TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mobiliojo ryšio rinka bijo valstybės „intervencijos“

2015 08 21 6:00
Lietuvoje mobilusis ryšys dėl įtemptos konkurencijos pigiausias ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visoje Europoje. LŽ archyvo nuotrauka

Ketvirtuoju mobiliojo ryšio operatoriumi Lietuvoje gali tapti valstybės valdoma bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras). Tai išgąsdino dabartinius rinkos žaidėjus, nes neva dėl sąsajų su rinką reguliuojančiomis institucijomis naujokė turės privilegijų. Tuo tarpu pats Telecentras teigia, kad rinkoje nėra naujokė ir tik vykdo natūralų atsinaujinimą.

Trečiadienį informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija INFOBALT kreipėsi į prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas bei Ryšių reguliavimo tarnybą „dėl valstybės ketinimų dalyvauti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo rinkoje“. Asociacijos nuomone, Telecentro planai steigti valstybinį mobiliojo ryšio operatorių nėra ekonomiškai pagrįsti ir vartotojams veikiau atneš žalos nei naudos.

INFOBALT pažymėjo, kad valstybinis mobiliojo ryšio operatorius esą nesukurs pridėtinės vertės vartotojams, o tik lems ilgalaikius veiklos nuostolius, išorinio finansavimo poreikį ir žalą konkurencingoje rinkoje veikiančiam privačiam verslui. Esą toks valstybės žingsnis galiausiai užguls visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius. Laiškas išsiųstas trečiadienį darbo dienos pabaigoje, tad oficialių atsakymų į pateiktus klausimus, kaip LŽ patvirtino asociacija, kol kas negauta.

Kaip LŽ teigė Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos vadovė Vaida Burvienė, bendrovė apgailestauja dėl jai mestos nepagrįstos kritikos, esą vadovaudamasi prielaidomis asociacija meta šešėlį ant visų savo narių. Atstovės teigimu, Telecentras rinkoje iki šiol veikė tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti rinkos dalyviai, o tinklų modernizacija – natūralus žingsnis po šešerių metų veiklos duomenų perdavimo rinkoje.

Abejoja skaidrumu

Asociacijos INFOBALT vykdomasis direktorius Paulius Vertelka aiškino, kad Lietuvos telekomunikacijų rinkoje konkurencija ypač didelė ir tai esą liudija žemiausios ES šalyse telekomunikacijų paslaugų kainos bei aukšta paslaugų kokybė, dėl to „valstybės intervencija nereikalinga“, be to, neva kyla abejonių dėl skaidrumo.

„Dabartinėje situacijoje, susiklosčiusioje šalies telekomunikacijų rinkoje, asociacijai INFOBALT susirūpinimą kelia keli faktai“, – LŽ teigė pašnekovas. Pavyzdžiui, kaip pažymėjo jis, Susisiekimo ministerija, formuojanti šalies politiką ir strategiją elektroninių ryšių srityje, yra ir naujai kuriamo ryšių operatoriaus akcininkė. O susisiekimo viceministras, kuriam priskirta formuoti Lietuvos elektroninių ryšių politiką, yra ir Telecentro valdybos pirmininkas. Kitas jo pavyzdys: skirstant radijo dažnius, tarp kitų žinybų dalyvauja ir Susisiekimo ministerijos atstovai, priimantys sprendimus dėl dažnių paskyrimo ir Telecentrui.

„Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Minėti faktai skatina viešai svarstyti, ar priimdamos sprendimus dėl telekomunikacijų rinkos reguliavimo valstybės institucijos vadovaujasi skaidrumo ir visų rinkos dalyvių lygiateisiškumo principais“, – aiškino jis.

„Natūralus procesas“

Telecentras, planuojantis steigti valstybinį mobiliojo ryšio operatorių, pažymėjo, kad bendrovė dar 2009 metais pradėjo teikti duomenų perdavimo paslaugą 4G technologija, tuo tarpu mobiliojo ryšio operatoriai 4G tinklą pradėjo diegti tik 2011 metais. „Taigi Telecentras tapo ne tik pirmuoju duomenų perdavimo 4G tinklo diegėju Lietuvoje, bet ir įžvelgė augantį mobiliojo ryšio duomenų perdavimo paslaugos potencialą. Telecentro konkurentai – mobilaus ryšio operatoriai – buvo susikoncentravę į mobilaus balso paslaugas, o duomenų perdavimo paslaugas teikė tik kaip papildomas. Ir tik pradėjus kristi jų pajamoms iš balso paslaugų, jie pradėjo plėtoti duomenų perdavimo paslaugas. Jei anksčiau buvo konkuruojama balso, trumpųjų žinučių paslaugomis, tai dabar konkuruojama duomenų perdavimo ir interneto paslaugų srityje“, – aiškino V. Burvienė.

Ji pažymėjo, kad vertinant šešerių metų veiklą duomenų perdavimo rinkoje, netikslu teigti, jog bendrovė planuoja steigti ryšio operatorių. O artimiausiu metu planuojamas tinklo modernizavimas esą labai natūralus procesas keičiantis technologijoms ir augant vartotojų poreikiams didesniam duomenų perdavimo greičiui. Vartotojai dėl tokio žingsnio patirs tik naudą – išaugusią konkurenciją.

V. Burvienė pridūrė, kad Telecentras rinkoje veikia tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti rinkos dalyviai, o konkurencijos skaidrumą užtikrina nepriklausoma ir savarankiškai veikianti Ryšių reguliavimo tarnyba. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad ir „Omnitel“ bei „TEO“ pagrindinis akcininkas – valstybė (Švedija), valdanti 37,3 proc. jų akcijų, taip pat vienas iš akcininkų yra Suomijos valstybė (3,2 proc. akcijų). Bendras dviejų Skandinavijos valstybių valdomas operatorių akcijų paketas sudaro 40,5 proc., o mažieji akcininkai valdo iki 3 ir mažiau procentų akcijų.

Operatoriai konkurencijos nebijo

Bendrovė „Tele2“, kaip sakė jos korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims Andrius Baranauskas, konkurencijos nebijo, tuo labiau, kad su „Telecentru“ konkuruoja nuo 2009 metų, kai šis pradėjo teikti „Mezon“ paslaugas. Jis pažymėjo, kad Telecentras turi 50 tūkst. klientų, kai „Tele2“ – 2 milijonus.

„Konkurencija visada sveikintinas dalykas, tačiau kyla klausimas – ar valstybei reikėtų lįsti į šią rinką? Į ją įeiti sunku, neužtenka vien pastatyti tinklą – dar reikia labai brangiai nuomoti dažnį, daug investuoti į klientų pritraukimą, jų išlaikymą, aptarnavimą. Visa tai valstybei kainuos. Jei Telecentras, kaip sako, nerizikuos valstybės pinigais, reiškia, turės skolintis bent 100 mln. eurų ir įkeisti turtą“, – sakė pašnekovas.

Bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė akcentavo, kad labai svarbu užtikrinti skaidrią konkurenciją, kad būtų suteikiamos vienodos sąlygos visiems rinkos dalyviams.

„Omnitel„ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius pažymėjo, kad itin didelė konkurencija Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje lemia, jog lietuviai už šias paslaugas moka mažiausiai visoje Europoje. Be to, Lietuvos mobiliojo ryšio rinka visuomet būna tarp lyderių, kuriose diegiamos naujausios technologijos ir išbandomi inovatyvūs sprendimai. Todėl esą išties sunku įžvelgti problemų, kurias išspręstų naujo žaidėjo atėjimas į rinką.

„Vis dėlto tai nereiškia, kad joje negali atsirasti dar vieno rinkos dalyvio. Suprantama, šis procesas privalo būti visiškai skaidrus, teisėtas ir neturėti jokių protekcionizmo požymių. Tik kyla klausimas, ar valstybė iš tiesų turėtų investuoti į itin efektyviai veikiančias ir labai konkurencingas rinkas ar verčiau teiktų prioritetą sritims, kuriose išties reikia jos įsitraukimo ginant visuomenės interesus„, – teigė bendrovės atstovas.

LŽ primena, kad „Eurostat“, atlikusi tyrimą ir palyginusi praėjusių metų ryšio įrangos ir paslaugų kainas ES šalyse bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje, nustatė, jog Lietuvoje už ryšio paslaugas mokama pigiausiai. Lietuvoje gyventojai už komunikacijų prekes ir paslaugas moka beveik perpus pigiau nei Europos vidurkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"