TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokesčius nurėžia be žvalgybos - iš akies

2010 12 30 0:00

Turbūt retas kuris pamiršo prieš dvejus metus valdžios įteiktą kalėdinę dovaną - naktinį mokesčių didinimą. Tąkart mokesčiai buvo "solidariai" pakelti visiems, kuriantiems ir apmokantiems pridėtinę vertę (PVM), gaunantiems pelno (pelno mokestis), naudojantiems benziną ir dyzelį, vartojantiems alkoholį (akcizai). Analizuojant pagrindinius biudžeto pajamų šaltinius neretai pamirštama, kas daroma su mažesnės svarbos mokesčiais, kuriais apmokestinamas tik tam tikras sektorius.

Du iš jų - azartinių lošimų mokestis ir mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Pirmasis absoliučia suma padvigubintas per "naktinę" reformą, o kitas padvigubėjo nuo 2010-ųjų pradžios. Nors padvigubintas mokestis galioja vos metus, "racionaliai" apmokestinti gamtos išteklius siekiantis Seimas buvo užsimojęs padovanoti dar vieną kalėdinę dovanėlę - jau nuo 2011 metų mokestį už gamtos išteklius padidinti keturgubai. Vyriausybė parlamentarų ketinimus pristabdė, tačiau tik laikinai. Aplinkos ministerija siūlo prie šio klausimo grįžti svarstant 2012 metų biudžetą. Tad verta pasižvalgyti racionalumo gamtos išteklių mokestyje.

Turėjo mažinti, bet padidino

Pradėkime nuo to, kad šis mokestis yra mokamas nuo naudingųjų iškasenų, vandens ir statybinio grunto bei medžiojamų gyvūnų. Mokestį už gamtos išteklius moka fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie išgauna apmokestinamus gamtos išteklius, o už medžiojamus gyvūnus mokama atsižvelgiant į medžioklės plotą. Pagal įstatymą valstybinių gamtos išteklių mokestis nustatomas absoliučia suma už kubinį metrą ir indeksuojamas pagal Statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą. Jis turi būti mokamas už gamtos išteklių kiekį, išgautą per visą mokestinį laikotarpį (šiuo metu tai - kalendoriniai metai).

Valstybinių gamtos išteklių mokesčio tarifai buvo padvigubinti nuo 2010 metų sausio 1 dienos. Kaip teigė projekto autoriai, pagrindinis padidinimo tikslas - "tausoti gamtos išteklius kaip valstybės turtą ir išlaikyti bendrą gamtos išteklių mokesčio dydį - 5 proc. nuo išteklių vertės".

Kyla įtarimas, ar visi projekto autoriai, tuomečiai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, žino, nuo ko yra skaičiuojamas mokestis. Nors nenurodyta, nuo ko skaičiuojami procentai, sveikas protas sako, kad jie turi būti skaičiuojami nuo neperdirbtų išteklių vertės. Tačiau suskaičiavus paaiškėja, jog šiuo atveju 5 proc. apskaičiuoti nuo galutinės kainos, kurioje neperdirbti ištekliai sudaro tik apie trečdalį. Jeigu būtų buvę paisoma aiškinamojo rašto logikos ir išties siekiama išlaikyti 5 proc. apmokestinimą, mokestis turėjo būti mažinamas.

Milijonų biudžete sumažėjo

Seimas, susiviliojęs įstatymo projekto autorių pažadais apie 20 mln. litų papildomų pajamų, nesigilino į šiuos svarbius klausimus ir, Vyriausybei pritarus, 2009 metų liepą pritarė mokesčio didinimui. Skandalinga tai, kad tvirtinant 2010 metų valstybės biudžetą pažadėti milijonai išnyko! 2009-ųjų biudžete už valstybinius gamtos išteklius buvo numatyta surinkti 21,9 mln. litų mokesčių, tad 2010 metų planas, padvigubinus mokestį, lyg ir turėjo viršyti 40 mln. litų. Tačiau Vyriausybės pateiktame ir Seimo patvirtintame biudžete jo numatyta surinkti 22,3 mln. litų, arba tik 400 tūkstančių, o ne 20 milijonų, daugiau nei 2009 metais.

Klausimas, kodėl dvigubai daugiau pinigų surinkti užsibrėžęs ir dukart mokestį pakėlęs Seimas pats patvirtino gerokai mažesnį jo pajamų planą? Atsakingųjų reikia ieškoti ir Vyriausybėje, kuri viena ranka pritarė mokesčių kėlimui, bet kita ranka biudžete nurodė, kad mokesčių padvigubinimas duos vos 2 proc. papildomų pajamų.

2010-ieji dar nesibaigė, tačiau Finansų ministerijos viešinami duomenys apie valstybės biudžeto pajamas leidžia spręsti, jog nebus įvykdytas net ir dirbtinai sumažintas šio mokesčio surinkimo planas. 2009 metų sausio-lapkričio mėnesiais į biudžetą įplaukė 21,4 mln. litų valstybinių gamtos išteklių mokesčio, šįmet - net 15 proc. mažiau, arba 18,2 milijono. 2010-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais oficialus šio mokesčio pajamų planas įvykdytas tik 83,2 proc., o jei dar pridėtume Seimo narių prognozes apie papildomus 20 mln. litų, būtų surinkta vos 43 proc. pajamų. Norima gauti 20 milijonų daugiau, bet, regis, vargu ar pasiseks surinkti net tuos anksčiau turėtus 20 milijonų.

Pakirsta konkurencija

Kad gauta mažiau mokesčio pajamų, turėjo įtakos ne tik menkesnė statybų apimtis, bet ir tai, jog gretimose valstybėse ištekliai tapo daug pigesni negu Lietuvoje. Jau dabar vietos įmonės atsiveža žaliavų iš Lenkijos ir kitų šalių.

Šis mokestis - tik vienas konkretus pavyzdys. Tačiau ar bus iš jo pasimokyta? Ar atliekama padidinto mokesčio poveikio biudžeto pajamoms ir rinkai analizė? Kaip už pasekmes atsakys atsakingi asmenys, pateikę klaidinamas mokesčių didinimo prognozes? Kodėl Vyriausybė pritarė mokesčių kėlimui, nors jos pateiktas biudžetas liudija, kad ji pati netikėjo, jog didinimas duos papildomų pajamų?

Biudžeto pajamų ir neigiamo poveikio prognozės neva atliekamos, bet už tai, kad jos klaidinančios, vėliau niekas neatsako. Tokios prognozės reiškia viena - mokesčiai nustatomi aklai. Išteklių be žvalgybos neišgausi, tačiau akivaizdu, kad mokesčių nustatymas "iš akies", nieko nestebina, o mokestinių karjerų savininkė tai dar ir toleruoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"