TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčių reformos tyko vilkduobės

2013 05 06 5:40
LŽ archyvo nuotrauka

Praėjusią savaitę mokesčių reformos darbo grupės siūlymai buvo pateikti Vyriausybės nariams ir visuomenei. Tarp jų - seniai pribrendęs mokesčių mažinimas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir įvedant "Sodros" įmokų viršutines ribas, vadinamąsias lubas.

Pastarojo siūlymo nereikėtų vertinti tik kaip mokesčių mažinimo, nes tai ir teisingumo principo įtvirtinimas. Šiandien tokios "lubos" yra taikomos "Sodros" išmokoms, bet ne įmokoms, tad esama situacija yra neteisinga: gyventojai moka draudimo įmokas už tai, ko niekada negaus.

"Sodros" įmokų ribų įvedimas būtų pirma reali paskata rodyti tikruosius daug uždirbančiųjų atlyginimus ir "neminimizuoti" mokesčių gaunant lėšas kitokiomis nei darbo užmokestis formomis.

Visa mokesčių našta

Mokesčių reformos darbo grupė taip pat pasiūlė skaidrinti mokesčių sistemą, perkeliant darbdavio mokamą "Sodros" įmoką tikrajam jos mokėtojui - darbuotojui.

Teisinis "Sodros" įmokos išskyrimas į darbuotojo ir darbdavio įmokas ekonominiu požiūris yra beprasmiškas, nes ši įmoka yra darbuotojo darbo užmokesčio dalis ir būtent darbuotojas šią įmoką ir sumoka. Reali mokesčių našta yra didesnė, negu žmogaus mokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Įgyvendinus šį siūlymą būtų matyti, kad mokesčių našta sudaro iki 42 proc. viso žmogaus atlyginimo.

Perkėlus darbdavio "Sodros" įmoką darbuotojui, pagerėtų ir statistiniai vidurkiai - šoktelėtų ne tik MMA, bet ir vidutinis darbo užmokestis.

Įgyvendinant šį siūlymą svarbu užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų ir žmogaus pajamos į rankas nepasikeistų. Tačiau norintieji mažinti atlyginimus darbuotojams tai gali daryti ir dabar, todėl neaišku, kodėl darbdaviai turėtų pradėti tai daryti būtent tuomet, kai darbdavio "Sodros" įmoka perkeliama darbuotojui.

Jeigu ir yra tokio piktnaudžiavimo tikimybė, ji didesnė viešajame sektoriuje, kur darbuotojams atlyginimai nustatomi įstatymais, o ne susitarimu.

Bausmė taupantiems gyventojams

Finansų ministerija skaičiuoja, kad pakėlus NPD ir įvedus "Sodros" įmokų "lubas" biudžetas netektų 1-1,4 mlrd. litų. Šią skylę siūloma lopyti apmokestinant palūkanas ir visas gyventojų investicines pajamas. Darbo grupė pasiūlė, kad tokios pajamos iki 10 000 litų per metus būtų neapmokestinamos, tačiau politikai jau svarsto, kad šią ribą būtų prasminga sumažinti iki 5000 ar vos iki 1000 litų.

Gali būti, kad priimant konkrečius įstatymus Seime neapmokestinamų pajamų iš palūkanų ir investavimo riba dar sumenktų, todėl pradinis siūlymas apmokestinti "turtuolius" gali paliesti plačią visuomenės dalį.

Palūkanų apmokestinimas baustų atsakingus bei taupančius gyventojus ir skatintų gyventi šia diena, nes dalis jų uždirbtų palūkanų atitektų biudžetui. Įsivaizduokime du gyventojus, uždirbančius vienodą atlyginimą. Rimas gyvena šia diena ir visas savo pajamas iš karto išleidžia, o Juozas mąsto apie ateitį, taupo vaikų mokslams, nenumatytoms ligoms, erdvesniam būstui, naujesnei mašinai ar kt. Lygindami Rimo ir Juozo per visą gyvenimą sumokėtus mokesčius pamatysime, kad atsakingasis Juozas sumoka daugiau mokesčių būtent todėl, kad jis ne iškarto išleidžia visas savo pajamas. Jeigu taupymas yra dorybė, kodėl tuomet norima ją apmokestinti?

Prisiminus, kad taupymo lygis Lietuvoje yra antras žemiausias visoje Europos Sąjungoje (mažiau taupo tik latviai), akivaizdu, kaip pavojinga būtų dar mažinti paskatas taupyti.

Siūloma apmokestinti ne tik palūkanas, bet ir visas pajamas iš investavimo, o tai dar labiau sumažintų investavimo apimtį Lietuvoje. 2012 metais investicijų kiekis vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 31,1 tūkst. eurų. Latvija investicijų apimtimi Lietuvą lenkia dvigubai (68 tūkst. eurų), Vokietija - trigubai (104 tūkst. eurų), Švedija - keturgubai (119 tūkst. eurų).

Stabdys ekonomiką

Per žemas investicijų lygis, o ne darbuotojų kvalifikacijos stoka yra pagrindinė priežastis, kodėl darbo užmokestis Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Apmokestinus visas pajamas iš investavimo, būtų užkirstas kelias taip visų laukiamam ekonomikos atsigavimui, kuris yra vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Turint omenyje, kad ekonomika dar neatsigavo, visų investicinių pajamų ir palūkanų apmokestinimas galėtų sukelti ekonomikos stagnaciją.

Svarbu ir tai, kad palūkanų ir kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimo administravimas būtų painus, tad šiandien jau paini Lietuvos mokesčių sistema taptų dar nedraugiškesnė. Juokaujama, kad šis mokestis yra puikus mokesčių teisininkams, mokesčių apskaitininkams, konsultantams ir biurokratams. Bet blogas visiems kitiems.

Žvelgiant į kitų šalių patirtį galima pastebėti, kad trečdalis Europos Sąjungos ir OECD (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių apskritai netaiko kapitalo prieaugio mokesčio, ir tai pasiteisina, nes tokios šalys kaip Liuksemburgas ar Nyderlandai yra konkurencingos ir patrauklios investuotojams. Daugelio šalių patirtis rodo, kad didinant šį mokestį surenkama mažiau pajamų.

Nors mokestis būtų įvedamas siekiant padidinti biudžeto pajamas, pirma, neatlikta skaičiavimų, kiek pajamų tai duotų, antra, papildomų pajamų gali ir nebūti, nes lėtėtų ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, mažėtų patrauklumas investuotojams.

Atims dar nedavę

Politikams teks atsakyti į klausimą, ar įvesti didelį neapmokestinamų palūkanų ir investicinių pajamų dydį ir surinkti mažai pajamų, ar įvesti mažą neapmokestinamą dydį ir nuskriausti daug gyventojų. O juk daug geriau būtų šio klausimo visai nekelti ir nedidinti mokesčių.

Nors palūkanų ir visų investicinių pajamų apmokestinimas buvo pateiktas kaip kompensacinė priemonė biudžeto netekimams dėl neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo ir "Sodros" įmokų "lubų" įvedimo, pradeda aiškėti, kad tai bus eiliniai nevykę mainai.

Virš "Sodros" įmokų ribų klausimo tvenkiasi debesys, o NPD didinimas nukeliamas ne anksčiau kaip į 2014 metus. Tuo tarpu palūkanas apmokestinantį įstatymą norima priimti jau iki liepos 1 dienos.

Pavojinga, kad mokesčių mažinimas apskritai gali neįvykti, tuo tarpu mokesčiai gali būti padidinti jau artimiausiu metu. Tuomet tai būtų dar vienas blogų mainų su valdžia pavyzdys, kai svajonės apie mažesnius mokesčius iškeičiamos į keliamų mokesčių realybę. Dabartinė valdžia aršiai kritikavo ankstesnę valdžią, kad prisidengdama skambiu "mokesčių reformos" pavadinimu paprasčiausiai kėlė mokesčius. Ši Vyriausybė turi gerą progą nekartoti tos pačios klaidos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"