TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Moderatoriai kontroliuoja jūsų mintis

2016 04 25 6:00
telegraph.co.uk nuotrauka

Su interneto sukūrimu buvo siejamas tiesus kelias į žodžio ir minties laisvę, tačiau netrukus paaiškėjo, kad internetas tapo patogia priemone ir sadistams, rasistams, teroristams, prievartautojams bei kitiems nusikaltėliams. Iškart kilo klausimas: kaip žmones apsaugoti nuo kenkėjų. Taip atsirado nauja profesija – moderatorius.

Dabar moderatorių armijos visame pasaulyje dieną naktį peržiūri ir filtruoja interneto turinį. Apie tai, kokius fizinius ir moralinius iššūkius turi kasdien įveikti šios profesijos atstovai, ir apie nevienareikšmę interneto socialinių tinklų politiką pasakojama žinių agentūros „Vox Verge“ straipsnyje.

2005 metais sukūrus „YouTube“, kompanija jau kitais metais surinko dešimties žmonių komandą, pavadintą SQUAD (Safety, Quality and User Advocacy, arba saugumo, kokybės ir vartotojų apsaugos skyrių), kurios užduotis buvo peržiūrėti įkraunamus vaizdo įrašus, vartotojų pažymėtus kaip įžeidžiančio arba žalingo turinio medžiagą.

Iš interneto platformos, kurios vartotojai dalindavosi savo šeimyniniais vaizdo įrašais, „YouTube“ netrukus virto paplitusiu tinklu su mėgėjiškais ir profesionaliais pornografiniais įrašais, filmukais apie žiaurų elgesį su vaikais ir gyvūnais. SQUAD pradėjo kurti tokių įrašų šalinimo taisykles. Iš pradžių darbuotojai vadovavosi paprastu klausimu: „Ar aš galiu tokį įrašą rodyti savo artimiesiems?“

Tačiau ilgainiui atsirado poreikis parengti griežtesnį oficialų reglamentą. 2007 m. „YouTube“ paskelbė pirmąsias naudojimosi tinklu taisykles, kurios draudė įkelti pornografiją, spamus, nusikaltimų, prievartos, grasinimų įrašus ir neapykantą kurstančius siužetus. Vis dėlto ganėtinai abstrakčios taisyklės paliko pakankamai erdvės piktavaliams.

Plintant interneto platformoms, panašius skyrius ėmė kurti ir kitos kompanijos. Atsirado specializuotos firmos (pavyzdžiui, „Modsquad“), kurios teikė moderavimo paslaugas kitoms kompanijoms. Žmonės tam skyrė mokslinius straipsnius universitetuose, aspirantai stažavosi tokiuose skyriuose kaip SQUAD.

Bet, nors profesija sparčiai populiarėjo, moderatoriai ir dabar dirba specialiuose skyriuose atokiau nuo kitų darbuotojų. Jų patalpos biuruose įrengiamos atokiai nuo kitų, užtemdamos, o kompiuterių ekranai apsaugomi nuo pašalinių akių. Jie neturi teisės savo peržiūrimos medžiagos rodyti kolegoms (šiems to ir nereikia, nes nuo pasakojimų darosi bloga) ir pasakoti apie savo kompanijos sukurtus moderavimo principus.

Moderatoriai kasdien išgyvena didžiulį stresą, peržiūrėdami žiaurius vaizdo įrašus ir vaizdus. Vieni nusigeria, kitus kankina nemiga ir nerviniai proveržiai. Buvusi „YouTube“ SQUAD darbuotoja pasakoja, kad siekdama padėti darbuotojams, kompanija jiems organizuodavo psichoterapijos seansus. Dabar tokios kompanijos kaip „Google“. „Microsoft“, „Yahoo“, „Facebook“ ir „Kik“ tokių skyrių darbuotojus siunčia į psichinio stabilumo treniruotes, rengia konsultacijas su savižudybių, žiauraus elgesio su vaikais, moterų prievartavimo, terorizmo ir panašių reiškinių ekspertais. Moderatoriai veikia pagal išsamias instrukcijas. Nepaisant to, daugelis kompanijų šią „kastą“ ir toliau laiko „žmonijos šiukšlininkais“. JAV kompanijos moderatoriais įdarbina trečiojo pasaulio gyventojus, kurie beviltiškai ieško bet kokio darbo.

Šie „šiukšlininkai“ daro didžiulę įtaką ir mūsų gyvenimui, ir pasaulinei politikai. Kai 2009 m. per protesto akciją Teherane, prezidento rinkimus laimėjus Mahmudui Ahmanežadui, buvo nušauta Neda Aga-Soltan, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota merginos mirtis, interneto kanalais pasklido akimirksniu. SQUAD nusprendė „YouTube“ šių įrašų neblokuoti, nors juose vaizduojama akivaizdi prievarta, kurią buvo draudžiama publikuoti pagal kompanijos taisykles.m „YouTube“ programuotojai buvo priversti skubiai įvesti perspėjimą, kad įrašas yra žalingo turinio. Agos-Soltan sceną išvydo Irano opozicija. Tai pavyzdys, rodantis, kokie įtakingi yra SQUAD moderatoriai. Jie daro įtaką „žodžio laisvei, politinei opozicijai, socialinėms normoms, vartotojų saugumui ir gyvenimo prasmės suvokimui“, rašo „Vox Verge“.

Moderatoriai nuolat stoja akistaton su kultūrų skirtumais, ir tai juos stumia į aklavietę. Pavyzdžiui, paauglių muštynių sceną „YouTube“ moderatorius turėtų blokuoti kaip nepilnamečių, įtrauktų į prievartą pramogaujant, tačiau , kita vertus, Indijoje tokio amžiaus vaikigaliai jau laikomi visiškai suaugusiais žmonėmis, todėl ten tokios scenos nelaikomos nepriimtinomis. Kaip moderatoriui pasielgti tokiu atveju?

2014 m. buvęs „Facebook“ turinio politikos vadovas Davidas Wilneris ir šios kompanijos inžinierius programuotojas Denas Kelmensonas užpatentavo technologiją, padedančią perspėti apie potencialiai žalingą veiklą internete. Yra numatytos trys šio modelio stadijos: piktavalių grupės nustatymas, su jais susijusių vartotojų identifikavimas ir kitų su jais susijusių grupių analizė. Tarp automatizuotų moderavimo sistemų išsiskiria ir „Microsoft“ sukurta PhotoDNA programa, kuri automatiškai nustato, šalina ir praneša apie nuotraukas, kuriose vaizduojamas vaikų išnaudojimas. Ši sistema apdoroja visas nuotraukas, įkeliamas į tokius tinklus kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Tumblr“. Pagal tokį pat principą dabar kuriama programa, kuri atpažins ekstremistinius vaizdus.

Moderacijos procesas mums atrodo paslaptingas, nes interneto kompanijos jį kruopščiai slepia. Socialiniai tinklai niekada neskelbia apie savo portalų vidinę moderaciją, o dabartiniai ir buvę moderatoriai privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus neviešinti informacijos apie tokius skyrius. Šiuo metu moderavimo skaidrumo lyderis yra „Pinterest“. Jo tinklalapyje yra publikuojamos išsamios iliustruotos leidžiamo tinklalapio vartojimo taisyklės, kurios padeda vartotojui suvokti „Pinterest“ tinklalapio politiką ir moderatorių darbo principus.

Vartotojai pernelyg įprato save laikyti „interneto klientais“, bet juk pirmiausia jie generuoja socialinius tinklus ir aktyviai dalyvauja internetinių pokalbių ir pranešimų moderavimo procese. Pažymėdami pasisakymą kaip nepriimtiną, jie padeda tinklalapio moderatoriams išaiškinti tuos, kurie propaguoja ekstremizmą. Tiesa, yra pasisakančių prieš tokią praktiką, nes ji gali būti pavojinga pačiam „skundikui“.

Kai kurie portalai (kaip „4chan“ arba anksčiau „Reddit“) apskritai nesiima valyti žalingus pokalbius ir tai palieka interneto vartotojų sąžinei. „Vox Verge“ pažymi, kad tokia praktika nieko gero nežada – tokiuose tinklalapiuose yra gausybė atgrasios informacijos.

Parengė Kazimieras ŠLIUŽAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"