TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokestis už nekilnojamąjį turtą - nuo išpūstos vertės

2010 02 10 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nekilnojamojo turto kainos vis dar ritasi į dugną, tačiau verslui, netekusiam didžiosios dalies pajamų, tenka mokėti nekilnojamojo turto mokestį didžiausiu tarifu ir nuo didžiausios, išpūstos, jo vertės, kuri buvo nustatyta aukščiausio rinkos pakilimo metu.

Verslininkai jau pernai varstė vietinės valdžios duris ir prašė bent kiek sumažinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifą, atsižvelgiant į sudėtingą ekonomikos situaciją. Tačiau savivaldybės, kurių sprendimai lemia NT mokesčio tarifo konkretų dydį, krizės metu nenori atsisakyti biudžeto pajamų, todėl tarifą mažinti vengia.

Šių metų pradžioje kai kurie verslininkai buvo ištikti šoko, kai gavo pranešimus, kad Registrų centras jų komercines patalpas vertina taip pat brangiai, kaip ir aukščiausio NT rinkos pakilimo metu, nors nuolat kalbama apie besitraukiančią minėtą rinką ir trečdaliu pingantį NT. Daug kam praėjusį mėnesį už krizės apimtus 2009 metus teko sumokėti tokio paties dydžio NT mokestį, kaip ir "gerais laikais", nors verslo pajamos beveik visuose verslo sektoriuose kritusios 30-50 procentų.

Antai Vilniaus senamiestyje veikiančio nedidelio 1000 kvadratinių metrų viešbučio, turinčio vos 8 kambarius, turtas įvertintas 8 mln. litų. Padauginus šią vertę iš 0,8 proc. nustatyto NT mokesčio tarifo, šio viešbučio savininkui per metus tenka sumokėti 64 tūkst. litų, arba didesnį nei 5 tūkst. litų per mėnesį NT mokestį.

Statistikos departamento duomenimis, pernai pirmąjį pusmetį apgyvendinimo paslaugų paklausa, palyginti su 2008 metais, smuko daugiau nei 20 procentų. Tačiau patys viešbučių ir kitų apgyvendinimo įstaigų savininkai tvirtina svečių sulaukiantys kone perpus mažiau. Be to, savomis lėšomis tenka dengti ir nuo 5 iki 20 proc. staiga išaugusį pridėtinės vertės mokestį (PVM). Mat didesnės paslaugų kainos, pasak verslininkų, atbaidytų paskutinius likusius klientus.

Nuo 2006 metų sausio 1 dienos visam komercinės paskirties NT buvo nustatytas mokestis, kuris iš pradžių siekė 1 proc. nuo rinkos vertės. Visoje Lietuvoje NT mokesčio tarifas gali kisti nuo 0,3 iki 1 proc. nuo mokestinės vertės, atsižvelgiant į kiekvienos savivaldybės savarankišką sprendimą. Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali ir visiškai atleisti mokėtojus nuo šio mokesčio.

NT vertę nustato Registrų centas vadinamuoju masiniu būdu, t. y. vienodai vertinamos patalpos tiek esančios rūsyje, tiek pirmajame pastato aukšte, kurios turi didžiules vitrinas.

Tiesa, nustatytą vertę galima apskųsti ir turtą įvertinti iš naujo. Tačiau, nepriklausomų NT vertintojų teigimu, tai reikia padaryti per 3 mėnesius po to, kai buvo įsigytos patalpos, pateikiant nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą. Jeigu bus pripažinta, kad reali NT vertė yra mažesnė, nei buvo nustatyta vertinant masiniu būdu, mokestis bus perskaičiuotas nuo apeliacijos pateikimo dienos.

Kaip teigia nepriklausomi NT vertintojai, suskubusieji pervertinti savo komercines patalpas (iš naujo jas išmatuoti, įvertinti jų naudojimo paskirtį, vietą ir t.t.) dabar moka NT mokestį nuo 50 proc. mažesnės vertės, nei buvo nustatęs Registrų centras.

Savivaldybė mažinti tarifo nenori

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė LŽ teigė, kad buvo bevaisės visos pernykštės pastangos susitarti su Vilniaus miesto valdžia dėl to, kad nustatytoji turto vertė neatitinka dabartinės padėties, ir dėl to, kad paliktas rinkos pakilimo metu nustatytas turto įvertinimas. Pasak jos, sostinės meras Vilius Navickas nesutiko sumažinti NT mokesčio tarifo, argumentuodamas neva nešildomais vaikų darželiais.

"Tuomet viešbučių savininkai nusprendė patalpas vertinti bei matuoti iš naujo, atskirti rūsius ir panašiai, taip sumažindami turto vertę, nors, aišku, tai kainavo daug laiko ir pinigų. Kartu su Registrų centru atlikome tyrimą ir mėginome nustatyti realią NT vertę pagal pajamų naudojimo vertę arba pagal vertinimą masiniu būdu - gavome beveik tą patį rezultatą", - dėstė ji.

Anot E.Šiškauskienės, Registrų centras ragina neginčyti turto vertės, nes neva rinkoje NT kainos dabar pasiekė 2005-2006 metų lygį, kai ir buvo atliktas NT vertinimas masiniu būdu. Jos teigimu, buvo nutarta, kad masinis pervertinimas bus atliekamas šiemet, kai NT kainos pasieks dugną. "Tačiau šiais metais NT vertė bus skaičiuojama vis dar taip pat, kaip ir rinkos pakilimo metu. Kai kuriems viešbučiams Vilniaus senamiestyje nustatytas NT mokestis per metus siekia net 500 tūkst. litų. O juk šiuo metu kelis kartus didesnis PVM, be to, 40 proc. sumažėjusios pajamos. Tačiau nežinia iš kur reikia paimti pusę milijono litų ir sumokėti mokestį nuo išpūstos turto vertės", - piktinosi E.Šiškauskienė.

Vertę sumažino perpus

UAB "Centro kubas - Nekilnojamasis turtas" direktorius Zigfridas Račkovskis LŽ teigė, kad beveik visi Vilniaus senamiestyje veikiančių viešbučių savininkai jau patikslino ar tikslina savo NT vertę. Pasak jo, pasinaudoję nepriklausomų NT vertintojų paslaugomis kone per pusę anksčiau nustatytą savo turto vertę sumažino viešbučiai "Artis", "Centrum", "Rotonda", "Stikliai", "Klaipėda" ir kiti.

"Pavyzdžiui, 2001-2002 metais verslininkas nusipirko 40 kvadratinių metrų patalpas Totorių gatvėje, Vilniuje, už jas jis sumokėjo apie 160 tūkst. litų, arba 3,5-4 tūkst. už kvadratinį metrą. Kai verslininkui 2006 metais buvo apskaičiuotas NT mokestis pagal tuometę rinkos kainą, jo patalpų vertė iš karto išaugo iki 500 tūkst. litų. Nei jis investavo tiek pinigų, nei turi iš to naudos, o mokestis tragiškai didelis", - dėstė Z.Račkovskis, viešbučių "Centro kubas" ir "Barbacan Palace" bendraturtis.

Pasak jo, tai, kiek viešbučių savininkai, nustačius realią NT vertę, sutaupo, priklauso nuo to, kada buvo pradėtas vertinti jų turtas. Pasak Z.Račkovskio, vieni tai puolė daryti vos įsigaliojus įstatymui 2006 metais, kiti reagavo lėčiau ir tai padarė vėliau.

"Registrų centras, vertindamas NT masiniu būdu, nemato konkrečių patalpų ir nenustato, kokia jų dalis yra nenaudojama, kokią dalį užima rūsys ir pan. Vienokia turto vertė, kai 100 kvadratinių metrų patalpos turi didžiules vitrinas, ir kitokia, kai jos yra rūsyje. Negalima jų vienodai įvertinti po 8,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą", - konstatavo jis.

Brangus malonumas

VĮ Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius LŽ aiškino, kad Registrų centras valstybės užsakymu atlieka masinį NT vertinimą. Pasak jo, tai yra pigiausias ir efektyviausias būdas vienu metu įvertinti visos šalies NT. Šiuo metodu nustatoma vidutinė NT rinkos vertė, t. y., kiek kainuoja toje pačioje teritorijoje esantis panašus turtas. Šie duomenys esą ir yra naudojami apskaičiuojant NT

mokestį, valstybinės žemės nuomos, pardavimo kainas.

Anot A.Petrošiaus, Registrų centras NT pastatų vertę stengiasi nustatyti pagal įvairius kriterijus. "Įsikurti senamiestyje yra brangus malonumas bet kurioje pasaulio šalyje. Lietuvoje yra beveik 6 mln. nekilnojamojo turto objektų ir kiekvieno jų vertė kinta skirtingai. Apie senamiestyje esančių pastatų vertę sunku kalbėti, nes ten yra apgriuvusių namų, į kurių rekonstrukciją neapsimoka investuoti. Ten pat yra ir rekonstruotų statinių, kurių vertė milžiniška. Išlikę sovietinių laikų "šedevrų" - jų vertė vėl kitokia", - kalbėjo jis.

Ragina deklaruoti

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja, kad fiziniai ir juridiniai asmenys šiemet sumokės daugiau nei 260 mln. litų NT mokesčio. Praėjusiais metais jo sumokėta 270,5 mln. litų, 2008 metais - 253,6 mln. litų.

VMI primena, kad NT mokestį už praėjusius metus privalo deklaruoti ir sumokėti ne tik juridiniai asmenys, bet ir dalis gyventojų.

"Fiziniai asmenys NT mokestį privalo deklaruoti ir jį sumokėti už gyvenamąsias patalpas, sodų, garažų statinius, fermas, šiltnamius, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinius, poilsio arba žuvininkystės ir inžinerinius statinius, jei jie naudojami individualiai ekonominei veiklai, o su šiuo NT susijusios išlaidos ar pridėtinės vertės mokestis taip pat atskaitomas", - teigia VMI Teisės departamento direktorė Vilma Vildžiūnaitė.

Kitos paskirties statiniai, kaip administraciniai, viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto ir t.t., priklausantys fiziniams asmenims, apmokestinami NT mokesčiu, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra naudojami vykdant kokią nors ekonominę ar individualią veiklą, ar ne.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"