TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokėjimo paskirtis: už prekes ar už meilę

2015 10 31 6:00
Patariama bankinio mokėjimo paskirtyje nurodyti tokį tekstą, kuris nesukeltų nesusipratimų ir nebūtų suprastas dviprasmiškai. LŽ archyvo nuotrauka

Informacija bankinio pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ gali tapti vienu iš įrodymų, kad vykdoma neregistruota ekonominė veikla, už kurią gaunamos nelegalios pajamos, taip pat tai gali būti pagrindas apskaičiuoti nedeklaruotas pajamas.

„Lietuvos žinioms“ skaitytojai pasakojo, jog butus nuomojantys asmenys prašo nuomininkų nenurodyti konkrečios bankinio pavedimo paskirties atsiskaitant pavedimu už nuomą – tad tikėtina, kad būstas nuomojamas nelegaliai. Vietoj mokėjimo paskirties įrašo „už nuomą“ nuomininkai netgi raginami nurodyti, kad pinigus perveda kaip „skolą“.

Specialistai pabrėžė, kad nurodyta mokėjimo paskirties informacija gali būti svarbi atsekant neregistruotą veiklą, taip pat vertinant asmens kreditingumą.

Bankų atstovai primena, kad nuo 2016 metų pradžios Lietuvai prisijungus prie SEPA mokėjimų erdvės bus du mokėjimo paskirties pasirinkimai: struktūruotas (siuntėjo ir gavėjo sutarti reikšminiai duomenys) ir nestruktūruotas (bet koks tekstas su simbolių skaičiaus apribojimu). Nurodyti mokėjimo paskirtį bus privaloma.

Duomenys – ne privatūs

Reikalavimas pateikti mokėjimo paskirties informaciją bankiniame pavedime atsirado praėjusiame dešimtmetyje, kai šalyje pradėjo veikti atnaujinta tarpbankinių pavedimų sistema. Kaip pasakojo Ramūnas Strauka, banko „Swedbank“ Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius, tokia informacija nurodoma ir praktiniais sumetimais – nurodžius mokėjimo paskirtį, lėšų gavėjas gauna daugiau informacijos apie lėšų pervedimo priežastį.

Vis dėlto, regis, nereikšminga informacija, kurią vartotojai neretai į mokėjimo paskirties laukelį įrašo paskubomis, gali būti naudinga priežiūros institucijoms, administruojančioms mokesčius arba kovojančioms su pinigų plovimu. Bankai įstatymų nustatyta tvarka teikia šioms institucijoms duomenis apie klientus. „Kokiam tikslui yra naudojama informacija apie klientą, nustato priežiūros institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Bendras patarimas klientams yra mokėjimo paskirtyje nurodyti tokį tekstą, kuris nesukeltų nesusipratimų ir nebūtų suprastas dviprasmiškai“, – patarė banko atstovas.

Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius, taip pat sakė, kad klientai mokėjimo paskirties laukelyje nurodo ne tik tikslią, bet ir bendro pobūdžio informaciją.

Pervesdami pinigus artimiesiems ar draugams galite įrašyti ir juokingų frazių, pavyzdžiui, „už amžiną meilę“ arba „šviežios malkos“. Tačiau juokauti nurodant pinigų pervedimo paskirtį derėtų atsargiai, taip pat reikia vengti žodžių junginių, kurie gali būti suprasti nevienareikšmiškai ir siejami, pavyzdžiui, su nusikalstama veika.

Gali būti įrodymas

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nestebi, kokia paskirtimi grindžiamas pajamas gyventojai gauna bankiniu pavedimu. Tačiau įtardama, kad mokesčių mokėtojas vykdo neregistruotą veiklą, turi teisę kreiptis į banką ir prašyti banko sąskaitos išrašo. Tai patvirtino VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.

Jis paaiškino, kad bankinio pavedimo mokėjimo paskirties laukelyje pateiktas tekstas nesuteikia pagrindo pradėti kontrolės veiksmų. Tačiau atliekant konkretaus mokesčių mokėtojo patikrinimą jis gali būti įvertintas kaip papildoma informacija. Pavyzdžiui, jei įtariama, kad žmogus vykdo neregistruotą veiklą ir nuolatos iš įvairių asmenų gauna pavedimus „už prekes“, „už paslaugas“ ar „už pramogas“, ši aplinkybė gali būti įvertinta kaip vienas iš vykdomos ekonominės veiklos įrodymų ir pagrindas apskaičiuoti nedeklaruotas pajamas.

„Mokėjimo paskirties nurodymas banko pavedime mokesčių administratoriui yra svarbi informacija. Jei pagal gaunamų lėšų pobūdį pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, pavyzdžiui, už nuomą, turto pardavimą ir kt., mokesčių administratorius tikrina, ar pajamos buvo deklaruotos, ar sumokėti atitinkami mokesčiai“, – nurodė R. Puncevičius.

Tiesa, net ir kai abstrakčiai nurodyta mokėjimo paskirtis, pavyzdžiui, „sąskaitos papildymas“, mokesčių mokėtojas turi įrodyti, kad tai nėra jo pajamos – kitu atveju gautos piniginės lėšos yra apmokestinamos kaip „kitos pajamos“.

Bankai duomenis apie kai kuriuos asmenis atsakingoms institucijoms pateikia ir savo iniciatyva. „Informacija, kurią klientai nurodo mokėjimo paskirties langelyje, pirmiausia yra skirta gavėjui, tačiau ji taip pat svarbi mokėjimą vykdantiems bankams, kad šie galėtų patikrinti, ar mokėjimas nepažeidžia pinigų plovimo prevencijos reikalavimų“, – sakė banko DNB atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė.

Tiesa, nėra apibrėžti atvejai, kada dėl įtartinos mokėjimo paskirties bankai turi pranešti priežiūros institucijoms. Anot R. Straukos, bankas vadovaujasi vietiniais ir tarptautiniais pinigų plovimo prevencijos ir antiteroristinės veiklos teisės aktais, kuriuose yra apibrėžta, kokiais atvejais jis yra įpareigotas ir privalo suteikti informaciją priežiūrą vykdančioms institucijoms.

Ar būta atvejų, kai bankas kreipėsi į institucijas dėl įtartinos informacijos mokėjimo laukelyje, „Swedbank“ atstovas atskleisti negalėjo.

Mokėjimo paskirties nevertina

R. Petruškevičiūtė paneigė, kad vertindamas kliento kreditingumą bankas gali analizuoti nurodytas mokėjimo paskirtis ir, pavyzdžiui, prasčiau įvertinti kliento gebėjimus tvarkyti savo finansus, jei šis dažnai atlieka bankinius pavedimus mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“.

R. Strauka taip pat pažymėjo, kad kliento galimybes gauti paskolą bankas tikrina vadovaudamasis patvirtintais kriterijais. Tai gali būti kliento kredito mokėjimo istorija, turimi finansiniai įsipareigojimai ir kiti veiksniai.

Pašnekovas pridūrė, kad bankas mokėtojų informacijos, nurodomos mokėjimo paskirtyje, specialiai neseka, nes dauguma mokėjimų yra vykdomi automatiškai. Anot jo, galimi tik išskirtiniai atvejai, kai klientas padaro klaidų ir tokius pavedimus vykdyti reikia banko darbuotojo įsikišimo. Tokiu atveju reikšminė informacija yra mokėjimo vykdymui reikalingi atributai: sąskaitos numeris, gavėjo pavadinimas ir pan., o mokėjimo paskirtis yra tik papildoma informacija, reikalinga norint atpažinti konkretų pavedimą, jei sumos ir kiti tarnybiniai atributai sutampa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"