TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

MMA didinimas pakibo ant plauko

Tarsi miražas sklaidosi netvirtas Vyriausybės pažadas minimalią mėnesio algą (MMA) nuo liepos didinti 50 litų, nors Trišalėje taryboje vykstančios diskusijos dėl jos dar nebaigtos.

Dėl euro zonos recesijos Finansų ministerijos (FM) netikėtai pakeistos šių metų ekonomikos augimo prognozės į šipulius daužo MMA gaunančių gyventojų viltis nuo liepos sulaukti 50 litų didesnio atlygio už darbą. Trišalės tarybos sprendimas kuriam laikui atidėti MMA klausimą ir vis ryškiau premjero Andriaus Kubiliaus retorikoje pabrėžiamas lėtesnis negu planuota vidutinio mėnesio darbo užmokesčio augimas, kuriuo remiantis ir svarstyta didinti MMA, gali nesuteikti daliai žmonių progos pakilti aukščiau skurdo rizikos ribos.

Į tai dėmesį atkreipę ir su nerimu tolesnių valdžios sprendimų laukiantys profsąjungų atstovai tvirtina, kad rengiasi atsakomiesiems veiksmams. 

Tuo metu ekonomistas Povilas Gylys siūlo pažvelgti į neproporcingai mažą, 10-15 proc. menkesnę nei ekonomiškai stipriose valstybėse, darbo užmokesčiui tenkančią nacionalinio produkto dalį. Tai esą pro akis praleistas, tačiau itin svarbus rodiklis, privalantis lemti Vyriausybės sprendimus.

Planai keičiasi

Nuo šių metų Latvija didina MMA apie 100 litų, Estija - beveik 50 litų, o mūsų Vyriausybė baksnoja į padėtį euro zonoje ir vis labiau priešinasi šiam veiksmui. Nuo 2008 metų nesikeičiančią 800 litų MMA prieš mokesčius Vyriausybė žadėjo liepą padidinti iki 850 litų. Atskaičius mokesčius dabar už MMA plušantys gyventojai "į rankas" gauna beveik 670 litų, o skurdo rizikos riba siekia šiek tiek daugiau kaip 700 litų.

Tačiau, pasak A.Kubiliaus, svarstymai pridėti prie MMA 50 litų buvo paremti šįmet planuotu 5,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio prieaugiu. FM pakoregavus prognozes ir vis didėjant įtampai euro zonoje, vidutinė alga gali kilti tik iki 2 procentų. 

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis taip pat pažymi, kad susitarimas dėl MMA didinimo Trišalėje taryboje kol kas atidėtas ir gali būti priimtas ne anksčiau kaip vasarį. Esą ekonominė situacija kol kas itin sudėtinga, tad priimti tokius sprendimus būtų neapdairu.

Žada streikus

Trišalėje taryboje darbuotojų teisėms atstovaujančios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas Vyriausybės poziciją didinti MMA 50 litų pavadino "juoku pro ašaras". "Svarstyti, ar reikia kelti MMA, būtų galima, jei jos dydis realiai siektų tūkstantį litų. Tokiu atveju būtų galima kalbėti apie sulėtėjusio ekonomikos augimo poveikį ir kitus aspektus", - LŽ tvirtino A.Černiauskas.

LPSK pirmininkas neslėpė esąs nustebintas Vyriausybės sprendimo mieliau taikyti įvairias lengvatas dirbantiems ir žemiau skurdo ribos atsidūrusiems žmonėms, nei leisti jiems dirbti ir užsidirbti. "Stambus verslas, pramonininkai ir net smulkusis verslas pritaria, kad būtų peržengta bent skurdo riba, todėl toks premjero užsispyrimas - sunkiai suvokiamas. Galbūt netrukus imsimės streikų ir kitų teisėtų priemonių, kad išjudintume tokią padėtį iš mirties taško", - kalbėjo LPSK vadovas.

Ciniškas požiūris

Silpnėjančiu Vyriausybės nusiteikimu žadėta suma didinti MMA piktinosi ir Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis. "Tai visiškas dabartinės ekonominės situacijos ir pačių ekonomikos vystymosi dėsnių nesuvokimas. Gavę daugiau pinigų gyventojai tuoj pat juos išleistų pirkdami būtiniausias prekes ir padėtų stimuliuoti ekonomiką. Tačiau, regis, pasirinktas kelias, verčiantis žmones mąstyti vien apie išgyvenimą", - LŽ sakė parlamentaras.

Jo žodžiais, žmonėms vis sunkiau "kapanotis". "Tai jau tampa ciniško skurdžiausios visuomenės dalies poreikių nepaisymo ir valstybės valdymo reikalų neišmanymo pavyzdžiu", - neslėpė V.Mazuronis.

Pamirštas argumentas

Ekonomistas prof. P.Gylys siūlo atkreipti dėmesį į parametrą, kurį per diskusijas dėl MMA didinimo pro akis praleido ne tik politikai ir verslo atstovai, bet ir už darbuotojų teises kovojantys profsąjungų atstovai. "Mūsų valstybės nacionaliniame produkte darbo užmokesčiui tenka neproporcingai maža dalis. Todėl nematyti, kad darbuotojai gauna ypač mažą procentinę dalį to, kas sukuriama per metus, tiesiog negalima", - aiškino jis.

Anot eksperto, šio parametro nebuvimas krašto ekonominėse projekcijose gerokai iškreipia visą vaizdą. "Vyriausybėje yra atitinkamos tarnybos, būtent jos ir turėtų atsispirti nuo šio rodiklio. Tuomet būtų galima susidaryti aiškesnį paveikslą, kad toliau taip tęstis nebegali", - LŽ teigė P.Gylys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"