TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokiniams vasarą darbas - tarsi loterija

2014 04 23 6:00
Per vasaros atostogas moksleiviams patikimi nesudėtingi ir nesunkūs darbai. LŽ archyvo nuotrauka

Nors iki mokslo metų pabaigos dar likęs daugiau kaip mėnuo, Lietuvos darbo biržai (LDB) priklausantys jaunimo darbo centrai jau sudaro vasarą norinčių padirbėti moksleivių sąrašus ir derasi su potencialiais darbdaviais.

Darbo vasarą per LDB gaus tik nedidelė dalis dykinėti nepageidaujančių moksleivių. Kitiems jį susirasti gali padėti nebent tėvai ar pažįstami. Atkakliausieji, tikėdamiesi, kad jiems nusišypsos laimė, mėgins patys ieškotis darbo.

Rasti nelengva

Vienuoliktokė marijampolietė Viktorija (vardas merginos prašymu pakeistas - aut.) jau žino, ką šią vasarą veiks ir kur užsidirbs pinigų. Ji, kaip ir pernai, kai tik baigsis mokslo metai, susikraus lagaminą ir skubės į pajūrį prekiauti ledais.

Mergina LŽ pasakojo, kad dėl šių metų darbo susitarė su darbdaviais dar praėjusios vasaros pabaigoje. „Pernai, baigusi dešimt klasių, norėjau bent šiek tiek užsidirbti pinigų. Visais būdais ieškojau darbo ir visokio išbandžiau - ravėjau daržus, skyniau braškes, net vienoje kepykloje talkininkavau. Tačiau man toks darbas nepatiko“, - atviravo Viktorija. Anot marijampolietės, taip ji blaškėsi tol, kol visai netikėtai iš pajūryje gyvenančių giminaičių sužinojo, kad jų pažįstami ieško moksleivių, galinčių vasarą gatvėse pardavinėti ledus. Viktorija pasisiūlė ir buvo priimta. „Pragyvenimas man nieko nekainuoja - apsistoju pas giminaičius, jūra netoli, nubėgti iki jos lieka laiko. Todėl ir šiemet prekiausiu ledais Palangoje“, - sakė mergina.

LŽ kalbintas Marijampolės teritorinės darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas neslėpė, kad moksleiviams gauti darbą per vasaros atostogas ne taip jau paprasta. Nors norinčių padirbėti mokinių visoje Marijampolės apskrityje atsirastų keli tūkstančiai, pernai per darbo biržą buvo įdarbinti tik 99. Duomenų, kiek jaunuolių susiieškojo darbo savarankiškai, kaip Viktorija, nėra.

„Daugiausia darbo pasiūlė savivaldybių seniūnijos. Moksleiviai tvarkė aplinką miesteliuose, kaimuose ir rekreacinėse zonose. Tačiau seniūnai susiduria su problema - nepilnamečiai negali dirbti su motoriniais pjūklais. Jų nepasiųsi šienauti, genėti šakų ar dirbti panašių darbų, todėl ir įdarbinama tik po vieną kitą moksleivį“, - teigė K.Šnipas.

Marijampolės teritorinės darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Giraitienė minėjo, kad vieną kitą mokinį per vasaros atostogas dar įdarbina Marijampolės laisvalaikio ir užimtumo centras, Marijampolės moksleivių kūrybos centras, „Gintaro“ poilsiavietė, Suvalkijos globos namai. Pagalbos prašo ir ūkininkai, bet paaugliai vengia žemės ūkio darbų, ypač ravėti daržų.

Registruoja norinčiuosius

Balandžio pradžioje Lietuvos teritorinėse darbo biržose buvo registruoti 83 darbo ieškantys mokiniai, iš jų 18 - nepilnamečiai. Pasak jaunimo darbo centrų specialistų, aktyviausi yra didžiųjų miestų moksleiviai ir jų tėvai, padedantys vaikams ieškoti darbo. Besikreipiančiųjų amžius - nuo 14 iki 17 metų, bet dažniausiai darbo teiraujasi 16 metų ar vyresni moksleiviai.

Jaunuoliai turi daugiau galimybių įsidarbinti kurortiniuose pajūrio miestuose, nes čia didesnė sezoninių darbų pasiūla. LDB interneto svetainėje skelbiami darbo pasiūlymai studentams ir moksleiviams. Šiuo metu 15 įmonių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Palangoje siūlo mokiniams 40 laisvų darbo vietų.

Kaip LŽ teigė LDB Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis, šiuo metu darbdaviai nerodo susidomėjimo įdarbinti jaunimo, skirtingai nei moksleivių. „Paprastai mokiniams siūlomi didelės atsakomybės ir darbo įgūdžių nereikalaujantys nekvalifikuoti darbai“, - pridūrė jis. Vieni populiaresnių vasarą: dviračių taksi vairuotojo, langų valytojo, ledų, vaisvandenių, suvenyrų, saulės akinių pardavėjo, lauko kavinės padavėjo, lankstinukų išnešiotojo, virtuvės ar sandėlio darbininko, nuomos punkto darbuotojo. Kaimo vietovėse siūlomi žemės ūkio darbai (skinti uogas, ravėti, šienauti), pagalbiniai darbai statybose, kvalifikacijos nereikalaujantys darbai uogų, grybų surinkimo ir perdirbimo įmonėse. Mokiniai taip pat įdarbinami pakuotojais, indų plovėjais. Jie tvarko aplinką ar pjauna žolę, valo ir plauna automobilius.

Anot V.Maksvyčio, sezoninio darbo moksleiviams dažniausiai galima rasti statybose, prekybos centruose, kooperatyvuose, sporto centruose, urėdijose ir pas ūkininkus. Kai kada jaunuoliai įdarbinami globos namuose - atlieka pagalbinius virtuvės darbus, leidžia laiką su vaikais. Prekybos centrai vasarą priima savo darbuotojų atžalas, kai kurie medelynai - vaikus iš globos namų, siekdami juos integruoti.

Pirmenybė - saviems

Kad moksleiviai ne tik per Darbo biržą gali tikėtis susirasti darbo vasarą, jau įsitikino ne vienas ukmergiškis. Jiems dažnai padeda Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo direktorius Regimantas Baravykas.

Toks tarpininkavimas, anot jo, nėra šios įstaigos funkcija. „Verslo įmonės labiau linkusios per vasaros atostogas priimti padirbėti savo darbuotojų vaikus. Pažinodami savo žmones darbdaviai daugiau žino ir apie jų atžalas. Todėl yra tam tikras pasitikėjimas“, - LŽ aiškino R.Baravykas. Jo teigimu, socialiai atsakingai nusiteikę kai kurie darbdaviai sutinka priimti ir mažiau pažįstamus vaikus. Moksleiviams suranda darbo Ukmergės kelininkai, komunalininkai. Taip vaikai pratinami prie darbo, be to, praktiškai susipažįsta su kai kuriomis profesijomis, kad vėliau, rinkdamiesi būsimą specialybę, galėtų lengviau apsispręsti.

Dažnai vasarą padirbėti nepilnamečius kviečia ir maitinimo įstaigos. Kaip LŽ sakė „Čili pica“ grupės marketingo direktorė Kristina Mažeikytė, šiame restoranų tinkle, kuris apima beveik visą Lietuvą, ateinančią vasarą taip pat dirbs moksleivių. Tiesa, pirmenybė bus teikiama įmonių grupės darbuotojų vaikams. „Laikinai jaunų žmonių įdarbiname „karščiausiais“ vasaros mėnesiais arba per didelius renginius. Šiemet planuojame jų kviesti per Dainų šventę, kuri vyks Vilniuje“, - kalbėjo K.Mažeikytė. Ji pabrėžė, kad moksleiviams dažniausiai patikimi pagalbiniai, nesunkūs darbai, padedantys greičiau aptarnauti didelį srautą klientų.

Be nepilnamečių neišsiverčia

Tiek darbdaviai, tiek darbo biržos specialistai neslepia - viena kliūčių, retsykiais atbaidančių potencialius darbdavius nuo sumanymo pasisamdyti mokinių, yra jų atsakomybės trūkumas. Pasitaiko atvejų, kai paaugliai darbo dienos pabaigoje perspėja, kad rytoj į darbą nebeateis, ir netikėtai išvyksta į užsienį. Dalis moksleivių norėtų dirbti tik vieną mėnesį, o likusį laiką skirti atostogoms.

Marijampolės savivaldybėje ūkininkaujantis Saulius Stanynas LŽ pasakojo jau ne vieną vasarą samdantis norinčius padirbėti mokyklinio amžiaus vaikus skinti braškes. „Kai atvažiuoja kartu su tėvais, paaugliai dar dirba, bet kai pasirodo vieni, kruopštaus darbo iš jų ne visada gali tikėtis“, - pažymėjo ūkininkas.

S.Stanyno ūkis priima per vasarą iki 20 moksleivių. Vieni ištveria vos vieną kitą dieną, kiti dirba daugiau kaip savaitę. Vaikams, kaip ir suaugusiems talkininkams, ūkininkai moka pagal priskintų uogų kiekį: daugiau priskinsi - daugiau ir gausi. Deja, anot S.Stanyno, dažnai moksleiviai dega dideliu noru kiek galima daugiau uždirbti. Tačiau noro patikėtą darbą atlikti kokybiškai trūksta. Todėl nepilnamečių surinktos uogos ne visada būna deramai išrūšiuotos, neretai - sutraiškytos beskinant.

„Būna, vaikams aiškini, kaip skinti, kaip rūšiuoti, ir vienas iš karto viską supranta, o kitam gali kelis sykius kartoti - vis vien per vieną ausį įeina, per kitą išeina“, - sakė S.Stanynas. Tačiau ir šiemet jis priims mokyklinio amžiaus talkininkų. Kitos išeities ūkininkas neturi - tiek suaugusiųjų, kad būtų laiku nuskintos visos braškės, pasisamdyti neįmanoma, nes neatsiranda tiek norinčiųjų dirbti. Susidarančią darbo jėgos nišą ir užpildo nepilnamečiai.

Moksleiviais nepasitiki

Kaip LŽ pasakojo LDB Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas V.Maksvytis, ankstesnių metų tendencijos rodo, kad darbdaviai mieliau priima pilnamečius asmenis, turinčius darbo patirties. Įdarbinti moksleivius juos atbaido griežtesni darbo santykiai - didesnė atsakomybės našta užtikrinant darbo saugą, teisės aktuose numatyti apribojimai ir nepilnamečiams taikomos lengvatos.

Vasarą jaunuolių nevengianti įdarbinti tarptautinė skubių verslo siuntų bendrovė „TNT Lietuva“ net ir trumpam laikui priimti atostogaujančių mokinių nenori. Šios įmonės personalo vadovė Reda Lagoneckienė LŽ neslėpė, kad buvo atvejų, kai moksleiviai kreipėsi dėl darbo, tačiau teko jiems atsakyti. „Mūsų vasariniai, sezoniniai darbai - per atostogas pavaduoti kitus darbuotojus, daugiausia dirbančius sandėlyje. Tačiau nepilnamečiams šis darbas būtų per sunkus ir fiziškai, ir galbūt per sudėtingas“, - pabrėžė R.Lagoneckienė.

Anot jos, į darbą priimtiems moksleiviams tektų skirti atskirus žmones, kad šie prižiūrėtų, kaip 16-18 metų jaunuoliai dirba. Deja, per vasaros atostogas bendrovė negali sau to leisti, nes darbuotojų ir taip trūksta. O darbų, kuriuos moksleiviai galėtų atlikti neprižiūrimi, nėra. Todėl "TNT Lietuva" linkusi net į laikinus darbus priimti pilnamečius jaunuolius - kolegijų ir kitų aukštųjų mokyklų studentus. Jie bendrovėje dažnai atlieka ir praktiką, o kai kada lieka kaip nuolatiniai darbuotojai.

V.Maksvytis pažymėjo, kad įdarbindami nepilnamečius darbdaviai neretai susiduria su nenumatytais sunkumais - pavyzdžiui, statybose plušantys jaunuoliai negali važiuoti į komandiruotes, kai kurie darbai jiems tiesiog yra per sunkūs. Kiti turi vairuotojo pažymėjimą, bet neturi nuosavo automobilio, todėl įdarbinti jų maisto išvežiotojais ar kurjeriais taip pat netinka. Jaunuoliams neleidžiama dirbti morališkai ir fiziškai žalojančių darbų - gali plauti klasės grindis, bet ne tualetą, gali dirbti kavinėje, bet negali matyti alkoholį vartojančių žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"