TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

MMA reikia didinti iki 1050 litų

2012 03 08 6:01

Į klausimą, koks Lietuvoje galioja minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), daugelis net nemirktelėjęs atsakytų: 800 litų.

Būtent tokį skaičių nuolat mini profsąjungų atstovai, besipiktinantys mažu jo dydžiu. Šį skaičių kartoja ir Vyriausybė, dėstanti, esą geriausiu atveju jį būtų galima padidinti iki 850 litų.

Ekonomistai paprastai neigiamai vertina MMA didinimą, nes tai skausmingai atsiliepia mažiausiai uždirbantiems darbuotojams ir reiškia ne realų algos padidėjimą, bet nubloškimą į nedarbo rinką.

Tačiau yra vienas būdas padidinti MMA, kurį pasitelkus turėtų būti patenkintos ir profsąjungos, ir Vyriausybė, ir ekonomistai, o žmogus pamatytų realius mokesčius, kuriuos sumoka.

Žmogus nemato trečdalio algos

Tam, kad įvyktų neskausmingas MMA didinimas, įstatymuose reikia panaikinti iliuziją, jog darbdavio už darbuotoją mokamos "Sodros" įmokos nėra darbuotojo atlyginimo dalis. Taigi dalykus reikia pradėti vadinti tikraisiais vardais.

Šiandien 800 litų "popieriuje" uždirbantis darbuotojas į rankas gauna 678,5 lito, tad jam gali atrodyti, kad jo sumokami mokesčiai siekia viso labo 121,5 lito.

Tačiau darbdavys už šį darbuotoją sumoka dar beveik 250 litų mokesčių. Tai reiškia, jog tam, kad žmogui į rankas išmokėtų 678,5 litų atlyginimo, darbdavys iš viso išleidžia 1050 litų, iš kurių 371 litas nukeliauja mokesčiams sumokėti.

Tiesa yra tokia, kad MMA jau šiandien sudaro 1050 litų, tačiau tai nėra oficialiai įtvirtinta teisės aktuose. Raginimai didinti MMA jau seniausiai yra įgyvendinti, bėda ta, kad darbuotojai nemato tikrojo savo atlyginimo. Derėdamiesi dėl atlyginimo "popieriuje", jie nežino, kad dar kone trečdalis jų suderėto atlyginimo lieka "už popieriaus".

Perkėlus darbdavio pervedamus mokesčius tikriesiems jų mokėtojams - darbuotojams, visi suprastų, kad tikrasis MMA yra trečdaliu didesnis už nuolat linksniuojamą 800 litų dydį.

Sužinotų, kiek moka mokesčių

Įgyvendinus šį siūlymą, išnyktų dar viena iliuzija: kad mokesčiai Lietuvoje yra maži. Kadangi šiandien retas žmogus žino tikrąjį savo atlyginimą, atitinkamai retas pasakytų, kiek mokesčių jis iš tiesų sumoka.

Skaičiavimai rodo, kad MMA uždirbančio gyventojo pajamos yra faktiškai apmokestinamos 35,4 proc. tarifu (sudėjus gyventojų pajamų mokestį, "Sodros" ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jeigu nėra taikomas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis).

Didesnes pajamas uždirbantys gyventojai apmokestinami didesniu faktiniu tarifu - maksimalūs sumokami mokesčiai nuo darbo pajamų siekia 42 proc. (dėl skirtingo neapmokestinamojo dydžio).

Pajamas iš darbo santykių uždirbančiam gyventojui mokėti mokesčius valstybei yra "neskausmingas" procesas tik todėl, kad už jį mokesčius apskaičiuoja ir sumoka darbdavys. Jeigu gyventojai matytų, kiek mokesčių jie sumoka, nebeteigtų, kad didžiąją jų išlaidų dalį - daugiau nei trečdalį - sudaro išlaidos maistui, kaip pernai lapkritį teigė "Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu atlikto Namų ūkių biudžetų tyrimo apklaustieji.

Iš tiesų didžioji gyventojų išlaidų dalis tenka mokesčiams: žvelgiant vien tik į pajamų mokesčius, jiems tenka tarp 35 ir 42 proc. žmogaus uždirbamų pajamų, o kur dar pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizai.

Mokesčių sistema taptų skaidresnė

Dar geriau būtų, jeigu gyventojai ne tik matytų sumokamus mokesčius, bet ir patys atliktų jų mokėjimo pavedimus. O galbūt politikai bijo, kad tuomet tradicinius nusiskundimus dėl kylančių maisto kainų ir sezonines kalbas apie brangstantį šildymą pakeistų žmonių dejonės dėl brangstančio viešojo sektoriaus išlaikymo?

Gąsdinti politikus turėtų ir mintis, kad gyventojams pamačius savo įmokas į "Sodrą", žmonės palygintų dalyvavimą valstybiniame socialiniame draudime su taupymu ir atpažintų pastarojo pranašumą užtikrinant turtingesnę senatvę.

"Sodros" įmokų perkėlimas nuo darbdavių tikriesiems jų mokėtojams - darbuotojams - ne tik praskaidrintų, bet ir supaprastintų mokesčių sistemą. Įgyvendinant šį siūlymą taip pat būtų prasminga pakeisti dabartinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) - apskaičiuojamą pagal formulę ir priklausantį nuo gyventojo pajamų - paprastu fiksuotu dydžiu, kaip buvo iki 2009 metų. Už fiksuoto NPD grąžinimą politikams padėkotų kiekvienas apskaitininkas, dabar priverstas perskaičiuoti NPD, jeigu darbuotojo atlyginimas pasikeitė bent vienu litu.

Taikant fiksuotą NPD ir suvienodinus pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazes galima būtų suvienodinti ir mokesčių deklaravimo ir mokėjimo tvarkas.

Vyriausybė jau anksčiau svarstė "Sodros" įmokų administravimo perdavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tad pajamų iš darbo santykių apmokestinimo bazių suvienodinimas būtų puiki proga įgyvendinti svarstytus pokyčius. Tai sumažintų nereikalingą biurokratinę naštą verslui ir apskaitininkams tenkantį darbo krūvį. Santykinai didesnę naudą pajustų smulkios ir vidutinės įmonės, kurioms administracinė našta paprastai būna sunkesnė.

Svarbiausia, kad įgyvendinus šį siūlymą, pralaimėtojų nebūtų, tad likęs Vyriausybės kadencijos pusmetis - puiki proga padidinti oficialų MMA iki 1050 litų - suvienodinant mokesčių bazes ir pakoreguojant mokesčių tarifus taip, kad neaugtų bendra mokesčių našta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"