TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mobilusis internetas užėmė tvirtą poziciją

2008 08 23 0:00
Mobiliojo interneto poreikis ir naudojimas sparčiai didėja.
LŽ archyvo nuotrauka

Užėjus į restoraną jau nestebina vaizdas, kai žmogus viena ranka darbuojasi šakute, o kita - maigo nešiojamojo kompiuterio klaviatūrą. Visuomenė tampa mobiliai kompiuterizuota.

Belaidžiu internetu jau naudojasi labai plati auditorija: studentai, verslininkai, pedagogai, vadybininkai ir t. t. Jie vertina mobiliojo interneto teikiamą laisvę, galimybę bet kur naudotis internetu, prieiti prie svarbios informacijos, pasitikrinti elektroninį paštą, greitai ir efektyviai priimti sprendimus.

Teikti belaidžio interneto ryšio paslaugas, pasak specialistų, paskatino rinka. Žmonės pradėjo masiškai pirkti nešiojamuosius kompiuterius, nes jais patogu naudotis.

Šarūnas Chomentauskas, "Bitės" produktų vystymo vadovas, LŽ sakė, kad pernai mobiliuoju internetu daugiausia naudojosi verslo klientai, o šiemet apie pusę belaidžio interneto vartotojų jau sudaro privatūs klientai.

"Pastaruoju metu mobiliojo interneto poreikis ir naudojimas sparčiai auga. Jo vartotojų skaičiaus didėjimas turėtų išlikti toks pat spartus ir per ateinančius trejus metus. Kartu su vartotojų skaičiumi didėja ir persiunčiamų duomenų kiekis - per 2007 metus Lietuvoje jis šoktelėjo 2,5 karto" - teigė jis.

Paklausos šuolis

Buitinės technikos parduotuvės "Elektromarkt" vadybininkas Vitalijus Tarasevič LŽ sakė, kad nešiojamųjų kompiuterių rinka kasmet išsiplečia apie 10-15 procentų. Didesnių miestų gyventojai tokiems kompiuteriams nagaili didesnės sumos pinigų, mažesnių - labiau taupo.

"Dabar visuose kompiuteriuose yra įdiegta programa, suteikianti galimybę naudotis belaidžiu internetu, ir specialių kortelių pirkti nereikia. Tačiau žmonės, įsigydami nešiojamuosius kompiuterius, vis dar teiraujasi, ar ši programa yra, nes tai jiems labai aktualu", - teigė vadybininkas.

Skaitmeninės elektronikos prekybos tinklo "BMS Megapolis" parduotuvės Vilniuje vadovė Vilma Škarnulytė LŽ teigė, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiame prekybos tinkle nešiojamųjų kompiuterių pardavimas padidėjo apie 15 procentų. Tokio didelio šio pardavimo masto, koks buvo prieš 1-2 metus, kai jis didėjo 50-80 proc., jau nebėra, tačiau, pasak jos, tai natūralu.

"Nors stacionariųjų kompiuterių rinka ir toliau šiek tiek smunka nešiojamųjų kompiuterių sąskaita, tačiau jau ne taip sparčiai - jų pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo vos keliais procentais. 2007 metais iš "BMS Megapolio" parduotų kompiuterių nešiojamieji sudarė 66 proc., stacionarieji - 34 procentus. Manome, kad šiais metais pardavimo santykis - 70 proc. nešiojamųjų ir 30 proc. stacionariųjų kompiuterių", - spėliojo V.Škarnulytė.

Anot pašnekovės, mažėjančios nešiojamųjų kompiuterių kainos, gerėjantys techniniai duomenys bei mobiliojo interneto plėtra ir buvo trys svarbiausios priežastys, lėmusios spartų jų populiarėjimą. Prieš 5 metus nešiojamieji kompiuteriai kainavo nuo 5-6 tūkst. litų, todėl jie buvo laikomi verslo segmento preke. Pradėjus šiuos kompiuterius masiškai gaminti ir nuolat pingant technologijoms, jų kaina praktiškai susilygino su stacionariųjų - šiandien gana geros kokybės nešiojamąjį kompiuterį galima įsigyti nuo 2,5 tūkst. litų.

Gudri rinkodaros strategija

Taigi viena iš nešiojamųjų kompiuterių populiarumo priežasčių - mobilusis ryšys. Verslininkams interneto ryšys reikalingas ne tik darbo vietoje, bet ir organizuojant dalykinius pietus, komandiruotėse ar oro uoste laukiant lėktuvo. Atsirado poreikis paskaityti naujienas ar pasitikrinti paštą pietaujant restoranuose ar prisėdus ant suoliuko miesto aikštėje.

Šiuo metu belaidžio interneto paslauga gali naudotis ne tik didžiųjų miestų gyventojai. Šio interneto zonos įrengiamos vietose, kuriose praleidžiama daug laiko, - viešbučiuose, oro uostose, konferencijų centruose ir kt. Ryšių operatoriai stengiasi užpildyti visas viešas erdves, kur tik žmonėms gali prireikti pasinaudoti internetu.

Telekomunikacijų tinklo "TEO LT" atstovas spaudai Antanas Bubnelis LŽ priminė, kad, vos atsiradus belaidžio interneto paslaugai, viešose vietose žmonės galėjo juo naudotis nemokamai. Dabar už šią paslaugą reikia mokėti nemažus pinigus.

Pasak A.Bubnelio, buvo pasirinkta tokia rinkodaros strategija - pristatyti gyventojams naują ir labai patogią paslaugą. "Šią paslaugą apmokestinome jau prieš porą metų. Vieni interneto "Zebra" klientai, nelygu kokį planą pasirinko, šia paslauga gali naudotis nemokamai, kiti - už 10 litų per mėnesį mokestį. Kitų abonementų klientai paslauga gali naudotis sumokėję 50 litų per mėnesį arba 5 litus už valandą", - pasakojo jis.

"TEO LT" duomenimis, per dieną vidutiniškai prie "Zebra" belaidžio interneto taškų jungiamasi 2000-3000 kartų.

Brangus malonumas

"Omnitel" rinkodaros direktorius Giedrius Makauskas LŽ aiškino, kad vartotojai, kuriems prisijungti prie belaidžio interneto reikia tik retkarčiais, gali įsigyti kortelę, kuri kainuoja nuo 50 litų ir galioja 24 valandas nuo pirmojo prisijungimo. Vadinasi, klientas, norėdamas išnaudoti nusipirktą paslaugą, turėtų nuo kompiuterio neatsitraukti visą parą ir naudotis internetu tik "Omnitel" taškuose. Jei žmogui prireikė interneto tik skubiai persisiųsti svarbius duomenis ir sugaišta 10 min. - už paslaugą tenka smarkiai permokėti.

"Omnitel" klientams belaidžio interneto kaina taškuose priklauso nuo vartotojų turimo plano: nemokamai arba 0,49-0,59 ct už minutę. Tokio malonumo valanda kainuoja apie 30 litų ir daugiau.

Pasak pašnekovo, nors besinaudojančiųjų belaidžiu internetu kasmet daugėja, daugiau naudojamasi ir balso pašto paslaugomis, išsiunčiama daugiau SMS žinučių. "Skype" ryšys vertinamas kaip paslauga, kuria mobiliojo interneto vartotojai naudojasi iš bet kur ir bet kada tiek nešiojamaisiais kompiuteriais, tiek išmaniaisiais telefonais, todėl telefono ryšio paslaugų vartotojų neturėtų sumažėti.

Patinka verslininkams

Kai tik buvo pradėta teikti belaidžio interneto paslauga, restoranų ir kavinių savininkai baiminosi, kad atsiras tokių klientų, kurie užsisakę puodelį arbatos sėdės valandų valandas, taip užimdami vietas žmonių, kurie galėtų išleisti gerokai didesnes pinigų sumas.

LŽ pastebėjimu, pasitaiko tokių klientų, kurie užėmę vieną vietą prie didelio kavinės stalo kilnoja puodelį arbatos ir naudojasi internetu valandą. Tokių atvejų būna net pajūrio kurortų kavinėse, kur būreliai žmonių nekantriai stumdosi laukdami laisvų vietų. Tačiau kavinių atstovai kantrūs ir LŽ patikino, kad tokie atvejai itin reti.

Vaidas Pocius, restoranų tinklo "Bernelių užeiga" direktorius, LŽ pasakojo, kad, vos įdiegus belaidį internetą, klientai itin aktyviai juo naudojosi. Tačiau nustačius mokestį, poreikis sumažėjo.

"Žinoma, restorano klientai naudojasi šia paslauga, veda derybas, ypač per dalykinius pietus. Manau, klientams labai patogu, todėl restoranui tai irgi papildomas pliusas. Piktnaudžiaujančių klientų, kurie ateina į restoraną tik pasinaudoti internetu, - nepastebėjome. Ateinančiųjų išgerti tik arbatos ar kavos ir šiaip pasitaiko", - sakė jis.

UAB "Čilija" marketingo skyriaus vadovas Mindaugas Gumauskas LŽ teigė, kad teikti belaidžio interneto paslaugą paskatino patys klientai. Buvo sulaukta nemažai pageidavimų iš žmonių, be to, vis labiau "kompiuterizėjant" visuomenei, tai tapo aktualu. Šia paslauga klientai gali naudotis visuose miestuose esančiose "Čili" kavinėse, išskyrus tas vietas, kur nėra techninių galimybių tai įgyvendinti.

"Tiesioginės sąsajos tarp bevielio interneto buvimo ir padidėjusio klientų skaičiaus, tikrai nėra. Priešingai, iš pradžių baiminomės, kad atsiradęs belaidis internetas paskatins žmones praleisti daugiau laiko restoranuose užsisakius puodelį arbatos ar kavos. Tačiau šis nuogąstavimas nepasiteisino" - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"