TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčių reforma ar linčo teismas

2009 04 07 0:00
Verslas, atsidūręs nepavydėtinoje padėtyje, gali "padėkoti" visai Vyriausybei ir finansų ministrui A.Šemetai.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Mokesčių reformos Lietuvoje laimėjimas - kad mokesčius slėptų visi, kurie moka, o nemokantieji to išmoktų. Šalies valdžia ir toliau nesiliauja linčiuoti mokesčius mokančio verslo ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų. Reformatoriai ramūs - atsakomybė jiems negresia.

Jau pirmaisiais 2009 metų mėnesiais, po mokesčių reformos, valstybės biudžetui nepavyko įvykdyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio pajamų surinkimo planų. Mažiau nei planuota gauta pajamų ir iš akcizų, nors metus pasitikome su visais šiais padidintais mokesčiais.

Reformatorių valdžia vaidino gelbėtojus - neva reforma padės surinkti daugiau pinigų į biudžetą, nors "vienas kitas silpnesnis ir neišgyvens".

Šiandien jau prabilta, kad siekiant išlaikyti ne didesnį nei 3 proc. fiskalinį deficitą per šiuos metus biudžeto išlaidas gali tekti mažinti net 5 mlrd. litų - mokesčių pajamų surinkimas katastrofiškai mažėja neliekant mokėtojų.

Mat krizė gilėja, įmonių neatsiskaitymo grandinė kasdien ilgėja, verslo bankrotai ir bedarbių armija auga beveik vienodai greitai.

Tyrimai rodo, kad kas ketvirtas litas šiais metais bus uždirbtas ir išleistas šešėlyje - kas tik gali, stengsis išvengti mirtino mokesčių reformos, pagilinusios krizę, smūgio.

Štai toks vaizdas šiuo metu iliustruoja Lietuvą po mokesčių reformos, neva turėjusios apsaugoti šalies ūkį nuo prarajos.

Bet tikrovė nekeičia reformų autoriaus - finansų ministro Algirdo Šemetos nusistatymo, kad "dabartinėmis aplinkybėmis, kai Lietuvoje nesurenkamos biudžeto pajamos, tikrai ne laikas mažinti mokesčius".

Faktai

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės biudžetas per pirmuosius du šių metų mėnesius negavo 381,1 mln. litų, arba 13,5 proc. planuotų pajamų. Iš viso sausį-vasarį įplaukė 2,823 mlrd. litų pajamų.

PVM pajamos per du šių metų mėnesius siekė 1,382 mlrd. litų, jų gauta 16,8 proc. mažiau nei planuota.

Pelno mokesčio surinkta 70,8 mln. litų, arba 21,4 proc. mažiau nei planuota.

Akcizų įplaukos siekė 534,4 mln. litų ir buvo 8,4 proc. mažesnės už planą.

Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio siekė 631,8 mln. litų - 6,5 proc. daugiau negu planuota.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šiais metais šešėlinė ekonomika išaugs 5 proc. punktais, į biudžetą bus nesurinkta apie 5,3 mlrd. litų.

"Eurostat" skelbia, kad vasario mėnesį nedarbas Lietuvoje siekė 13,7 proc. ir buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES).

Valdžia atbaidė turistus

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, LŽ sakė, kad nuo to laiko, kai buvo nuo 5 iki 19 proc. padidintas PVM, viešbučiai ir restoranai apie pelną nė nesvajoja, o konkuruoti ir žaibiškai nepakelti kainų jie priversti pelno sąskaita. "Liūdniausia, kad priėmus šį politinį sprendimą turizmo agentūros ėmė keltis į Estiją, kur PVM viešbučiams yra palankesnis", - teigia ji. Pašnekovė sako, kad Lietuva ir Latvija yra vienintelės šalys ES, kurios šiuo sunkiu metu atbaidė turistus pakėlusios PVM.

"EK rekomenduoja mažinti PVM restoranams, nes tai gali sukurti darbo vietų, tačiau Lietuvoje šios įmonės priverstos atsisakyti darbo jėgos, nes neturi iš ko už ją sumokėti, - sako E.Šiškauskienė. - Už tai, kad viešbučiai ir restoranai, o kartu ir turizmas, atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, galime "padėkoti" visai Vyriausybei ir finansų ministrui A.Šemetai."

Elgiamasi priešingai

Europos Parlamento narė Ona Juknevičienė kalbėdama su LŽ remiasi kitų šalių elgesiu per krizę ir vardija skirtumus su Lietuva.

"Sprendžiant iš kitų šalių patirties, galima daryti išvadas, kad Lietuvoje nepriimami tie sprendimai, kurie neleistų žlugti verslui, jį paskatintų. Pirmiausia ne tik ES, bet ir Kinijoje, Kazachstane sumažinami įmonių mokesčiai. Visur aiškiai matyti, kad padedama smulkiajam, stambiajam ir vidutiniam verslui, kad jie negriūtų dėl finansų krizės. Be to, labai skatinamas smulkusis ir vidutinis verslas - mažinami mokesčiai reinvestuojantiesiems, nuo mokesčių visiškai atleidžiamos įmonės, turinčios iki 5 darbuotojų, arba žmonės, užsiimantys individualia veikla", - dėstė pašnekovė.

Pastumia skęstantįjį

Lietuvoje šiemet padidintas PVM, pasak jos, duoda didžiulį neigiamą efektą ir įmonėms, ir valstybės biudžetui, didėja šešėlinės ekonomikos dalis - mokesčių slėpimas.

"Padidinus PVM įmonės niekaip neskatinamos, o priešingai - išstumiamos iš rinkos", - sako ji.

Antai Suomija aiškiai pasisako už tai, kad maisto produktų PVM reikia mažinti nuo 17 iki 12 proc., mūsų krašte PVM padidinus visiems vienodai, pirkėjai renkasi kitų šalių prekybos centrus.

Pašnekovė mano, kad lengvatinį PVM maistui Lietuvoje reikia taikyti, tačiau su viena sąlyga - kad būtų rimtai reguliuojama prekybos tinklų veikla. "Mūsų šalyje, nors ir mažinamas PVM, kaina galutiniam vartotojui vis tiek nemažėja. Taigi mažinimas neduos naudos, kol prekybininkai galės iš to papildomai pelnytis, kol jie bus nereguliuojami. Sakoma, kad negalima verslo reguliuoti, nes neva yra konkurencija rinkoje. Tačiau iš tikrųjų Lietuvoja nėra laisvos rinkos mažmeninėje prekyboje. Lygiai taip pat yra dėl šildymo - jeigu situacija monopolinė, galima kiek nori sumažinti PVM, bet galutinė kaina nemažės", - tvirtina europarlamentarė.

Skatindamos verslą ir vengdamos šešėlinės ekonomikos, kitos šalys pagreitina PVM susigrąžinimo terminą 3-4 kartus - nuo 60 iki 20 dienų.

Europarlamentarė teigia, kad Lietuvoje ir biurokratiją mažinant einama ne tuo keliu: kai skelbiama, kad reikia 10-15 proc. mažinti biurokratiją, tai suvokiama kaip etatų ar valstybinių įstaigų skaičiaus mažinimas - iš tikrųjų reikia naikinti funkcijas, kurios dažnai dubliuojasi.

Pašnekovė taip pat abejoja, ar kiekviena ministerija atskirai siekia bendros naudos. "Man atrodo, kad dabar, kai reikia gauti iš ministerijų pasiūlymų dėl jų pačių veiklos, taupymo arba pasiūlymų, kaip palaikyti verslą ir gauti iš jo biudžeto pajamų, jos pradeda reaguoti protekcionistiškai, bandydamos paslėpti tikrąją padėtį, ir nesistengia, kad būtų pasiekta gerų rezultatų valstybės mastu", - kritinę nuomonę apie reformą dėstė europarlamentarė

ES šalių finansų ministrai jau beveik prieš mėnesį nusprendė įteisinti lengvatinius PVM tarifus.

Vienoda - nebūtinai solidaru

O.Juknevičienė, kalbėdama apie fizinių asmenų mokesčius, primena, kad kitose šalyse, kitaip nei Lietuvoje, aiškiai egzistuoja progresiniai mokesčiai, pagal kuriuos asmenys, gaunantys didesnes pajamas, sumoka daugiau nei gaunantieji mažas pajamas.

Lietuvoje progresinė sistema pritaikoma per neapmokestinamąsias pajamas, tačiau, ekonomistų vertinimu, tai tėra pavadinimas.

"Visa mokesčių našta Lietuvoje visiems uždedama neva solidariai, tačiau iš tikrųjų jokio solidarumo nėra: tas, kuris sėdi alkanas, turi laukti mirties iš bado, o tas, kuris yra turtingas, ir toliau labai puikiai gyvena. Be progresinių mokesčių, kitose šalyse iš daug uždirbančiųjų atimamos ir lengvatos, atsisakoma didelių finansinių išmokų, didžiulių išeitinių kompensacijų mokėjimo", - vardija ji tai, ko pasigenda Lietuvoje.

Save varo į kampą

Seimo narė, buvusi Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė LŽ sakė, kad didžiąją dalį ekonominių sunkumų šalyje patiriame dėl globalios krizės, tačiau, jos manymu, Vyriausybės turėtų prisiimti apie ketvirtadalį atsakomybės.

"Mokesčių reformą reikėjo pradėti ne nuo mokesčių didinimo. Reikia įsiklausyti, ką sako EK, kuri teigia, kad PVM reikia mažinti, ypač darbui imlioms procedūroms, paslaugoms ir produktams, o mes einame priešingu keliu", - dėstė B.Vėsaitė. Pašnekovė aiškina, kad tiek PVM, tiek degalų akcizo padidinimas nedavė norimo rezultato - tai byloja mokesčiai, nesurinkti į biudžetą.

"Akivaizdu, kad reikėtų grįžti prie ankstesnių tarifų dydžio ar bent ieškoti kompromisinio varianto, antraip kelsime kitų šalių, bet ne Lietuvos ekonomiką, - kalbėjo B.Vėsaitė. - Mūsų finansų ministras neturi vaizduotės, kaip galima tvarkyti ūkio problemas, ir apskritai neturi jokios vizijos. Vien buhalteriškai suskaičiuoti ekonomikoje neužtenka. Mažindami Vyriausybės investicinius projektus, mes vėl siauriname valstybės užsakymus, iš kurių verslas galėtų užsidirbti. Todėl vėl smuks vartojimas, o socialinės išlaidos išaugs. Vyriausybė tokiais žingsniais pati save varo į kampą."

Neišvengta klaidų

Žinomo ekonomisto Raimondo Kuodžio nuomone, dėl neįvykdomo biudžeto pajamų plano nederėtų vienareikšmiškai kaltinti mokesčių reformos. Pasak jo, jeigu nebūtų įvykdyta ši mokesčių reforma, biudžeto skylė būtų buvusi bemaž dvigubai didesnė, nei yra dabar.

Bet R.Kuodis teigia, kad kurpiant mokesčių reformą neišvengta klaidų. "Seniai siūliau užkaišyti mokestines skyles atsisakant gausybės lengvatų. Bet dabartinė reforma gerokai skiriasi nuo mano modelio. Siūliau labiau didinti PVM ir taip nešvaistyti politinio kapitalo, ieškant mažesnių mokestinių įplaukų, kaip automobilių apmokestinimas. Taip pat siūliau diferencijuoti neapmokestinamą minimumą. Tai buvo padaryta, bet ne taip, kaip aš siūliau. Buvo įvestas sveikatos draudimo mokestis, kuris neturi savo neapmokestinamo minimumo, beje, kurio ir bazė buvo keista. Todėl visa pajamų mokesčio reforma tapo ekvivalentiška senajai 24 proc. sistemai, su 90 litų didesniu neapmokestinamuoju minimumu", - LŽ dėstė jis.

Ekonomisto žodžiais, buvo perlenkta ir su akcizo dydžiais, taip pat, pasak jo, turguose reikėjo įvesti kasos aparatus. "Negalima leisti nemokėti lietuviško PVM už importuojamas prekes. Tada išnyktų kalbos, kad turime taikytis prie mažiausių PVM tarifų atskiroms prekėms aplinkinėse šalyse", - mano R.Kuodis.

Jo teigimu, šalies ekonomika smunka dėl mažėjančių galimybių eksportuoti smunkant pasaulio prekybai; taupymas ir sumenkęs vartojimas šalies viduje; kreditavimas neprieinamas įmonėms; be to, kalta fiskalinė politika.

"Deja, Lietuva turi veržtis diržus, mažinti viešąsias išlaidas, didinti mokesčius tada, kai iš esmės reikėtų elgtis priešingai. Taip daroma todėl, kad Vyriausybė neturi rezervų, kuriuos galėtų panaudoti sunkmečiu, ir negali leisti sau prabangos skolintis - išplatinti vertybinių popierių Vakaruose nesugebėjo nė ankstesnė Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, kol padėtis finansų rinkose buvo geresnė", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"