TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčių sistema turėtų atsigręžti nuo darbo į turtą

2016 04 05 6:00
Pajamų mokesčio mažinimas ir laipsniškas kapitalo apmokestinimo didinimas darytų teigiamą įtaką gyventojų turtinei lygybei, bet nukentėtų Lietuvos verslo aplinka. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje praraja tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo skatina socialinę nelygybę: sumokami mokesčiai nuo darbo pajamų didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, o kapitalo mokesčių rodikliai – dukart mažesni. Ar šią mokesčių atskirtį reikėtų mažinti? Ekonomistai siūlo, kaip derėtų keisti šalies mokesčių sistemą.

Lietuvoje esanti darbo ir kapitalo pajamų mokesčių atskirtis, kaip pažymi Povilas Stankevičius, DNB banko analitikas, Europos Sąjungos kontekste yra palyginti didelė. Tai galima matyti iš Eurostato apskaičiuojamo mokestinių pajamų ir mokesčio bazės santykio, kuris rodo, kiek valstybės ekonominė politika lemia mokesčių naštą. Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuvoje darbo užmokesčio apmokestinimo tarifas buvo 31,9 proc., o kapitalo – 9,8 procento. Pastarasis rodiklis yra vienas mažiausių ES.

Eurostato duomenys taip pat atskleidžia, kad kapitalo mokesčiai Lietuvoje sudarė vos 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis – 8,2 procento. Tuo tarpu iš darbo mokesčių surinkta mokesčių –12,6 proc. BVP. Nors tai taip pat mažiau nei ES vidurkis (20,1 proc.), skirtumas Lietuvoje tarp darbo ir kapitalo mokesčių įnašo į šalies biudžetą yra daug didesnis nei ES.

Europoje nėra bendros tendencijos kapitalo apmokestinimo srityje. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Slovakijoje, mokesčiai buvo mažinami, kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Belgijoje, jie augo. „Augant kapitalo mobilumui, nacionalinės mokesčių sistemos stengiasi prisitaikyti prie pokyčių“, – pažymėjo P. Stankevičius.

Skatina socialinę nelygybę

Dabartinė mokesčių sistema Lietuvoje, P. Stankevičiaus teigimu, didina socialinę nelygybę. Mažiau uždirbantys gyventojai didžiąją dalį pajamų gauna iš darbo, o turtingesniųjų sluoksnis ne tik gauna pajamų iš darbo užmokesčio, bet turimą kapitalą investuoja ir taip generuoja mažiau apmokestinamas pajamas. Vadinasi, iš turtingesniųjų sluoksnio pajamų surenkama mažiau mokesčių (procentine dalimi nuo visų pajamų) nei iš mažai uždirbančiųjų.

„Todėl pajamų mokesčio mažinimas, ir laipsniškas kapitalo apmokestinimo didinimas darytų teigiamą įtaką gyventojų turtinei lygybei, – sakė analitikas ir pridūrė: – Kita vertus, sparčiai didinant kapitalo pajamų mokestį, nukentėtų Lietuvos verslo aplinka.“ Jeigu valdžia staiga imtųsi drastiškų priemonių kelti kapitalo mokesčius, gerokai išaugusios sąnaudos mažintų daugumos įmonių pelningumą. O tai neigiamai paveiktų užsienio investicijas – Lietuva taptų mažiau patraukli tarptautinėms korporacijoms.

Be to, tai galbūt išprovokuotų sąnaudų mažinimą įmonėse ir lemtų darbo vietų mažinimą. „Todėl proporcingas kapitalo mokesčių didinimas yra galimas tik tuo pat metu mažinant darbo pajamų mokesčius. Tuomet tai nesukeltų tiek sunkumų verslo aplinkai – įmonių darbo sąnaudos atitinkamai sumažėtų“, – aiškino DNB analitikas.

Eurostato duomenys atskleidžia, kad kapitalo mokesčiai Lietuvoje sudaro vos 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto, o ES vidurkis - 8,2 procento./LŽ archyvo nuotrauka

Didinti apmokestinimo nereikėtų

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, pažymi, kad politikams diskutuojant apie kapitalo apmokestinimą dažnai neaišku, ar kalbama apie turto mokesčius, ar apie didesnį fizinio kapitalo apmokestinimą. Esą reikėtų aiškiai išskirti dvi grupes: pajamų mokesčius ir turto mokesčius.

Pasak N. Mačiulio, kapitalo pajamos jau dabar nemenkai apmokestinamos – joms taikomas net dvigubas apmokestinimas: iš pradžių sumokamas pelno mokestis, o paskui nuo gautų dividendų arba kapitalo prieaugio, pardavus brangiau kokį nors turtą, mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Be to, gautos pajamos iš akcijų vertės prieaugio yra apmokestintos net labiau negu kitos rūšies pajamos – šioms pajamoms, pavyzdžiui, taikomas mažesnis neapmokestinamasis pajamų dydis nei darbuotojams.

Todėl ekonomistas įsitikinęs, kad nereikėtų labiau apmokestinti kapitalo pajamų. „Mat tiek pelno mokestis, tiek kiti panašūs mokesčiai yra lengvai išvengiami – net legaliais būdais galima sumokėti pelno mokestį tose ES šalyse, kuriosejo tarifas mažesnis. Paradoksalu, bet, pavyzdžiui, Airijoje, Kipre, kur pelno mokestis mažiausias, mokesčių surenkama daugiau nei tose valstybėse, kur pelno mokesčio tarifas yra didelis, nes ten yra registruota daugiausia įmonių būstinių, turto valdymo kompanijų“, – aiškino N. Mačiulis.

Sprendimas – turto mokestis

N. Mačiulis teigia šalyje matąs tik vieną sritį, kur mokesčiai nėra dideli, – tai turto apmokestinimas. Tačiau apie turto mokesčius politikai nenori kalbėti, nes tai paliestų bemaž visus Lietuvos gyventojus. Tokių mokesčių įvedimas – ar tai būtų visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, ar automobilių mokestis – politiškai būtų labai nepopuliarus. Vis dėlto būtent turto apmokestinimo nebuvimą Lietuvoje pabrėžia ir Europos Komisija (EK), ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

N. Mačiulio vertinimu, turto mokesčiai būtų vieni efektyviausių ir sudėtingiausiai išvengiamų mokesčių. Tačiau jie esą galėtų būti įvesti nebent mažinant kitus mokesčius.

„Manau, kad reikėtų kalbėti apie Lietuvos mokesčių sistemos reformą – ne apie PVM lengvatas, NT mokestį ar gyventojo pajamų mokestį ir pelno mokestį atskirai. Kaitaliojant vieną ar kitą mokestį labai sunku pasiekti efektyvų rezultatą, todėl į sistemą reikėtų pažiūrėti kompleksiškai: vienu metu mažinti darbo pajamų apmokestinimą ir įvesti daugiau turto apimančius turto mokesčius“, – aiškino ekonomistas ir pridūrė, kad būtent tokias rekomendacijas teikia tarptautinės institucijos.

Pelno mokestis: naikinti

Tuo tarpu pelno mokestį N. Mačiulis siūlo apskritai naikinti, jei pelnas neišmokamas dividendais. Tokią tvarką jau taiko Estija. Šalis kaimynė tokiu būdu sėkmingai pritraukia daugiau tiesioginių užsienio investicijų ir skatina investicijas šalyje, be to, tai esą prisidėjo ir prie spartesnio darbo užmokesčio augimo.

Tuo tarpu Lietuvoje įmonės pelno mokestį gali susimažinti tik iki 50 proc. ir tik tais atvejais, kai investuoja į technologinį atsinaujinimą.

„Estija įmonėms nenurodinėja, ką daryti su kapitalu, – ar jį investuoti į įrenginius, ar į darbuotojų kompetencijų kėlimą, ar į darbuotojų atlyginimus, ar veiklos plėtrą. Užtenka to, kad pelnas liktų įmonėje. Tai yra „įdarbintas“, pridėtinę vertę kuriantis kapitalas, ir todėl jis neturėtų būti apmokestinamas. Estija, manau, labai gerai pademonstravo, kad tai sėkmingai veikiantis modelis. Ir man keista, kad Lietuva nebando to pakartoti, nes turėtų daug naudos. Lietuvoje yra daug įmonių, kurios galėtų plėsti savo veiklą, kurti daugiau darbo vietų, mokėti didesnius darbo užmokesčius, naudodamos uždirbtą ir neapmokestintą pelną“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Ekonomisto manymu, nusprendus pasekti Estijos pavyzdžiu, šalies biudžeto pajamos iš surinktų mokesčių ne tik nesumažėtų, bet ir padidėtų.

Nemotyvuoti mokėti mokesčius

Pagal valstybės pajamas iš kapitalo mokesčių ir BVP santykį Lietuva yra 24 vietoje ES. Todėl norint geriau išnaudoti šio mokesčio potencialą, anot analitiko P. Stankevičiaus, svarbu didinti mokesčių panaudojimo efektyvumą. Mat jei mokesčių tarifai yra didesni, o verslas nejaučia apčiuopiamos sumokamų mokesčių naudos, didėja motyvacija jų vengti.

Be to, svarbu užtikrinti ne tik kapitalo, bet ir darbo pajamų mokesčių surinkimą. Pagal darbo mokesčio įplaukas į biudžetą ir BVP santykį Lietuva taip pat yra 24 vietoje ES, nors Lietuvoje darbuotojai į valstybės biudžetą sumoka vidutiniškai 39,5 proc. pajamų. O pagal šį rodiklį Lietuva yra 10-a visoje ES.

„Norint užtikrinti didesnes valstybės pajamas reikia didinti ir gyventojų, ir įmonių motyvaciją mokėti mokesčius bei užtikrinti gerai veikiančią mokesčių rinkimo ir administravimo sistemą“, – sakė P. Stankevičius.

Darbo pajamų ir kapitalo mokesčių santykis su BVP 2012 metais

ŠalisDarbo pajamų mokesčiai, proc. BVPKapitalo mokesčiai, proc. BVP
Švedija25,95,7
Austrija24,76,6
Danija24,58,9
Belgija24,510,0
Prancūzija23,510,6
Suomija23,56,3
Italija22,510,6
Olandija22,45,6
Vokietija22,16,2
Slovėnija19,73,7
Vengrija18,25,3
Čekija18,15,2
Norvegija17,513,8
Liuksemburgas17,410,8
Ispanija17,27,5
Estija16,62,3
Kroatija14,53,7
Graikija14,17,3
Jungtinė Karalystė13,89,7
Latvija13,73,5
Portugalija13,46,8
Lenkija13,17,7
Kipras13,19,2
Slovakija12,86,0
Lietuva12,63,8
Airija12,26,5
Malta11,68,9
Rumunija11,34,2
Bulgarija9,23,9

Sumokami mokesčiai nuo darbo užmokesčio 2012 metais

Belgija50,0
Bulgarija33,6
Čekija39,4
Danija36,6
Vokietija45,1
Estija38,8
Airija21,5
Graikija37,1
Ispanija37,2
Prancūzija45,6
Kroatija34,9
Italija44,9
Kipras
Latvija43,1
Lietuva39,5
Liuksemburgas30,1
Vengrija49,0
Malta19,2
Nyderlandai32,3
Austrija44,6
Lenkija34,8
Portugalija35,2
Rumunija43,5
Slovėnija38,5
Slovakija38,5
Suomija37,6
Švedija40,9
Jungtinė Karalystė26,8
Islandija29,8
Norvegija34,1
EU-2836,8

Šaltinis: Eurostatas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"