TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Moderni 2012-ųjų Lietuva

Naujieji metai sutinkami santūriai ir taupiai - be didesnio šurmulio, bet atsigręžus matyti per praėjusį dešimtmetį pasiekta pažanga, nors to dažnai nepastebime. Palyginti su 2000 metais, vieno Lietuvos gyventojo perkamoji galia vidutiniškai padidėjo daugiausia Europos Sąjungoje (ES) - esame vienoje gretoje su Slovakija ir Estija.

Tačiau žiūrėti atgal nėra kada - pasaulis sparčiai keičiasi, globalizacija ir integracija atskleidė naujų ekonomikos plėtros ypatybių. Naujas ekonominės raidos suvokimas dabar apima ir kitų mokslo sričių, ypač psichologijos, etikos, istorijos, evoliucinių teorijų, įžvalgas bei analizę. Ekonomikos politikos dėmesio centre yra realus žmogus, su jo socialiniais ir kultūriniais įpročiais, gebėjimais ir tradicijomis.

Visi susiję

Ateinančius ekonomikos metus prognozuoti sudėtinga, nes šiemet, atrodo, rimtai įsitikinta, koks tarpusavyje susijęs tapo pasaulis. Naujos technologijos, socialiniai tinklai leidžia "gyvai" stebėti ir reaguoti į įvykius, kurie vyksta toli už šalies ribų, o ryšių ir transporto plėtra sudarė sąlygas išdėstyti gamybą pasaulio mastu.

Naujos galimybės sukuria ir naujų problemų - dabar kiekviena techninė ar gamtinė katastrofa bei ekonominė problema atsiliepia daugeliui valstybių. Net didžiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių ekonomikos ir finansų politikai turi įtakos užsienyje vykstantys įvykiai.

Todėl ateinančiais metais daug dėmesio bus skiriama pasauliniam veiklos koordinavimui. Tolesnės ES plėtros perspektyvos (2013-aisiais Kroatija taps jau 28-aja ES nare, o 17 Bendrijos narių turės įsivedusios eurą) nulemia būtinybę iš naujo įvertinti ES tiek politinės, tiek institucinės sandaros efektyvumą.

Atsižvelgiant į besikeičiančią ekonomiką, reikės suformuoti ir naują ekonomikos politiką, kuri turėtų atsakyti į klausimą, kaip konsolidavus išlaidas paspartinti ūkio augimą ir sukurti naujų darbo vietų.

Nuo Naujųjų metų ES pirmininkaujančios Danijos tikslas - atsakinga, dinamiška, žalia ir saugi Europa. Toks tikslas tikrai atitinka ir Lietuvos lūkesčius.

Politiką diktuos naujos sąlygos

Šiais, 2011 metais, sugebėta akivaizdžiai įsitikinti, kaip įvykiai pasaulyje gali greitai pakeisti valstybės ūkio perspektyvas, todėl ateinančiais metais net ir gyvenant ramiame Baltijos kampelyje teks nuolat dairytis toli aplinkui. Tampresni ryšiai su išsibarsčiusiais po pasaulį emigrantais padėtų ne tik išlaikyti lietuvybę, bet ir greičiau susivokti, kokie procesai vyksta kitose šalyse, bei surasti naujų rinkų Lietuvos prekėms.

Didėjanti rinka atitraukia investuotojų dėmesį nuo mažo Lietuvos ūkio, todėl tiesioginių užsienio investicijų, ypač naujų, krašte nėra daug. Ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje, naujų projektų plėtrai reikėtų aktyviau naudoti valstybės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelį, juolab kad yra solidi ir vis dar nelabai efektyviai naudojama ES finansinė parama.

Įgyvendinant ūkio politiką, reikės atsižvelgti ir į naujai atsiradusias ekonomines sąlygas - rinkos masto didėjimą bei išaugusią konkurenciją, spartesnį pajamų augimą, bet ir didesnius pajamų skirtumus, aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus visų kategorijų darbuotojams ir, deja, santykinai lėtai augantį darbo užmokestį.

Didėjanti emigracija verčia rimtai persvarstyti darbo užmokesčio ir darbo santykius reglamentuojančią politiką. Šią problemą padėtų spręsti ir efektyvesnis išteklių panaudojimas. Tai, žinoma, sumažintų ir šalies energetinę priklausomybę. Vis dar slegiama sovietinio ūkio atsilikimo Lietuva turi šioje srityje daug neišnaudotų rezervų. Apie energetikos sektorių kalbama nemažai. Reikia tikėtis, kad 2012 metais šioje srityje bus daugiau realių darbų.

Konkurencingos asmenybės poreikiai

Apie viešųjų paslaugų pertvarką kalbama irgi daug, vyksta nuolatinis reformų procesas, kurio pabaigos net nematyti. Norint išlaikyti ūkio konkurencingumą globalios rinkos sąlygomis reikia puoselėti žmogaus įvairiapusius gebėjimus, ypač Lietuvai, neturinčiai jokio kito turto - tik savo piliečius. Kultūringas ir aukštos kvalifikacijos specialistas, gyvendamas saugioje ir sveikoje aplinkoje, dirba efektyviai, greitai pritaiko naujoves ir, svarbiausia, geba pasinaudoti atsirandančiomis naujomis galimybėmis.

Pagrindinė konkurencingos asmenybės atsiradimo sąlyga yra visuotinai prieinamos ir modernios viešosios paslaugos. Dabar dažnai kalbama apie naudos ir sąnaudų santykį, bet modernioje ekonomikoje tai turėtų būti suprantama kaip kokybės ir sąnaudų santykis. ES institucijos ir kitos tarptautinės organizacijos yra paruošusios nemažai studijų, kurios leidžia įvertinti Lietuvos švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir socialinės sferos paslaugų būklę kitų valstybių kontekste. Reikėtų susieti viešųjų paslaugų išlaidų valdymą su tarptautiniais jų darbo kokybės vertinimais.

Dar viena sritis, kuri labai svarbi žmogaus gyvenimui, tai saugi aplinka. Danija labai teisingai šiai sričiai suteikė prioritetą. Ateinantys metai ir Danijos pirmininkavimas ES teikia puikią progą Lietuvai sutelkti dėmesį žmogaus saugumo problemų sprendimui.

Mat Lietuvos psichologinį mikroklimatą itin trikdo vis žiaurėjantys nusikaltimai, abuojumas savižudybėms bei žmogaus tyliai degradacijai.

Apie mokesčius metų pabaigoje kalbėta itin daug. Norisi tikėtis, jog visi suprato, kad paskubomis tokių pertvarkų daryti nėra prasmės. Ateinančiais metais Lietuvai būtų gerai kartu su ES nustatyti ne tik bendras ES valdymo gaires, bet ir peržiūrėti šalies ekonomikos valdymo sistemą.

Valstybė - tai ne greitaeigė lenktyninė mašina, o autobusas, pilnas vaikų, tėvų, garbaus amžiaus žmonių ir jaunimo, bedarbių ir dirbančiųjų, todėl vairuoti jį reikia ramiai, tvirtai ir be trūkčiojimų.

Naujaisiais metais Lietuvos kelio orientyru turėtų būti Roberto Orbeno posakis: "Yra pakankamai žmonių, sakančių kaip yra, dabar mums reikėtų keleto, sakančių, kaip turėtų būti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"