TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčiui neranda teisėto kelio

2011 11 09 8:21

Dalis krašto įmonių kategoriškai atsisakė mokėti VIAP mokestį, kurio sukauptos lėšos išdalijamos pagal neaiškius kriterijus. Tad Energetikos ministerija (EM) pasiūlė, kad dalies šio mokesčio galėtų nemokėti įmonės, pasigaminančios elektros energiją savo poreikiams. Bet aiškėja, kad ir šis sprendimas galbūt neteisėtas.

Pramonininkai kategoriškai pasisako prieš tokią tvarką, kai Lietuvos įmonės, turinčios nuosavas elektrines ir jų energiją naudojančios savo reikmėms, apmokestinamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiu, kurio sukauptų lėšų dalis paskui atitenka remti termofikacinėms elektrinėms, tiekiančioms šilumą į miestų šilumos tinklus.

Pakeitus mokesčio mokėjimo tvarką pagal naują EM siūlymą, dalies VIAP nemokėtų Jonavos "Achema", Kėdainių "Lifosa", "Akmenės cementas", "Orlen Lietuva", "Korelita" ir kitos didžiosios įmonės.

Tačiau aiškėja, kad EM siūlomus pakeitimus pateikė pavėluotai - visi teisės aktais nustatyti kitų metų VIAP biudžeto tvirtinimo terminai jau pasibaigę ir Valstybinė kainų bei energetikos kontrolės kainų komisija nebegali VIAP biudžeto koreguoti, o įvykdžiusi EM nurodymą komisija pažeistų kitus teisės aktus.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įsitikinusi, kad dabartinė VIAP mokesčio rėmimo ir jo lėšų skirstymo tvarka valstybei subsidijuojant dalį parinktų įmonių šiurkščiai pažeidžia Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisės aktus.

Neatmestina galimybė, kad energetikos ministras Arvydas Sekmokas su pakeitimais vėluoja galbūt sąmoningai - kitąmet Lietuvoje vyks nauji Seimo rinkimai, ir galbūt mažesnės VIAP įplaukos tekės tik 2013 metais, kai prie valdžios vairo greičiausiai stovės dabartinė opozicija, o ministro A.Sekmoko jau ir padai bus atvėsę.

Ministerijos mįslė komisijai

Vakar LPK surengtame posėdyje naujai VIAP rinkimo tvarkai aptarti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovė Diana Korsakaitė abejojo dėl EM siūlymo jau kitąmet atleisti dideles įmones nuo dalies VIAP mokesčio už jų elektrinėse pagamintą ir savo poreikiams sunaudotą elektrą.

"Kaip mes jį turėtume įgyvendinti, kai jau yra patvirtintas VIAP biudžetas ir nustatyta VIAP elektros tarifo dedamoji, kai Elektros energetikos įstatymas aiškiai sako, kad tai turi būti padaryta likus dviem mėnesiams iki ataskaitinio laikotarpio pradžios, o diferencijuotos kainos patvirtintos ne mažiau negu vienas mėnuo iki ataskaitinio laikotarpio pradžios - čia yra mįslė. Bet aš tikiuosi, kad EM papasakos, kaip turime tai patvirtinti, ir tai mes padarysime", - sarkazmo neslėpė D.Korsakaitė.

Pagal energetikos ministro patvirtintą sąrašą šiemet iš visų elektros vartotojų bus surinkta 614 mln. litų VIAP mokesčio. Kitų metų VIAP biudžetas sudarys 723,63 mln. litų, o 10 termofikacinių elektrinių atiteks 117,16 mln. litų. Iš jų 42,5 mln. litų gaus "Vilniaus energija", 38,64 mln. litų - koncerno "Gazprom" valdoma Kauno termofikacinė elektrinė, 14,84 mln. litų - "Panevėžio energija".

VIAP biudžetą beveik 110 mln. litų kitąmet padidins ministro A.Sekmoko sprendimu nuo 6,01 ct už kWh iki 7,04 ct už kWh didinamas VIAP mokestis, kuris įskaičiuojamas į elektros tarifą ir tiek jį padidina visiems vartotojams.

Termofikacinėms elektrinės skiriamos lėšos, už kurias jų paminta elektros energija bus supirkta didesne nei rinkos kaina. 115,37 mln. litų atiteks naudojantiesiems atsinaujinančius energijos išteklius - jų pagamintai elektrai supirkti, o didžiausia VIAP biudžeto dalis - 398,27 mln. litų - teks AB "Lietuvos energija", iš kurios kitąmet valstybė supirks 1,53 TWh elektros energijos - tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti.

"723 mln. litų yra bendra visų VIAP paslaugų suma, visas metinis VIAP biudžetas. Į tą biudžetą įeina visi atsinaujinantys šaltiniai, termofikacinės, Lietuvos elektrinė - tai yra pagrindinės išlaidų dedamosios. Jeigu viena grupė vartotojų mistiniu būdu - nes EM eilinį kartą neperskaitė įstatymų ir savo pačių teisės aktų - iki sausio 1 dienos yra diferencijuojama ir lėšų surinkimas sumažėja, vadinasi, sąskaita už tą skirtumą, kuriuo sumažėja bendras VIAP biudžetas, bus apmokėta 2013 metais", - piktinosi Kainų komisijos vadovė D.Korsakaitė.

Pasiūlymai logiški, bet galbūt neteisėti

LPK viceprezidentas, Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys vakar LŽ teigė, kad EM siūlymai iš principo sveikintini - esą siūloma geresnė VIAP mokėjimo tvarka, nei taikoma šiemet, tačiau ji galinti prieštarauti teisei. Be to, greičiausiai VIAP mokesčio tvarkos pakeitimai įsigaliotų tik nuo 2013 metų. "Kadangi jau lapkričio vidurys, kitais metais greičiausiai bus patvirtintas toks VIAP biudžetas, koks yra dabar numatytas", - mano G.Rainys.

EM siūlymo esmė - išskaidyti dabartinį maždaug 7 centų už kilovatvalandę VIAP tarifą, kurį dabar moka visi elektros energijos vartotojai. Pagal naują siūlomą tvarką visi vartotojai mokėtų mokestį atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai remti, o stambiuosius infrastruktūros objektus, kaip antai Lietuvos ir Švedijos jungtį bei kitus, remtų įmonės, kurios yra prisijungusios prie elektros perdavimo tinklų. Tuo metu VIAP mokesčio dalies, kuri dabar tenka subsidijuoti miestų termofikacinėms elektrinėms ir Elektrėnų jėgainei, nemokėtų įmonės, pačios pasigaminančios elektros energijos saviems poreikiams.

"Kaip žinoma, pramonininkų konfederacija yra pateikusi Apeliaciniam teismui ieškinį dėl poįstatyminių aktų atitikimo Elektros energijos įstatymui. Nors EM siūlomi sprendimai galbūt atrodo logiški, mūsų nuomone, įstatymas tokios galimybės nenumato. Deja, pusę metų iš teismo negauname atsakymo ir tai rodo, kad teismai dirba nepakankamai efektyviai, nes teikiamas klausimas yra nesudėtingas, bet skubus", - teigė G.Rainys.

LPK nuomone, minėtame įstatyme apibrėžtus remtinus viešuosius interesus atitinka termofikacinės elektrinės, naudojančios biokurą. "Mes suprantame, kad remtina ta termofikacija, kuri vykdo ar vykdytų investicinį projektą, kuriuo būtų pereinama prie biokuro naudojimo. Negalima VIAP lėšomis teikti subsidijų, stengiantis sumažinti šilumos kainą. Kaina yra rinkos dalykas. Remtinas gali būti tik investicinis projektas", - LŽ dėstė G.Rainys.

Pramonininkai ginčija ir energetikos ministro teisę savo nuožiūra skirstyti didžiulį VIAP biudžetą, kuris kitąmet sudarytų 723 mln. litų. "Tai pernelyg didelė mokesčių lėšų suma. Todėl principus, kaip ją surinkti, ypač tai, kam ji turi būti paskirstyta, didesne dalimi turėtų nurodyti Seimas, pagal įstatymą nubrėžti aiškesnes gaires ir neleisti ministerijos lygmeniu daryti tokios finansinės apimties sprendimų", - sakė G.Rainys.

LPK viceprezidento įsitikinimu, dabar VIAP lėšos padalijamos grynai politiniais sprendimais ir tai daro poveikį rinkai. "Dabar visi unisonu teigia, kad reikia pereiti prie biokuro naudojimo. Tačiau dabartinė tvarka, kai subsidijomis mažinama šilumos kaina, šias investicijas stabdo. VIAP mokesčio esmė - skatinti naujovių atsiradimą, bet jo poveikis, deja, priešingas", - tvirtino G.Rainys.

LPK viceprezidentas mano, kad minėtoms investicijoms turėtų būti pritraukiamos ES struktūrinės paramos lėšos ir mažinama, o ateityje ir visai nutraukiama parama įmonėms per VIAP mechanizmą. Anot LPK viceprezidento, valstybė, supirkdama elektrą, pavyzdžiui, iš "Panevėžio energijos", didesniu nei rinkoje tarifu, antrą kartą teikia įmonei finansinę pagalbą, kuri jau kartą buvo suteikta iš ES struktūrinės paramos. "Taip pat siūlytume, kad elektra iš kogeneracinių elektrinių būtų superkama dviejų lygių kaina - rinkos ir subsidijine. Nes dabar elektrinės, parduodamos vadinamąją kvotinę elektrą, iš karto gauna subsidijas", - teigė G.Rainys.

Supykdė savivaldybes

Kitiems metams ministro A.Sekmoko paskirstytos elektros energijos gamybos ir supirkimo kvotos supykdė miestų merus ir elektrinių vadovus. Šie ėmė ginčytis, kuris miestas ir kuri elektrinė labiau verti gauti paramos lėšų. Mat nuo to, kokią dalį termofikacinių elektrinių gaminamos elektros subsidijuojama kaina supirks valstybė, priklauso ir gyventojams tiekiamos šilumos kaina - termofikacinės elektrinės iš elektros energijos gauto pelno iš dalies kompensuoja gyventojams tiekiamos šilumos kainą.

Sostinės meras Artūras Zuokas ketina įpareigoti Vilniaus šilumos gamintoją pradėti teisminį procesą su EM, kad ministro sprendimas dėl kvotų nustatymo ir lėšų paskirstymo būtų atšauktas.

"Panevėžio energija" kol kas nesvarstė galimybės ieškoti teisybės teisme. "Tikimės, kad ministerija atsižvelgs į mūsų motyvus ir padidins valstybės iš mūsų perkamos elektros energijos apimtį", - LŽ teigė bendrovės finansų direktorė Rita Morozovienė.

Energetikos ministras 2012 metais kai kurioms miestų termofikacinėms elektrinėms paramą iš VIAP biudžeto sumažino, kitoms padidino. Moderniai Panevėžio miesto jėgainei parama kitąmet mažėja beveik 50 proc., o pasenusiai Kauno termofikacinei elektrinei, kurią valdo "Gazprom", subsidija didėja trečdaliu.

Elektrinėms ir jas valdančioms savivaldybėms toks A.Sekmoko sprendimas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. "Panevėžio energija" kitąmet tikėjosi net didesnės nei šiemet elektros energijos kvotos. 2008 metais pradėta eksploatuoti 35 MW galios Panevėžio termofikacinė elektrinė, kurioje pagaminta šiluma tiekiama Panevėžio miesto vartotojams, o elektros energija parduodama į nacionalinį šalies elektros perdavimo tinklą, - pirmoji moderni termofikacinė jėgainė Lietuvoje. Jos vertė - daugiau kaip 130 mln. litų. Elektrinės statybą iš dalies finansavo ES - iki 20 mln. litų paramos skirta iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto. 27,7 mln. Danijos kronų (12,7 mln. litų) skyrė Danijos vyriausybė. "Mūsų elektrinė yra efektyviausia šalyje, todėl tikėjomės, kad valstybės parama bus ne mažesnė nei praėjusiais metais", - sakė R.Morozovienė. Anot jos, panevėžiečiai savo viltis grindė tuo, kad energijos vienetui pagaminti jų naujoji jėgainė sunaudoja gerokai mažiau importuojamų gamtinių dujų nei kitų miestų termofikacinės elektrinės, kurios dalį energijos "paleidžia į orą". "Valstybei naudinga iš mūsų supirkti kuo didesnį elektros kiekį", - mano "Panevėžio energijos" finansų direktorė. Maždaug 20 proc. pelno, gauto pagaminus ir pardavus elektrą valstybės remiama kaina, "Panevėžio energija" skiria šilumos kainai mažinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"