TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Moka už pažangą

2013 03 06 6:00
M.Dubnikovas: "Lengvatos nukreiptos investicijoms į technologijas skatinti, taigi jos gali padidinti įmonės konkurencingumą ir pinigų srautą ateityje." / Romo Jurgaičio nuotrauka

Šie metai paskutiniai, kai verslas pagal galiojančią įstatymo nuostatą dar gali pasinaudoti investicijoms taikomomis mokestinėmis lengvatomis, - perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Skaičiuojama, kad dėl lengvatos valstybės biudžetas kasmet negauna iki 120 mln. litų šio mokesčio. Tačiau pramonininkai tikina, jog taip skatinamos investicijos sparčiai atsipirks ir papildys biudžetą kitų mokesčių įplaukomis. Aišku, jei investuoti bus skatinama ir toliau.

2008-ųjų balandį Seimas įteisino pelno mokesčio lengvatą investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, o tų pačių metų pabaigoje - į esminį technologinį atsinaujinimą. Šios lengvatos leidžia įmonėms iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną per 2009-2013 metų mokestinį laikotarpį patirtomis išlaidomis įgyvendinant investicinius projektus - investuojant į ilgalaikį turtą, skirtą naujiems, papildomiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti, arba gamybos pajėgumui didinti, arba naujam gamybos ar paslaugų teikimo procesui pradėti, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms įdiegti.

Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad investicijoms taikomomis mokestinėmis lengvatomis 2009-2011 metais jau pasinaudojo apie 1500 verslo subjektų. Jų investicijos iš viso siekė apie 1,9 mlrd. litų. Dalis įmonių dar spės pasinaudoti šia lengvata per 2013 metus, bet ne vėliau.

Šių metų pradžioje pasigirdo siūlymų mokestinių lengvatų terminą pratęsti, esą tai valstybės biudžeto neigiamai nepaveiks.

Rinkos neiškreipia

"Lengvatos nukreiptos investicijoms į technologijas skatinti, taigi jos gali padidinti įmonės konkurencingumą ir pinigų srautą ateityje", - sakė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Jis tvirtino pastebėjęs ganėtinai aktyvų verslo susidomėjimą galimybe sutaupyti.

Tiesa, M.Dubnikovas pabrėžė, jog dėl investicijų pobūdžio šiomis lengvatomis gali pasinaudoti tik siauros srities įmonės, bet kartu teigė suprantantis valstybės norą, kad šalyje būtų skatinama kurti kiek įmanoma daugiau didelės pridėtinės vertės produktų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas nemano, jog investicijoms taikomos lengvatos iškraipo rinką, nes jomis gali pasinaudoti bet koks verslo subjektas, nesvarbu, kokiai veiklos šakai priklausytų. "Lengvatos iškraipytų rinką tuo atveju, jeigu būtų skiriamos konkrečiam sektoriui arba jei dalis ūkio subjektų jokiu būdu neturėtų galimybės jomis pasinaudoti. Taigi jokios diskriminacijos ir rinkos iškraipymo nėra", - aiškino jis.

Pašnekovas pabrėžė tik tai, kad reikėtų praplėsti verslui galimybę išsaugoti lengvatas įsigyjant ne tik visiškai naują įrangą, bet ir šiek tiek naudotą, tarkime, bent iki penkerių metų. Taip pat, jo nuomone, investicijų į technologijas samprata turėtų aprėpti ir investicijas į įrangą, ir į aplinką, pavyzdžiui, į patalpų sutvarkymą.

Siūlo paramą pratęsti

Finansų ministerija patvirtino, kad Seimo narys Jurgis Razma yra pateikęs Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma lengvatos galiojimą pratęsti neribotam laikui. "Parengti įstatymo pakeitimo projektą paskatino siekis kuo anksčiau suteikti verslo subjektams žinojimą, ar Seime yra politinė valia pratęsti pelno mokesčio lengvatą investicijoms", - savo motyvus yra išdėstęs Seimo narys.

S.Besagirskas sakė vienareikšmiškai sutinkantis su šiuo siūlymu, nes iki šiol laikas pasinaudoti lengvata nebuvo pats geriausias: įmonės sunkiai atsigavo po krizės, o paskui prasidėjo labai spartus eksporto augimas, tad didžioji dalis pinigų tekdavo ne investicijoms į įrangą, o apyvartinėms lėšoms. "Įmonės daugiausia pinigų skyrė būtent apyvartinėms lėšoms, dėl to didelio investicijų augimo šiandien nematome. Tačiau daugelis įmonių jau balansuoja ties riba, kai išnaudos savo įrenginių galimybes. Taigi artimiausiu metu prasidės - jau dabar prasideda - investicijų bumas. Norėdamos toliau užtikrinti eksporto plėtrą įmonės pradeda mąstyti apie investicijas", - kalbėjo S.Besagirskas.

S.Besagirskas: "Daugelis įmonių jau balansuoja ties riba, kai išnaudos savo įrenginių galimybes, todėl artimiausiu metu prasidės - jau dabar prasideda - investicijų bumas. Norėdamos toliau užtikrinti eksporto plėtrą įmonės pradeda mąstyti apie investicijas." / LŽ archyvo nuotrauka

Pasak pašnekovo, nuo kitų metų pabaigos, kai įmonės gaus dalinę ES paramą, lengvatos taps dar aktualesnės.

Tiria poveikį verslui

Apriboti investicijoms taikomos mokestinės lengvatos laiką, kaip pažymėjo Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Teresė Staniulytė, buvo pasiūlyta siekiant periodiškai nustatyti jos efektyvumą. Anot pašnekovės, įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad per antrą lengvatos taikymo laikotarpio dalį bus tikslinga įvertinti, kokios naudos ji davė didinant įmonių produktyvumą ir konkurencingumą. Remiantis gautomis išvadomis ir bus apsispręsta, ar taikyti ją toliau. "Dabar kaip tik atliekamas šios lengvatos poveikio vertinimas. Apskaičiuota, kad dėl jos taikymo valstybės biudžetas kasmet neteko 100-120 mln. litų", - sakė Finansų ministerijos atstovė.

Neigiamą lengvatos taikymo poveikį biudžetui S.Besagirskas paneigė. Jis tvirtino, kad investicijos atsipirks labai greitai, nes šalyje vyrauja vidutinio laikotarpio, o ne ilgalaikės investicijos. "Manau, lengvatos pradeda atsipirkti netgi tais pačiais biudžetiniais metais, vėliausiai - kitais. Taigi biudžeto nuostolių nematome - tik biudžeto pajamas vienos įmonės, viso sektoriaus ir visos šalies lygmeniu", - patikino pašnekovas.

M.Dubnikovas svarstymus dėl mokestinės lengvatos termino pratęsimo vertina atsargiai, esą dar anksti priimti sprendimą. "Iš esmės įvairios lengvatos išdarko mokesčių sistemą. Ko gero, tik kompleksiškai peržiūrėjus visą sistemą būtų galima sukurti verslui palankesnių mechanizmų", - teigė jis.

Verslas patenkintas

UAB "Eksma" direktorius Petras Balkevičius sakė, kad grupės įmonės pelno mokesčio lengvata, taikoma investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą, pasinaudojo jau keletą kartų. Pašnekovas patvirtino, kad ji efektyvi ir naudinga, nes leidžia sąnaudas, patirtas vykdant minėtą veiklą, atskaičiuoti iš pajamų ne kartą, o tris sykius, ir taip susimažinti pelno mokestį.

"Mūsų įmonė veikia jau 30 metų, ir visą laiką investuojame į tyrimus, plėtrą. Pasakyti, kuri investicija po kurio laiko duoda naudos, nėra lengva. Juk paprastai investicijos į aukštųjų technologijų produktus atsiperka nelabai greitai - jos ilgalaikės. Kai pradedi kurti naują produktą, jis į rinką patenka ne po poros, o po šešerių ar net dešimties metų", - apie investicijų grąžą pasakojo P.Balkevičius.

Vis dėlto siūlymus pratęsti lengvatą neribotam laikotarpiui "Eksmos" vadovas vertino atsargiai. Esą pasikeitus sąlygoms, kai dauguma šalies įmonių investuos į tyrimus ir plėtrą, šis klausimas turėtų būti peržiūrimas. "Inovatyvioms įmonėms, tokioms kaip mūsų, lengvata naudinga. Bet nesu tikras, ar ji turėtų būti taikoma visą laiką. Dabar valstybei tai naudinga, nes mažai įmonių investuoja į technologines inovacijas ir tuo pat metu nelabai daug jų šia lengvata naudojasi. Valstybė ragina įmones investuoti į mokslinius tyrimus, eksperimentinę veiklą, ir ši lengvata yra viena ryškesnių skatinimo priemonių", - svarstė P.Balkevičius.

Rinka pati susitvarkytų

UAB "Stevila" finansų ir personalo direktorius Tomas Vaznys minėjo, kad jų bendrovė lengvata naudojasi kasmet nuo 2009-ųjų, nes pastaruoju metu daug investavo į šiuolaikinius metalo apdirbimo įrenginius. Pašnekovas šią pelno mokesčio lengvatą vertino itin palankiai ir tikino, kad ji - bene efektyviausia valstybės mokestinė pagalba. "Tai turbūt didžiausias valstybės indėlis į veiklą. Tačiau matau ir kitų pagalbos nišų, pavyzdžiui, parengiant studentus. Be to, esama ir kitų sričių, kuriose būtų galima taikyti lengvatas", -svarstė jis.

T.Vaznys neabejojo, kad lengvatą reikėtų pratęsti. Esą ji rinkos neiškreiptų, nes verslo investicijų į technologijas poreikis nėra nuolatinis. "Juk kiekvienais metais įrenginių nepirksi - po kurio laiko jų turi užtektinai, tačiau pradeda stigti darbo jėgos. Egzistuoja tam tikras ekonominis lūžis, taigi rinka pati viską sureguliuotų. Kasmet pirkti įrenginių įmonė gali tik tuomet, jei yra numačiusi plėtrą. Bet juk nieko neplečiama iki begalybės", - aiškino pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"