TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mobiliosios aplikacijos – neatrastas kelias į lietuvių širdis

2014 08 04 6:00
Bendrovės „App Camp“ vadovas Tomas Martūnas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuviai noriai naudojasi mobiliosiomis aplikacijomis – jas naudoja beveik milijonas žmonių. Tačiau šalies verslininkai šią nišą dar tik atranda. Tokia komunikacija su vartotoju – sudėtinga, reikalaujanti nemažai pastangų, tad nemažai bendrovių numoja į tai ranka, nors iš to galėtų išlošti. Taip svarsto bendrovės „App Camp“ vadovas Tomas Martūnas.

- Kodėl Lietuvos verslininkai taip baidosi mobiliųjų aplikacijų? Statistiškai vidutinis išmaniojo telefono naudotojas per dieną jį paima į rankas beveik 150 kartų. Juk tai – tiesus kelias bendravimui su vartotoju. Bet lietuviškų aplikacijų tautiečių mobiliuosiuose praktiškai nėra. Kodėl?

– Matyt todėl, kad Lietuvoje tai naujas komunikacijos kanalas bendravimui su vartotojais. Verslui čia yra dvi galimybės. Pirma, tai vartotojai, kurie gali gyventi su tavo prekiniu ženklu ir jis gali būti tavo telefone. Bet išmanūs vartotojai kitokie – jie iš mobiliųjų aplikacijų nori pridėtinės vertės. Jie nori žinoti, dėl ko jie turi tą aplikaciją. Juk kai tau jos nebereikia, ją ištrini. Skirtingai nuo įmonių internetinių svetainių, kurios reprezentuoja įmonę – klientas, kai nenori, tiesiog nebesilanko.

Mobiliosios aplikacijos dideles galimybes atveria tiems verslams, kurie turi labai daug klientų. Taip jie gali sutvarkyti savo savitarną. Tarkime, pateikti sąskaitas, kurias ligi šiol siunčia e. paštu, pateikti naujienas, personalizuotus pasiūlymus, teikti apmokėjimo paslaugas. Tai yra komunikavimas su klientu ir jo aptarnavimas.

Pritaikymo galimybių iš tiesų yra labai daug. Pavyzdžiui, galima valdyti efektyvumą. Tarkime, mobiliųjų darbuotojų – tų, kurie vaikšto kažkur ir pardavinėja produktus ar rengia jų pristatymus ir pan. Visa tai galima sėkmingai daryti iš karto telefone: žymėti, demonstruoti, pristatymą atlikti čia pat. Aišku, čia tik vienas iš daugelio pavyzdžių. Bet mūsų įmonės iš tiesų dar labai mažai išnaudoja šį komunikacijos kanalą. Nors stebime pagyvėjimą.

– Tai, matyt, susiję su išlaidomis. Efektyvi personalizuota komunikacija pareikalautų daugiau lėšų, daugiau darbuotojų. Galiausiai, reikia žinoti, kaip tai daryti.

– Nepasakyčiau, kad išlaidos – pagrindinė problema. Sakyčiau, tai biznio proceso peržiūrėjimo kaštai. Kai reikia sukurti naują komunikavimo kanalą, reikia peržiūrėti, inventorizuoti tai, ką turi. Ir kurie dabartine savo komunikacija patenkinti, bijo tos inventorizacijos. O kuriant naują kanalą, reikia peržiūrėti viską. Taip, verslas Lietuvoje labai optimizuotas. Dirbant nauja kryptimi, reikėtų pasitraukti į šoną, viską suskaičiuoti. Matyt, tai priežastis, kodėl lietuvių įmonės nesiryžta to daryti.

Aišku, daug lengviau komunikuoti su masėmis, o ne asmeniškai. Pagalvokite, ar daug sulaukiate e. laiškų, kuriuose kreipiamasi į jus asmeniškai. Mobilusis – labai asmeniškas dalykas. Žengiant žingsnį link mobiliųjų aplikacijų, reikia labai rimtai pasiruošti.

– Mobiliųjų aplikacijų rinkoje, regis, milžiniška konkurencija. Programėlių parduotuvėse – po milijoną įvairių aplikacijų. Bet, regis, čia perspektyvus verslas.

– Ir taip, ir ne. Juk išmaniuosius įrenginius turinčių klientų pasaulyje – daugiau nei milijardas. Taip, konkurencija yra labai didelė, bet perspektyvu. Yra kelios sritys tų programėlių: bendrosios, skirtos kokiai nors konkrečiai funkcijai (tarkim, bėgiojimui), kita sritis, aišku, žaidimai, kurie, beje, uždirba daugiausiai, ir sritis, apie kurią kalbame - tai įmonių aplikacijos. Verslai jas pradeda atrasti. Senoji Europa ir JAV jau atrado, o dabar pradeda atrasti Vidurio Europa. O Afrikoje "karas" dėl to tik prasideda.

– Tad neatsitiktinai jūs – vieno pirmaujančių Afrikoje elektroninės socialinės prekybos tinklalapių Mobofree.com kūrėjas.

– Afriką pasirinkome dėl to, kad ten milžiniški BVP augimo tempai. Konkrečiai mes esame pasirinkę Nigerijos rinką. Tai 180 mln. klientų. 60 kartų didesnė nei Lietuvos rinka. Visai kitokia perspektyva. Šį projektą pradėjome po krizės – mes žinojome, ko reikia. Tai jau buvome išbandę Lietuvoje. Sėkmė – ne atsitiktinumas, o kelerių metų darbas. Išbandėme daug rinkų. Pavyzdžiui, Indijos. Bet ten – daug negražių bandymų daryti kažkokius nelegalius veiksmus, tad pasirinkome kitą rinką. O dabar plečiamės į kitas Afrikos valstybes – Ugandą, Zimbabvę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"