TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčio lengvata išlaisvintų investicijas

2013 04 12 6:00
I.Šimonytės nuomone, jei valstybės ištekliai leidžia mažinti pelno mokestį, gal tada derėtų visiems iki 10 proc. sumažinti jo tarifą. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Diskusiją dėl nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam įmonių pelnui sveikina ir verslas, ir dauguma ekonomistų. Tačiau kiti mano, kad dalis investicijų ir dabar turi mokesčio lengvatą, esą logiškiau būtų mažinti tarifą visam pelnui.

Idėją sugrįžti prie nulinio tarifo apmokestinant reinvestuojamą pelną antradienį radijo laidoje paskelbė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Jos teigimu, tai būtų didžiulė paskata plėtoti verslą Lietuvoje tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams. Šie žodžiai netruko tapti diskusijų objektu.

Finansų ministerija vengė išsamiau komentuoti ūkio ministrės pasiūlymą, kol savo išvadų nepateikė Vyriausybės darbo grupė, sudaryta mokesčių įstatymams peržiūrėti. Ši grupė analizuoja įvairias rekomendacijas ir ekspertų vertinimus, tarp jų - pasiūlymą sugrąžinti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui.

"Tai iš tiesų diskutuotinas klausimas, juolab turint galvoje, kad įvedus nulinį tarifą valstybės biudžetas negautų dalies pajamų. Tačiau ši netektis galėtų būti kompensuojama vėliau, kai investicijos jau pradėtų atsipirkti", - LŽ sakė finansų ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas. Jis pridūrė, jog darbo grupė, vadovaujama Stasio Jakeliūno, išvadas turėtų pateikti iki balandžio 30 dienos.

Eksministrė skeptiška

"Nelabai žinau, apie ką kalba ir, ko gero, tie, kurie kalba, nelabai žino, ką kalba. Nenorėčiau sutikti, kad sugalvoję lengvatą imsime ir patvinsime investicijomis", - šnekėdama su LŽ ironizavo ekonomistė Ingrida Šimonytė, ankstesnės kadencijos Vyriausybės finansų ministrė. Ji teigia pripažįstanti, kad pelno mokestis yra blogas mokestis, nes juo "baudžiamas" kapitalas, juolab kai "bausmių" gali būti geresnių - vartojimo, nekilnojamojo turto apmokestinimas ir pan. "Reikia ieškoti balanso tarp finansinių sprendimų ir kitų dalykų. Bet ar kas nors jo ieško? Nelabai pastebiu", - kalbėjo ekonomistė.

I.Šimonytė priminė, kad investuojantis verslas ir dabar, iki 2013-ųjų pabaigos, naudojasi lengvata - moka pusę pelno mokesčio nuo investuojamos pelno dalies. Ši lengvata, anot jos, galėtų būti pratęsta ir po 2013 metų, jei būtų patvirtintas teigiamas poveikis investicijų plėtrai. Tokį tyrimą metų pabaigoje turėtų atlikti Finansų ministerija.

Buvusi ministrė kritikavo vis dažniau girdimus teiginius, neva Estijoje įmonių pelnas jau seniai neapmokestinamas. "Iš tikrųjų ir ten pelno mokestis nėra mažesnis nei Lietuvoje, bet jis į valstybės biudžetą patenka per kitokią pelno mokesčio surinkimo sistemą, kurią estai vieninteliai ir turi. Ten pelno mokestis sumokamas ne tada, kai apskaičiuojamas pasibaigus metams, o tuomet, kai paskirstomas akcininkams", - aiškino ekonomistė. Ji pabrėžė, kad Estijoje sukurta pelno apmokestinimo sistema nėra tas pats, ką Lietuva turėjo iki 2002-ųjų pabaigos, kai, I.Šimonytės žodžiais, galiojo dvi lengvatos - "viena buvo tarifo lengvata, o kita, paprastai kalbant, leisdavo visiškai nurašyti turto įsigijimo išlaidas. Šios sąskaita kiekviena įmonė galėjo didinti savo nuostolius".

I.Šimonytės nuomone, jei valstybės ištekliai leidžia mažinti pelno mokestį, gal tada derėtų visiems iki 10 proc. sumažinti jo tarifą.

Verslas sveikintų

UAB "Ida Basar" bendraturtis, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vaclovas Kontrauskas iš dalies sutiktų su I.Šimonytės ir kai kurių valdžios struktūrų pastabomis, kad tam tikrais atvejais nulinio mokesčio tarifo galimybėmis esą galėtų pasinaudoti ir tie, kuriems jos neturėtų būti suteikiamos, todėl reikėtų pagalvoti apie saugiklius. "Mūsų manymu, prabangos dalykams - išskirtiniams automobiliams, jachtoms ar lėktuvams - lengvatinio tarifo būtų galima netaikyti, nes tai nėra verslo skatinimas. Tačiau investicijoms į gamybą, į verslo plėtrą nulinio reinvestuojamo pelno mokesčio tarifo sugrąžinimas būtų didžiulė paskata verslui", - LŽ sakė Vilniaus verslininkų atstovas. Nors verslas paprastai pasisako prieš bet kokias lengvatas, ši, anot V.Kontrausko, padėtų ir pačiais blogiausiais laikais išlikti konkurencingiems, todėl tokią valdžios iniciatyvą jis tik sveikintų.

V.Kontrauskas (dešinėje): "Investicijoms į gamybą, į verslo plėtrą nulinio reinvestuojamo pelno mokesčio tarifo sugrąžinimas galėtų būti didžiulė paskata verslui." / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Postūmio reikėtų

LŽ kalbinti ekonomikos ir verslo analitikai labiau pritartų, kad nulinis mokesčio tarifas, taikomas reinvestuojamam pelnui, būtų sugrąžintas. "Reikalingos ne tik diskusijos, bet ir konkretūs veiksmai, - LŽ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji analitikė Kaetana Leontjeva ir priminė: - Būtent tada, prieš dešimtmetį, buvo atliktos pagrindinės investicijos, kurių vaisius skynėme ekonomikos augimo laikotarpiu. Pirma reikia investuoti, kad paskui kiltų ir darbo našumas, ir produktyvumas, galų gale - ir darbo užmokestis."

Pasak analitikės, šiandien Lietuva pagal investicijų lygį pralaimi visoje Europos Sąjungoje, o darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių ES, todėl "nederėtų į nulinį pelno mokesčio tarifą žvelgti kaip į kažin kokią nuolaidą ar pataikavimą verslui, nes tai būtų geras sprendimas visiems Lietuvos gyventojams".

DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka irgi pirmiausia akcentavo būtinybę skatinti investicijas. "Kalbu ne apie tiesiogines užsienio investicijas, o apie veikiančių Lietuvos įmonių investicijas", - pabrėžė DNB atstovė, juolab kad, anot jos, gamyba ir eksportas Lietuvoje jau yra beveik pasiekę 2007-ųjų lygį, kai investicijos šoko į viršų. Tačiau dabar taip nėra, nes verslo aplinka vis dar nepalanki investicijoms. "Verslininkai labai atsargiai rizikuoja savo pinigais, nes bijo ir didelės rizikos dėl prasiskolinusių euro zonos valstybių, ir vidaus ekonomikos rizikos, kai tebelieka neaiški valstybės ekonominė politika. Tam tikras stimulas galėtų pagelbėti ir parodyti teigiamą kryptį", - pateikė savo išvadą J.Rojaka.

Dabar galiojančios mokesčių lengvatos, taikomos investicijoms į inovatyvius projektus, analitikės nuomone, nėra itin veiksmingos, nes inovatyvūs projektai ne visada būna patys produktyviausi. Be to, tuo gali naudotis tik maža dalis bendrovių. "Daugybė įmonių galėtų investuoti į gamybos priemones, į techniką, kuri, nors ir būdama mažiau inovatyvi, galėtų solidžiai prisidėti prie verslo plėtros ir Lietuvos konkurencingumo didinimo", - LŽ dėstė J.Rojaka. Ji pažymėjo, kad pastarasis motyvas turėtų būti itin reikšmingas, kai mažėja ir gerokai agresyvesnės ekonomikos valstybių eksportas, nes vartojimas euro zonos šalyse traukiasi, todėl teks aktyviau dairytis kitų eksporto rinkų.

DNB banko atstovės žodžiais, nulinį mokesčio tarifą būtų galima sugrąžinti ir ribotam laikui, pavyzdžiui, trejiems metams, bet su sąlyga, kad toks sprendimas nebus nei koreguojamas verslo nenaudai, nei atšaukiamas pirma laiko. "Nemanau, jog nustačius nulinį tarifą investicijos pasipiltų kaip iš gausybės rago, bet toks sprendimas galėtų tapti lemiamu veiksniu planuojant verslo plėtrą tiems, kurie niekaip neapsisprendžia, ar jau investuoti, ar dar luktelėti", - neabejojo analitikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"