio vienetų (EDV) žemės. Jie į PSD fondą moka įmoką, atitinkančią 3 proc. MMA.

Nuo bendrovėse ir valstybės įstaigose dirbančių žmonių algos 30,98 proc. tenka VSD, bet irgi atskaičius neapmokestinamą pajamų dydį. Kitose srityse dirbantys žmonės „Sodrai“ moka pagal mažesnius tarifus.

Didžioji dalis savo verslą sukūrusių asmenų, kaip ir iki šiol, socialiniam draudimui privalo skirti 28,5 proc. uždirbamos algos, bet ne mažesnės kaip 380 eurų, kaip ir ūkininkai, valdantys daugiau kaip 4 EDV žemės. Ūkininkų, valdančių 2 EDV žemės, įmoka sudaro 26,3 proc. MMA. Tiek pat moka individualiųjų įmonių savininkai, tikrųjų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariai.

Stasys Jakeliūnas: „Manau, neapmokestinamas pajamų dydis turėtų būti taikomas visiems, ir apie tai reikia kalbėti, nes turime tikrai didelę diskriminacinę problemą."

Įžvelgia diskriminacijją

S. Jakeliūnas, nepriklausomas finansų analitikas, buvęs mokesčių reformos rengimo grupės vadovas „Lietuvos žinių“ portalui lzinios.lt teigė, kad ir VSD, ir ypač PSD skiriama dirbančiojo pajamų dalis yra vadinama įmokomis, bet iš esmės tai yra akivaizdūs mokesčiai.

„Tai bandėme pagrįsti dar 2013 metais mokesčių darbo grupėje ir siūlėme bent PSD prijungti prie gyventojų pajamų mokesčio, kaip iki 2009 metų ir buvo, tačiau likome nesuprasti. Atsitiko taip, kad didėjant MMA, kažkodėl didėja ir PSD, nors dėl to sveikatos apsauga atitinkamai negerėja ir neva draudimo paslauga dėl to nesikeičia. Tokia padėtis yra ne kas kita kaip mokesčių didinimas“, – komentavo jis.

Nepriklausomas finansų analitikas S. Jakeliūnas prieš keletą metų vadovavo Vyriausybės sudarytai mokesčių darbo grupei, tačiau šioje grupėje dirbusių autoritetingų mokesčių žinovų ir finansininkų parengtos išvados ir pasiūlymai, kaip reformuoti mokesčių sistemą, valdančiųjų nesudomino ir grupė buvo paleista.

S. Jakeliūno nuomone, iš tikrųjų sunku pateisinti, kodėl neapmokestinamas pajamų dydis yra taikomas vieniems, diskriminuojant kitus. Spartus MMA didinimas, papildomai „pastiprinamas“ PSD ir VSD, netiesiogiai skatina didinti kainas ypač paslaugų sektoriuje, kur darbo užmokestis sudaro didžiąją sąnaudų dalį. Augant MMA, didėja ir šie mokesčiai, kažkodėl pavadinti draudimo įmokomis.

„Iš tikrųjų neapmokestinamas pajamų dydis, taikomas tik daliai dirbančių žmonių, su kiekvienu MMA kėlimu didina minimaliai uždirbančių žmonių atskirtį – vieni tas „įmokas“ moka nuo viso MMA, o kiti – nuo algos, atmetus 200 eurų neapmokestinamų pajamų. Akivaizdu, kad tai dar labiau išryškės nuo kitų metų, kai neapmokestinamas pajamų dydis bus jau 310 eurų. Tai, kad ne visi neapmokestinamuoju pajamų dydžiu gali naudotis, galima laikyti diskriminacija, juolab kai kai kurių pajamos gali MMA dydžio nė nesiekti“, – sako S. Jakeliūnas. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantis žmogus neuždirba per mėnesį nustatytos 380 eurų sumos, jis vis tiek privalo nuo tokios sumos mokėti PSD ir VSD įmokas.

Pasak S. Jakeliūno, tokia padėtis kelia rimtą grėsmę smulkiesiems verslams ir stumia juos į šešėlį. Jau ir dabar dauguma mažų bendrovių kaimiškuose rajonuose vos išgali mokėti ir minimalią algą. „Toliau kylant MMA, matyt, vis daugiau smulkių įmonių darbuotojus priims dirbti tik daliai etato, o vers dirbti visą dieną ir dalį atlyginimo mokės „vokeliuose“. Numanau, kad kai kur taip ir vyksta, – svarsto jis. – Juk jei žmogus dirba puse etato ir gauna pusę algos, tai už jį reikia mokėti tik pusę mokesčių arba „draudimo įmokų“, nors jau girdėti siūlomų, kad PSD ir VSD mokesčiai visada būtų skaičiuojami nuo visos algos, net ir kai dirbama ne visu etatu.“

Valstybinio draudimo įmokos nuo liepos 1 dienos

MokėtojaiPSD .VSD.
Laikotarpis Nuo 07–01Iki 07–01Nuo 07–01Iki 07–01
Samdomi darbuotojai*16,213,555,76446,47
IĮ, veiklos nevykdančių bendrovių, TŪB, KŪB, MB savininkai, su verslo liudijimais34.231,5108,399,75
Ūkininkai, valdantys nuo 4 EDV34,231,5108,399,75
Iš jų kaupiantys II pakopos pensijų fonde34.231,5115,9106,75
Ūkininkai, valdantys iki 2 EDV, EDV, TŪB, KŪB nariai11,410,599,9492,5
Iš jų kaupiantys II pakopos pensijų fonde11,410,5107,5499,05

Šaltinis: „Sodra“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"