TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokslas transformuojamas į verslą

2012 09 03 8:05
LŽ archyvo nuotraukos/Mokslininkų įkurta bendrovė patentavo naują metalų ir jų lydinių hidrinimo technologiją vandeniliui saugoti.

Mitas, kad Lietuvos mokslininkams trūksta verslumo nepasitvirtina: jie susibūrė į privačias įmones, parašė verslo planus ir laimėjo valstybės paramą savo išradimus parduoti kaip komercinius produktus. Tikimasi, kad rinkoje dar neregėtos inovatyvios technologijos bus paklausios.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) surengė konkursą, skirtą Lietuvos mokslininkų išradimams ištraukti iš stalčių, pritaikyti eilinių tautiečių labui ir juos pardavinėti šalies ar užsienio rinkose. Moksliškai tai skambėtų taip: mokslinių tyrimų ir eksperimentų pritaikymas versle.

Prie MITOS veikianti Aukštųjų technologijų programos taryba, kurios pirmininkas yra Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Ramanavičius, atrinko trylika verslo planų, skirtų Lietuvos rinkoje dar nematytiems ir daugiausia naudos būsimiems pirkėjams duosiantiems produktams realizuoti.

Inovacijų prekybai pasirengti MITA šiemet trylikai mokslininkų ir studentų įkurtoms bendrovėms padalijo 431 tūkst. litų. Kiekviena jų gavo nuo 19 tūkst. litų iki 70 tūkst. litų paramos. Kitąmet jų finansavimas bus tęsiamas, iš viso mokslininkams transformuoti į verslininkus bus išleista milijonas litų.

"Šis konkursas parodė, kad mūsų universitetuose yra verslių žmonių, turinčių gerų idėjų ir norinčių jas įgyvendinti. Mokslo rezultatai turėtų būti taikomi praktiškai, virsti pinigais, kurti pridėtinę vertę šalyje. Valstybės parama tam yra puikus dalykas. Tikiuosi, kad  tolesniame etape jiems nepritrūks vadybinių gebėjimų ar resursų plėsti savo verslą", - sako MITA direktorius Arūnas Karlonas.

Aukso dulkėmis prieš vėžį

MITOS konkursą laimėjusios UAB "AurumDot" direktorė Reda Kubiliūtė pasakoja, kad su Vilniaus universiteto Onkologiniu institutu bendradarbiaujanti bendrovė naudodama cheminę reakciją sugeba sintetinti labai smulkias, vieno nanometro dydžio, aukso daleles, tinkamas naudoti kaip kontrastinę medžiagą darant rentgeno, kompiuterinės tomografijos nuotraukas.

"Suleidus specialaus tirpalo su aukso dalelėmis į organizmą, jos gali nukeliauti tiksliai vėžinių ląstelių linkme. Negana to, ypač mažos aukso dalelės, apšviestos mėlyna spalva, pradeda švytėti įvairiomis spalvomis priklausomai nuo jų dydžio. Taigi jas naudojant bet kokio vėžio diagnostika, ypač ankstyvosios stadijos, būtų efektyvesnė", - pasakojo mokslininkė.

Anot jos, kitas aukso pritaikymo medicinoje būdas yra jo nanodalelių suaktyvinimas infraraudonaisiais spinduliais, po to jos, tarsi pašildytos, įsiskverbia į vėžines ląsteles ir jas numarina. "Be to, leidžiant chemoterapinius vaistus kartu su aukso dalelėmis organizmas geriau juos pasisavina, nes aukso dalelės jiems padeda lengviau ir greičiau skverbtis organizme", - pasakojo R.Kubiliūtė.

Kol kas tirpalus su aukso dalelėmis "AurumDot" pardavinės tik mokslininkams naudoti darbe, bet ne žmonėms gydyti. Mat eksperimentams su žmonėmis reikalingi bioetikos leidimai. "Todėl aukso nanodalelių injekcijas darau pelėms. Pastebėjau, kad vėžinį naviką turinčios pelės po tokių injekcijų ilgiau gyvena nei tos, kurios, galima sakyti, "nepaauksuotos", - sakė R.Kubiliūtė.

Anot jos, pasaulyje yra keletas didesnių JAV ir viena Vokietijoje bendrovė, kurios pardavinėja stambesnes, 2 nanometrų dydžio, aukso daleles, tačiau irgi tik mokslinių tyrimų tikslais. Ji viliasi, kad gal po dešimties metų vėžio diagnostikai ir gydymui bus sėkmingai naudojamas auksas.

Duris atidarinės iš lovos

UAB "Techn" direktorius Martynas Petkevičius sako, kad maždaug po pusmečio bendrovė baigs kurti prietaisą, kuris leis nesikeliant iš lovos žinoti, kas skambina į duris, jas atidaryti bei uždaryti.

"Tokiam papildomam patogumui turėti reikalinga vadinama vaizdaspynė, t. y. durų skambutis su kamera, ir mobilusis telefonas arba planšetinis kompiuteris. Mūsų išrasta technologija leis atostogaujant Havajuose mobiliajame telefone matyti, kas skambina į jūsų namų duris, - galėsite įleisti kaimyną pašerti jūsų paliktų augintinių", - pasakojo Kauno technologijos universiteto bakalauras.

Jis džiaugiasi, kad tokia technologija pasirodė įdomi MITAI, ir ši jai realizuoti skyrė 50 tūkst. litų paramą. "Bus įdomu paragauti verslo skonio. Pasaulyje yra panašių sprendimų, bet pritaikytų mobiliajam telefonui - dar ne. Tikiuosi, mūsų produktas ras inovacijas mėgstančių pirkėjų", - vylėsi M.Petkevičius.

Mokslininkų sukurtas prietaisas leis kompiuterį valdyti žvilgsniu.

Kompiuterį valdo akys

UAB "Akies galia" direktorius Vidas Raudonis jau yra pardavęs vieną sistemą, kurią sudaro speciali programa ir akiniai su kamera, fiksuojančia žmogaus akies vyzdį. Tas rinkinys naudingas rankų judinti negalinčiam žmogui, nes šis gali dirbti ir valdyti kompiuterį žvilgsniu.

"Žmogus, užsidėjęs tokius akinius, pažiūri į interneto naršyklės ikoną, sumirksi - kamera tai užfiksuoja ir naršyklė atsidaro. Jei pažiūri į klaviatūrą, ekrane pasirodo virtuali klaviatūra, kurioje raides taip pat galima rinkti žvilgsniu", - aiškino bendrovės direktorius.

V.Raudonio nuomone, toks prietaisas gali būti įdomus ir reklamos, dizaino kūrėjams: galima sužinoti, į ką daugiausia žiūri tyrime dalyvaujantis žmogus, kai užsideda jo vyzdį filmuojančius akinius.

Minkštesnės kėdės

UAB "IMD technologies" generalinė direktorė Monika Kavaliauskė pasakoja, kad šios bendrovės išradimas - iš rapsų aliejaus naudojant fermentus gaminamas poliolis yra skirtas poliuretano gamintojams. "Poliuretanas naudojamas mašinų, lėktuvų kėdžių ir kitų baldų minkštosioms dalims gaminti. Į jį įdėjus poliolio, tokios dalys tampa atsparesnės ugniai ir ekologiškesnės. Poliolis jau gaminamas pasaulyje, bet cheminiu būdu. O mūsiškis - fermentiniu būdu", - pasakojo bendrovės generalinė direktorė.

M.Kavaliauskė teigia, kad vienas Lietuvos poliuretano gamintojas jau išbandė gaminius su polioliu ir buvo patenkintas jų savybėmis bei gaminių paklausa. Tai paskatino poliolio technologiją išradusius mokslininkus savo idėją panaudoti komerciškai - jie įkūrė bendrovę ir dabar jau derasi su klientais Lietuvoje dėl jo gamybos kiekio.

Nepaleis be prekės

UAB "SearchNode" direktorius Simas Skrebiškis sako, kad bendrovė jau sukūrė programinį produktą, kuris skirtas pigesnių prekių elektroninėse parduotuvėse ieškantiems pirkėjams padėti rasti norimą prekę. "Pavyzdžiui, ieškote dantų balinimo skysčio, o pardavėjas šią prekę savo elektroninėje parduotuvėje yra įvardijęs kaip skystį dantims balinti. Jeigu parduotuvė nėra įsidiegusi specialios paieškos programos, jūs joje to skysčio ir nerasite, o su mūsų "SearcNode" programa jis bus surastas", - aiškino naujovę jis.

Pasak S.Skrebiškio, bendrovės programą sudaro trys komponentai: intelektinės paieškos variklis, filtravimo sistema ir verslo analitikos įrankiai. Toks kompleksinis programinis produktas, analizuodamas vartotojų elgseną, parduotuvių vadovams parodo, ko ieško jų pirkėjai, ko neranda, kokios rinkos tendencijos, kaip keisti savo prekių asortimentą, kad jis labiau atitiktų vartotojų poreikius.

"SearchNode" programą jau išbando elektroninės parduotuvės. Pirminė statistika, anot S.Skrebiškio, rodo, kad jose prekių ieškantys pirkėjai įsigijo daugiau prekių.

Paklaustas, kiek kainuos tokia programa, jis atsakė, kad iš elektroninių parduotuvių bus imamas mėnesio mokestis nuo 100 iki 1 tūkst. litų, priklausomai nuo jų asortimento dydžio.

Pardavinės patentus

UAB "Inovatas" direktorius Darius Milčius sako, kad bendrovė gyvuos iš patentų licencijavimo. Lietuvių mokslininkų įkurta bendrovė patentavo naują metalų ir jų lydinių hidrinimo technologiją, kuri leidžia išvengti brangių katalizatorių (platinos, paladžio) metalų hidridų sintezėje, o patį sintezės procesą pagreitina iki dešimties kartų. "Metalų hidriduose galima saugoti vandenilį, kurį visas pasaulis stengiasi panaudoti vietoj benzino, dyzelino ar gamtinių dujų. Vandenilio energetika vis dar sunkiai įgyvendinama, nes dar nėra sukurta gana efektyvių, pigių ir patikimų vandenilio gavybos, saugojimo ir panaudojimo sistemų. Mes išradome pigesnį jo saugojimo būdą metalų ir jų lydinių hidriduose ir jį patentavome. Šio patento licencijų pirkėjų labiau dairysimės užsienyje", - aiškino išradimą įmonės direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"