TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčių šuolis parbloškė nepasiruošusias įmones

Seimui skubiai padidinus mokesčius už gamtinius išteklius, įmonės šiemet patirs milijoninių nuostolių. Verslininkus šokiravo ne pats mokesčių didinimas, bet - jo mastas ir "žaibinės infekcijos" forma. Už kai kuriuos išteklius mokesčio tarifas ūmai išaugo tris, keturis kartus.

Apie žaibišką mokesčių šuolį sužinoję likus dešimčiai dienų iki 2012-ųjų, verslininkai nespėjo didėsiančių sąnaudų įskaičiuoti į anksčiau sudarytas sutartis su produkcijos pirkėjais, tad dabar suka galvas, kaip susidoroti su išaugusiomis sąnaudomis.

Seimas praėjusių metų gruodžio 20 dieną ypatingos skubos tvarka nutarė nuo šių metų sausio 1 dienos padidinti valstybei mokamą mokestį už kai kuriuos krašto gamtinius resursus, už vienus - 2 kartus, už kitus - net 4 kartus.

Vyriausybė laukia, kad didesni mokesčiai už gamtinius išteklius į biudžetą atneš papildomus 25 mln. litų.

Šokiravo didinimo mastas

Durpėms taikomi mokesčiai šiemet didėja daugiau kaip tris kartus - nuo 0,62 iki 2 litų už kubinį metrą. Durpių gavybos ir perdirbimo bendrovės "Klasmann-Deilmann" generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas skaičiuoja, kad įmonei tai šiemet atsieis apie pusę milijono litų papildomų išlaidų.

"Pastarieji durpių gavybos sezonai mūsų įmonei buvo itin prasti. Dėl oro sąlygų nepavyko įgyvendinti planų. Vidutiniškai per metus prikasame 250-300 tūkst. kubinių metrų durpių, tad mokestinė našta didės atitinkamai 0,5-0,6 mln. litų. Žaliavos savikainos sudedamoji dalis šoktels nuo 12-13 iki daugiau kaip 20 procentų", - LŽ atvirai pasakojo K.Kaminskas.

Pasak įmonės vadovo, šiemet didės produkcijos savikaina. Kadangi sutartys kitiems metams su klientais jau sudarytos ir pardavimo kainos vienašališkai keisti įmonė nebegalės. Dėl išaugusių sąnaudų bendrovei teks peržiūrėti savo 2012 metų biudžetą ir ieškoti resursų visose pozicijose. "Pirmiausia, be abejo, imsimės pozicijų, kurios nėra socialiai skausmingos, kaip antai investicijų mažinimas. Aišku, neišvengsime ir etatų mažinimo. Peržiūrėsime planuotas investicijas. Galbūt mažės eksporto srautai", - pirminį sąnaudų mažinimo planą dėstė įmonės vadovas.

Kad mokesčiai didės, K.Kaminskas teigė žinojęs, bet kad jie kils taip drastiškai - daugiau kaip 300 proc., tikrai nesitikėjęs.

Verslą apėmęs nerimas

K.Kaminskas mano, kad ateityje Lietuvos durpių gavybos ir perdirbimo įmonėms bus labai sunku konkuruoti su gretimomis valstybėmis, nes Latvijoje gamtos išteklių mokestis sudaro 0,27 lito už kubinį metrą, o Estijoje - 0,79 lito už kubinį metrą.

Dėl nelygios konkurencinės kovos mažės eksporto srautas, nukentės ir kitos su durpių pramone susijusios įmonės, pavyzdžiui, pakavimo medžiagų gamintojai, transportininkai.

K.Kaminskas teigė, kad dėl mūsų valstybės neaiškios mokesčių politikos investuotojai vis dažniau renkasi kitas šalis. "Net ir Lietuvoje dirbančios užsienio kapitalo įmonės jau žvalgosi už mūsų valstybės sienų - į Rusiją, Baltarusiją. Pinigai, kurie būtų skirti Lietuvos ekonomikai, investicijoms į durpių ir kitą pramonę, darbo vietoms kurti ir mokesčiams mokėti, nukeliauja į kitus kraštus. Investuotojams reikia aiškumo 5-10 metų į priekį. Tačiau po tokių valdžios sprendimų verslininkai nusigręžia nuo Lietuvos ir renkasi kitas valstybes. Mūsų krašto verslininkus apėmė didelis nepasitenkinimas, nestabilumo jausmas ir nerimas dėl to, kas bus rytoj", - nusiminęs kalbėjo K.Kaminskas.

Daugiau kaip 10 metų užsienyje gyvenęs, ten išsilavinimą įgijęs K.Kaminskas teigia turįs nemažai draugų verslininkų Anglijoje, Skandinavijos šalyse, tačiau nežino, kaip juos galėtų kviesti investuoti Lietuvoje: "Ką aš jiems galiu sakyti? Kaip kviesti, kai pas mus per naktį atsiranda naujų mokesčių? Be abejo, todėl jie investuoti renkasi rumunijas, indijas ar kinijas."

Mažiau kelių

AB "Dolomitas" generalinis direktorius Antanas Bartulis LŽ teigė, kad beveik dvigubai didėjantis mokestis už dolomitą (nuo 1,3 iki 2,5 lito už kubinį metrą) vers įmonę didinti produkcijos pardavimo kainą. "Kadangi dolomitų kasybos pramonei šešėlinė ekonomika nedaro tokios ženklios įtakos kaip žvyro ir smėlio karjerų pramonei, valdžios sprendimą amortizuojame didindami kainą", - sakė A.Bartulis.

Įmonė jau nuo vasario 1 dienos kels produkcijos kainą maždaug 2 litais už toną dolomito - maždaug 7-8 procentais. Ji per metus išgauna ir parduoda daugiau kaip 1,5 mln. tonų dolomito.

A.Bartulis mano, kad dolomitą išgaunančių įmonių sprendimas didinti kainas atsilieps visiems šalies kelininkams, taip pat ir Vyriausybei, kuri rengia konkursus taisyti ar tiesti kelius. "Ypač nukentės tos įmonės, kurios įgyvendina kelerių metų projektus ir juos pradėjo pernai, o didėsiančių sąnaudų neįskaičiavo į savo biudžetus, - kalbėjo "Dolomito" vadovas. - Taigi valstybė už tuos pačius pinigus nuties ir suremontuos mažiau kelių."

Tuo metu žvyro ir smėlio karjerai, pasak A.Bartulio, negalės kelti kainos net mokesčio dydžiu, nes to neleidžia daryti didžiulis šešėlis šiame sektoriuje. "Laikraščiuose pilna skelbimų apie parduodamą smėlį, žvyrą, skaldą bei jų pristatymą savu transportu. Niekas šio šešėlinio verslo netramdo, o legalūs kasėjai, mokantys mokesčius, neturi galimybių kelti kainos, vadinasi, šešėlinis verslas tik trins iš džiaugsmo rankas", - mintimis dalijosi A.Bartulis.

2012 metais mokestis už žvyrą didėja nuo 0,6 iki 1,12 lito, už smėlį moliui liesinti - nuo 0,66 iki 1,2 lito, už smėlį silikatiniams gaminiams - nuo 0,6 iki 1,1 lito, už kitą smėlį - nuo 0,5 iki 0,95 lito už kubinį metrą.

"Legalūs smėlio karjerai jau dabar dirba nuostolingai, dalis gali neatlaikyti konkurencijos ir bankrutuoti", - prognozavo įmonės vadovas.

Dar nežino, kiek mokės

LŽ kalbintų įmonių vadovai teigė su nerimu laukiantys ir didesnių sąskaitų už vandenį. Tačiau dėl padidėjusio mokesčio vandens kaina įmonėms ir juridiniams asmenims kol kas nedidės, nes vandens tiekėjams padidintas mokesčio tarifas "nukrito" netikėtai ir įmonių vadovai dar tik skaičiuoja, kur "padėti" išaugsiančias milijonines sąnaudas.

Didindamas mokesčio tarifą už išgaunamą požeminį vandenį, Seimas padarė išimtį tik požeminiam vandeniui, kuris vandens tiekėjo tiekiamas gyventojams arba naudojamas patalpoms šildyti. Šiam vandeniui liko galioti ankstesnis 0,06 lito už kubinį metrą mokesčio tarifas.

Mokesčio tarifas už požeminį vandenį, išgaunamą ir naudojamą komerciniams tikslams, supilstytą į tarą ir skirtą parduoti, ūgtelėjo nuo 0,06 iki 10,8 lito už kubinį metrą. Nuo 0,06 iki 0,24 lito už kubinį metrą padidėjo mokesčio tarifas už likusį požeminį vandenį, kurį naudoja įmonės bei kiti juridiniai asmenys.

Didžiausia vandentiekio bendrovė Lietuvoje "Vilniaus vandenys", eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių bei Vilniaus rajonų vandentiekio ir nuotekų tinklus, vandenį įmonėms ir juridiniams asmenims kol kas tieks ankstesne kaina, nors jos sąnaudos dėl didesnio mokesčio išaugs keliais milijonais litų.

"Ar mūsų kaina didės, kada ir kiek - dar labai sunku pasakyti. Tai priklauso nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. "Vilniaus vandenys" kreipsis į komisiją su prašymu suderinti naujas kainas, kurios dar turėtų būti tvirtinamos savivaldybėse. Kiek laiko galėtų praeiti iki naujų kainų taikymo, atsakyti kol kas sunku. Tačiau komisija mūsų pateiktų kainų gali ir neleisti didinti. Taip jau yra buvę", - LŽ teigė bendrovės atstovė Eglė Rimkutė.

Pasak jos, "Vilniaus vandenims" ūmus mokesčio tarifo padidėjimas per metus kainuos 3,5 mln. litų.

"Druskininkų vandenų" vadovas Vidas Jakimavičius LŽ teigė, kad dar net nepradėjo skaičiuoti, kiek didės įmonės sąnaudos dėl didėsiančio mokesčio ir kaip jas sustyguoti.

Tam prireiks maždaug savaitės. "Mokestį mokėsime savo sąnaudų sąskaita, nes pelno kitais metais įmonei nėra numatyta", - LŽ tikino jis.

Bendrovės "Kauno vandenys" generalinis direktorius Vilius Burokas taip pat neabejojo, kad šis Seimo sprendimas didins įmonės sąnaudas.

"Išteklių pabrangimas sudarys 1,1 mln. litų per metus. Šios išaugusios sąnaudos bus įskaičiuojamos derinant naujas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas 2012 metais", - LŽ teigė V.Burokas.

Politikų košę srėbs verslas

Po drastiško, staigaus ir neprognozuoto - daugiau kaip 320 proc. mokesčio už durpes pakėlimo prieš pat Naujuosius metus dar negali atsipeikėti bendrovės "Rėkyva" vadovai. Įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoja Edita Aperavičienė prognozuoja, kad šio politikų žingsnio padariniai verslui bus drastiški: įmonės produkcija pasaulinėje rinkoje iš esmės taps beveik nekonkurencinga, o dėl to sumažės pardavimas ir pelnas.

"Blogėjantys veiklos rezultatai gali komplikuoti santykius su bankais, tai atsilieps įmonės plėtros - investiciniams planams. Siekis likti konkurencingiems pasaulinėje rinkoje ir pelningiems įmonę vers mažinti jau optimizuotas išlaidas, galimas ir darbuotojų atleidimas", - teigė E.Aperavičienė.

Dėl padidėjusio mokesčio "Rėkyvos" gamybos sąnaudos šiemet išaugs 3,3 karto. "Jeigu 2012 metais prikasime tiek pat durpių, kiek šiemet, mokestis išaugs 570 tūkst. litų", - LŽ teigė E.Aperavičienė. Pasak jos, durpių gavybos ir durpių produktų perdirbimo bei prekybos verslas Lietuvoje per krizę dirbo stabiliai, išlaikė pardavimą ir pozicijas pasaulinėje rinkoje. Sunkmetis esą privertė susitelkti, kurti naujus produktus, kurti pridedamąją vertę mažinant žaliavų kiekį, tačiau pagalius į ratus nuolat kaišioja politikai.

"Drastiškas, nepamatuotas ir karštligiškas mokesčių keitimas Lietuvoje nesiliauja jau treji metai. Žinome, kad buvo svarstomi ir alternatyvūs, logiškesni mokesčių keitimo variantai, tad apmaudu, jog buvo pasirinktas blogiausias", - sakė "Rėkyvos" pardavimų vadovė E.Aperavičienė. Kad įmonė pasirengtų absorbuoti naujus mokesčius, pasak jos, jų dydis vienu metu turėtų augti keliolika, bet ne protu nesuvokiamais keliais šimtais procentų, be to, jie turėtų būti keičiami mažiausiai prieš metus iki jų įsigaliojimo. "Deja, dabar įmonėms pasirengti didesniems mokesčiams laiko nesuteikiama", - apgailestavo E.Aperavičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"