TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčių skola apauga palūkanomis

2010 06 16 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Gyventojai, kurių gautoms pajamoms buvo taikoma neapmokestinamųjų pajamų lengvata, bet pernai neplanuotai užsidirbo papildomai, neteko mokesčių lengvatos ir daugiau kaip 200 tūkst. žmonių liko skolingi valstybei. Neišgalintiesiems skolos sumokėti iš karto, teks pakloti dar daugiau - bus skaičiuojamos palūkanos.

Dėl per didelės 2009 metais prisitaikytos mokesčių lengvatos 204 tūkst. žmonių dabar turi sumokėti valstybei 21 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio.

Deklaravę savo pajamas ir sužinoję, jog pernai liko valstybei skolingi gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes jų pajamoms buvo neteisingai pritaikytas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), mokesčių mokėtojai gali pasinaudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pasiūlymu atidėti skolos mokėjimą arba išdalyti mažesnėmis dalimis ilgesniam pasirinktam laikotarpiui.

Tačiau žmonės gerokai nustemba sužinoję, jog net valdžios institucijai leidus skolą grąžinti vėliau, jiems vis tiek bus skaičiuojamos palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi nedideles pajamas gaunantys žmonės valstybei turės sumokėti ne tik GPM skolą, bet dar ir palūkanas.

Jau pavasarį, deklaravimui įsibėgėjus ir nustačius mokesčių mokėtojų skolas, pasigirdo grasinimų, kad iš nesugebančių grąžinti skolos valstybei piliečių jos gali būti išieškomos per antstolius, be to, už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną bus skaičiuojami delspinigiai nuo grąžintinos sumos.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė spaudai tada teigė, esą tokie gąsdinimai antstoliais nėra pagrįsti, o VMI neva turi ir kitų būdų administruoti mokesčius. Ji aiškino, kad žmogus, turintis laikinų sunkumų sumokėti jam priskaičiuotus papildomus mokesčius, gali prašyti juos atidėti arba išdėstyti pagal susitarimą su VMI. Esant sunkiai materialinei padėčiai nepriemoką žadėta pripažinti beviltiška, o situacijai nepagerėjus per ilgesnį laikotarpį ją neva bus galima nurašyti.

Primokėti GPM teko tiems, kas gauna nedidelį atlyginimą ir buvo taikytas NPD, tačiau gavo papildomų pajamų.

Šiuo metu minimalų atlyginimą uždirbančiam darbuotojui taikomas 470 litų NPD, ir jis palaipsniui mažėja atlyginimui didėjant. Pavyzdžiui, 1500 litų neatskaičius mokesčių uždirbančiam darbuotojui taikomas 330 litų NPD, o uždirbančiam 3150 litų prieš mokesčius arba daugiau - NPD iš viso netaikomas. Taip pat yra numatyta, kad metinis NPD negali viršyti 5640 litų arba 470 litų per mėnesį.

Skolos išdėstymas irgi kainuoja

Deklaravę pajamas ir sužinoję, kad liko skolingi valstybei dėl jų pajamoms neteisingai pritaikyto NPD, gyventojai piktinasi, jog turi valstybei mokėti delspinigius arba, kaip aiškina Finansų ministerija - palūkanas. Žmonių nuomone, skolos atsirado ne dėl jų kaltės - jie esą tapo painios mokesčių sistemos aukomis: pasinaudojo proga papildomai užsidirbti ir šioms papildomoms pajamoms buvo pritaikytas NPD. Dabar žmonės kaip bausmę turės mokėti palūkanas ar delspinigius, jeigu neturi finansinių galimybių sugrąžinti valstybei visą skolą iš karto.

Žmones labiausiai piktina tai, kad valstybė deklaruoja, neva vadovaujamasi protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais ir leidžia skolininkams atidėti ar išdėlioti skolą, bet nutyli, kad verčia už tai papildomai mokėti.

Kaip pasakojo LŽ skaitytoja Rasa (pavardė redakcijai žinoma), jos pajamoms pernai buvo taikytas NPD, tačiau ji netikėtai gavo papildomų pajamų pagal autoriaus sutartį ir deklaravusi GPM sužinojo, jog liko valstybei skolinga daugiau nei 700 litų.

"Parašiau VMI prašymą, kad leistų skolą sumokėti dalimis. Jie ilgai svarstė, kol galiausiai leido tai padaryti. Išdėliotą skolą turėsiu grąžinti per 11 mėnesių - po 65 litus kas mėnesį. Tačiau mano nuostabai, man nuo gegužės 3 dienos už kiekvieną dieną skaičiuojami delspinigiai", - pasakojo moteris.

VMI darbuotoja jai aiškino, kad delspinigių dydis - 0,04 procento nuo visos nesumokėtos sumos. Taigi pirmomis dienomis esą buvo priskaičiuota po 0,29 lito už kiekvieną dieną. Vėlesniais mėnesiais delspinigiai mažės, bet galutinė jų suma sieks beveik 100 litų.

"Nors skolą moku dalimis ir VMI netgi atsiuntė patvirtinamąjį laišką, kad tai leido, tačiau man vis tiek skaičiuojami delspinigiai. VMI darbuotoja man pasakė, jog nėra pagrindo neskaičiuoti delspinigių", - piktinosi moteris.

Palūkanos kaip banke

VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Virvilienė LŽ aiškino, kad gyventojas neturi mokėti delspinigių, kai su VMI sudaro mokestinės paskolos sutartį. Ji pabrėžė, kad tada žmogus moka palūkanas - taigi finansinė bausmė vis tiek taikoma, tik vadinama kitaip.

Kaip aiškino R.Virvilienė, gyventojai deklaravę pajamas ir sužinoję, kad privalo sumokėti GPM, gali pateikti prašymą apskrities VMI, kad mokestis būtų atidėtas ar išdėstytas dalimis.

"VMI sunkmečiu supaprastino tokių prašymų nagrinėjimo tvarką. Reikalaujama pateikti asmens tapatybės dokumento kopiją ir užpildyti anketą, nurodant tik tą informaciją, kurios VMI negali surinkti iš atitinkamų registrų. Sudarius mokestinės paskolos sutartį, nuo atidėtos arba išdėstytos dalimis mokesčio sumos - skaičiuojamos palūkanos iki tos dienos, kai mokestis bus sumokėtas į biudžetą", - dėstė ji.

Pasak R.Virvilienės, šiuo metu palūkanos pagal mokestinės paskolos sutartis yra 0,02 proc. už kiekvieną naudojimosi paskola dieną, o nuo liepos 1 dienos jos mažės iki 0,01 procento.

"Be to, esant nedidelei skolai, gyventojas gali kreiptis į apskrities VMI dėl galimybės mokėti skolą dalimis ir nesudarant mokestinės paskolos sutarties bei pateikti jo pageidaujamą atsiskaitymo grafiką. VMI tokių asmenų atžvilgiu priverstinio skolos išieškojimo nepradeda", - sakė ji.

Jei mokestis nesumokamas laiku ir nėra sudaroma mokestinės paskolos sutartis, mokesčių mokėtojui skaičiuojami delspinigiai - 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, bet ne ilgiau kaip 200 dienų.

Skolos atidėjimas - kaip paskola

Finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė LŽ teigė, kad anksčiau minėtos skolos atidėjimas yra traktuojamas kaip valstybės paskola, suteikta gyventojui. Remiantis įstatymais, valstybė esą negali skolinti pigiau nei skolinasi pati, bet tokios paskolos palūkanos negali būti ir didesnės, už kurias skolinasi valstybė.

"Tad palūkanos yra taikomos tik kompensuoti tą sumą, už kiek skolinasi pati valstybė, kompensuodama negautas biudžeto pajamas", - aiškino ji.

Pasak G.Balčytytės, deklaracijų analizė rodo, kad nemaža dalis gyventojų, kuriems per 2009 metus susidarė mokėtinos mokesčių sumos, priskiriami grupei, kurių pajamos per mėnesį yra 2000-3000 litų ir kuriems taikomas NPD per mėnesį jų pajamas padidina apie 20 litų. Todėl jiems siūloma ateityje svarstyti galimybę mokesčius mokėti visus metus, o NPD prisitaikyti metams pasibaigus. Tad užpildžius metines deklaracijas jiems bus grąžinama mokesčių permoka.

Faktai

VMI duomenimis, 2009 metais mokestinių kreditų buvo suteikta 4 tūkst. mokesčių mokėtojų, o jų bendra suma siekė 375 mln. litų.

Šįmet mokestinių kreditų suteikta daugiau nei 6 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš viso - 160 mln. litų.

Dėl per mažo 2009 metais prisitaikyto MNPD, 355 tūkst. gyventojų gali susigrąžinti daugiau nei 87 mln. litų.

Dėl per didelio 2009 metais prisitaikyto MNPD, 204 tūkst. gyventojų turėtų sumokėti 21 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"