TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčių rojaus uostuose - lietuvių investicijos

2011 09 01 0:00
Latviai garantuos ir uostams, ir jų klientams santykių su verslo partneriais stabilumą iki 2035 metų.
LŽ archyvo nuotrauka

Latviai siūlo dideles mokesčių nuolaidas verslui, dirbančiam šios šalies uostuose bei laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), ir tikisi padidinti krovos apimtis bei pritraukti užsienio investicijų.

Latvijos uostų, tranzito ir logistikos taryba parėmė krašto Susisiekimo ministerijos siūlomas įstatymo, kuris nustato mokesčių taikymą laisvuosiuose uostuose ir specialiose ekonominėse zonose, pataisas. Tai pranešė laikraštis "Biznes&Baltija". Numatoma pratęsti galiojančias mokesčių lengvatas šiose teritorijose iki 2035 metų.

Verslo naudai

Šiuo metu Latvijoje dirba trys laisvieji uostai - Rygos, Ventspilio ir Liepojos bei dvi LEZ - Rėzeknėje ir Liepojoje. Šiose teritorijose dirbančios įmonės gauna mokesčių lengvatas ir ypatingus muitų tarifus.

"Latvijos tranzito ir logistikos taryba turės dar kartą grįžti prie siūlomų įstatymo pataisų ir pakoreguoti jas pagal Europos Sąjungos regionų plėtros rėmimo 2014-2020 metų nuostatas. Bet svarbiausia, kad verslo sąlygos uostuose nepablogėtų ir neišbaidytų investuotojų", - sakė Tranzito verslo asociacijos atstovas Jurijus Kanelis.

Rygos laisvajame uoste dirbančios krovos kompanijos "KS Terminal" valdybos pirmininkas Erikas Cešeika neabejoja, kad minėtos įstatymo pataisos pagerins tiek krovos įmonių, tiek paties uosto padėtį. "Konkurencingumas tikrai padidės. Mūsų tranzito koridoriai išliks patrauklūs pirmiausia Rusijos kroviniams", - sakė jis.

Liepojos uostas taip pat sieja dideles viltis su ministerijos iniciatyva dėl mokesčių lengvatų pratęsimo. "Bet kokie mokesčių naštos pasikeitimai, jeigu jie didėtų, priverstų uostus peržiūrėti ir didinti savo tarifus. Siūlomos įstatymo pataisos garantuos ir uostams, ir jų klientams santykių su verslo partneriais stabilumą iki 2035 metų. Visos uostų krovos kompanijos ir stambūs jų paslaugų vartotojai vertina tokius dalykus. Jie įdėmiai seka, kaip kurioje valstybėje keičiami įstatymai, į kurią pusę juos pasuka valdžia ir kokias pasekmes tai sukels. Šiuo atveju Latvijos valdžia priėmė teisingą sprendimą", - kalbėjo Liepojos laisvosios ekonominės zonos vadovas Guntaras Krievinis.

Latvijos uostų, tranzito ir logistikos taryba sukurta prie ministrų kabineto ir jai vadovauja pats Latvijos premjeras.

Mokesčių taikymo laisvuosiuose uostuose ir LEZ įstatymas skirtas įmonėms, kurios turi licencijuotų komercinių struktūrų statusą. Joms taikomos įvairios lengvatos mokant PVM, muitus ir akcizus, be to, jos gauna pelno ir nekilnojamojo turto mokesčio nuolaidas. Pavyzdžiui, tam tikrais numatytais atvejais įmonei gali būti taikomas nulinis PVM tarifas ir nulinis akcizas kurui, kurį įmonė naudoja uosto arba LEZ teritorijoje, o nekilnojamojo turto, esančio uosto ar LEZ teritorijoje, mokesčio nuolaida gali siekti iki 80 procentų.

Ventspilio uoste pradėtas eksploatuoti didžiausias Baltijos šalyse šaldytų produktų sandėlis "Reefer Cargo Terminal". Į jo statybas kaimynų šalyje terminalo savininkas - Lietuvos transporto holdingas "Girteka" - investavo 14 mln. eurų. Kaip rašo laikraštis "Biznes&Baltija", naujasis 12 tūkst. kv. m sandėlis įsikūrė konteinerių terminalo "Nord Natie Ventspils Terminals" teritorijoje. Didžiausi jo pajėgumai leis perkrauti 150 tūkst. tonų krovinių per metus. Savininkai tokios apimties krovos tikisi pasiekti jau 2012 metų pabaigoje - 2013 metų pradžioje. Ko kas planuojama aptarnauti apie 100 tūkst. tonų šaldytos produkcijos krovinių. Pirmąsias jų siuntas kompleksas priims jau spalio arba lapkričio mėnesiais. Tokius planus dėsto "Reefer Cargo Terminal" valdybos pirmininkas Mindaugas Raila.

Pastačiusi didelių pajėgumų krovos terminalą Ventspilio uoste įmonė tikisi tapti šaldytos žuvies krovos Baltijos šalyse centru. Be to, planuojama krauti ir sandėliuoti šviežius ir šaldytus vaisius bei daržoves, kurie bus skirti parduoti Baltijos, Skandinavijos šalyse, Rusijoje ir Baltarusijoje. Be to, planuojama per Ventspilio šaldytų produktų krovos terminalą importuoti šaldytus mėsos produktus iš Šiaurės ir Pietų Amerikos. Ši produkcija būtų išvežama į Kazachstaną, Ukrainą ir Baltarusiją.

"Reefer Cargo Terminal" sandėlis vertinamas kaip A klasės sandėlis-šaldiklis. Jame įrengtos septynios šaldymo kameros, kuriose temperatūra nuo 18 iki 30 laipsnių šalčio, atsižvelgiant į saugomos produkcijos ypatumus. Sandėlyje taip pat įrengta "šilta" kamera - joje temperatūra nuo 5 iki 12 laipsnių šilumos. Be to, terminale sumontuota moderniausia ventiliacijos sistema, temperatūros ir drėgmės reguliatoriai.

Bendrovė "Girteka" įkurta Lietuvoje 1996 metais. Šiuo metu tai didžiausia krovos ir logistikos kompanija Baltijos šalyse. 2010-aisiais įmonės apyvarta siekė 122 mln. eurų.

 

Parengta pagal užsienio spaudą

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"