TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokėjimų grynaisiais apribojimas - prieš šešėlį

2013 09 23 6:00
Finansų ministerija mano, kad atsiskaitymų grynaisiais apribojimas yra viena efektyvių priemonių šešėlinei ekonomikai pažaboti. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prekybininkai peikia Vyriausybės siūlymą apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, esą tam trūksta objektyvių argumentų. Tuo tarpu Finansų ministerija atkerta, kad geriausias šios priemonės efektyvumo įrodymas – platus jos taikymas kitose šalyse.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) nuogąstauja, kad priėmus sprendimą iki 10 tūkst. litų riboti atsiskaitymus grynaisiais, nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, ypač atvykstantys iš Baltarusijos ir Rusijos.

LPĮA vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, įvedus apribojimą, sąžiningai atsiskaitantys pirkėjai patirs papildomų nepatogumų, o tai esą gali sumažinti prekybos mastą ir neigiamai atsiliepti šalies biudžetui. „Nors mažmeninėje prekyboje dauguma atsiskaitymų yra iki 10 tūkst. litų, tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip baldų, buitinės technikos, prabangių drabužių, ši suma yra viršijama. Ypač tai pasakytina apie Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, kurie yra pagrindiniai tokių prekių pirkėjai ir paprastai atsiskaito grynaisiais. Tikėtina, kad tokiu sprendimu šių šalių piliečių išleidžiamų pinigų Lietuvoje kiekis bus sumažintas“, - sakė jis.

„Siūlydama įvesti atsiskaitymų grynaisiais viršutinę ribą, Finansų ministerija nepateikė jokių tyrimų ir analizės, kuri suteiktų šiai idėjai pamato ir pagrįstų jos reikalingumą, naudą ir efektyvumą kovojant su šešėliu. Todėl racionalių argumentų „už“ iki šiol neradome. Kol kas šiame pasiūlyme įžvelgiame tik papildomus suvaržymus pirkėjams ir prekybininkams“, - sakė L.Vilimas.

Siekia pažaboti šešėlį

Tačiau Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas LŽ teigė, kad oponentų priekaištai neturi pagrindo, nes siūlymas pagrįstas tyrimais ir įvairių institucijų nuomone, jog atsiskaitymų grynaisiais apribojimas yra viena efektyvių priemonių šešėlinei ekonomikai pažaboti.

Anot jo, bene geriausias rodiklis – platus tokios priemonės taikymas. Šiuo metu atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimai egzistuoja kaimynėje Latvijoje, taip pat Bulgarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Slovakijoje, Italijoje ir kitose ES šalyse. „Kadangi efektas nėra tiesioginis, negalima tiksliai apskaičiuoti, kiek dėl šios priemonės padidės įplaukos į biudžetą. Tačiau pats grynųjų pinigų masės mažėjimas iki minimumo sumažins galimybes „šešėliškai“ atsiskaityti, vadinasi, didės mokesčius mokančios ekonomikos dalis“, - sakė P.Majauskas.

Paklaustas, ar nesibaiminama, kad dėl ribojimo sumažės iš užsienio pirkėjų gaunamų lėšų, P.Majauskas atsakė, jog tikimasi sudaryti palankias sąlygas atsiskaityti ne tik per bankus, bet ir kitus mokėjimo įstaigos licenciją turinčius tarpininkus: paštą, mokėjimo terminalus ir pan.

Pasigenda diskusijos

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas atsiskaitymų grynaisiais ribojimą vertino nuosaikiai, tačiau tik tuo atveju, jei jis būtų taikomas vietiniams subjektams ir legaliai Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams. Pašnekovas sakė manąs, kad taikyti jį apsipirkti atvykstantiems kitų šalių piliečiams būtų nenaudinga.

Vis dėlto labiausiai asociacijos vadovas pabrėžė informacijos apie šį siūlymą stoką. „Daugybė nesusipratimų valstybėje įvyksta ne dėl to, kad kas nors kategoriškai pasisako prieš siūlymus, bet dėl to, jog reikiamai nediskutuojama. Valstybė turi išklausyti verslo nuomonę, apibendrinti išvadas“, - sakė R.Šidlauskas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, oficialiai neapskaityta ekonomika 2010 metais sudarė 15,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau profesoriaus Friedricho Schneiderio atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuva patenka tarp Europos šalių, kuriose šešėlinės ekonomikos dalis BVP yra didžiausia. Lietuvoje šešėlinė ekonomika šiais metais sudaro apie 28 proc. BVP, kai Europos vidurkis – 19 procentų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"