TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokslininkai ir delfinai - vienoje duobėje

2010 01 04 0:00
Prieš kelerius metus liepta kelis statinius, tarp jų ir baseiną, nugriauti. Taigi teoriškai jo tarsi ir nėra - likusi tik 6 metrų gylio duobė.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kurį laiką trukusi ginčų dėl Žuvininkystės tyrimų laboratorijos baseino Kopgalyje likimo pertrauka baigėsi - kol ministerijos vilkina taikos derybas, du valstybės remiami investiciniai projektai stumdo vienas kitą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas vos pradėjo gruodį nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį dėl Žuvininkystės tyrimų laboratorijos baseino registracijos teisėtumo jo svarstymas, trūkstant dokumentų, buvo atidėtas. Data, kada Vyriausiasis administracinis teismas Vilniuje imsis narplioti tų pačių institucijų bylą dėl 1994 metų Smiltynės detaliojo plano, numačiusio šalia tuomečio Jūrų muziejaus pramogų parko statybą, išvis nepaskirta. Tikėtina, kad šalys aiškinsis santykius geriausiu atveju visus 2010 metus. Tačiau žinant, kaip teismai apkrauti ir kokios karingos institucijų nuotaikos, ginčai, galimas dalykas, truks iki begalybės.

Du objektai - duobėje

Kultūros ministerijai pavaldus Lietuvos jūrų muziejus paskelbė Klaipėdos delfinariumo rekonstrukcijos pirmojo etapo darbų, vertinamų 10 mln. litų, konkursą. Siekiama rekonstruoti ir modernizuoti esamą delfinariumo pastatą, parengti delfinų terapijos centro techninį projektą. Būtų protinga, kad Vyriausybė, turėdama už Europos Sąjungos (ES) lėšas parengtą delfinariumo antrojo plėtros etapo projektą, pritartų jam.

Tačiau gretimame sklype muziejus nieko negalės daryti tol, kol baseinas priklausys Žuvininkystės tyrimų laboratorijai. Jis priklauso Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui (LVŽŽTC), kitaip tariant, yra Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žuvininkystės departamento turtas.

Spalį Klaipėdos universitetas kartu su žuvivaisininkais pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo bendradarbiauti ir kurti laboratoriją Kopgalyje. Ji esą padėtų rengti žuvininkystės specialistus. Universiteto rektorius Vladas Žulkus pažymėjo, kad 5 mln. litų bus panaudoti ne vietovės infrastruktūrai kurti, o įrangai įsigyti.

Prietaisams sustatyti vėliau reikės vietos, bet sutarties dėl žemės nuomos, nors prašymas pratęsti pasibaigusią senąją pateiktas 2004 metais, Kopgalio įstaiga iki šiol neturi. Savivaldybė neišduoda.

Dėl Lietuvos jūrų muziejaus subrandintos delfinų terapijos centro idėjos prieš kelerius metus apskrities viršininko administracija įpareigojo laboratoriją pagalbinius ir 4 neregistruotus statinius, tarp jų - baseiną, nugriauti. Taigi teoriškai jo tarsi ir nėra, likusi tik 6 metrų gylio duobė.

Ministerijos delsia

2007-aisiais Klaipėdos savivaldybės patvirtintame strateginiame plėtros iki 2013 metų plane jokios žuvų veisimo veiklos Smiltynėje nenumatyta. Miesto valdžios sumanyta rekreacinė priemonė Kopgalyje - įkurti jūros teikiamų pramogų, pažinimo ir sveikatingumo kompleksą.

Kopose įsitvirtinę mokslininkai mano, kad Smiltynės planai parengti netinkamai. Nugriovusi pašiūres laboratorija 2007 metais betono duobę įregistravo kaip statinį. Ir parengė žuvininkystės programas atitinkančią koncepciją.

2008 metais Vyriausybė, nekreipdama dėmesio į savivaldybės siekius, pritarė mokslininkų iniciatyvai stiprinti jūrinį verslą. Todėl esamos laboratorijos bazėje numatyta steigti dar vieną - eksperimentinę žuvų veisimo - laboratoriją. Jai įsigyti skirta 5 mln. litų iš Europos žuvininkystės fondo.

Klaipėdos savivaldybė baseino teisinės registracijos nepripažino, todėl prašė Kultūros ministerijos ir ŽŪM vadovybės pabūti arbitrais ir taikiai išspręsti ginčą. Tačiau joms tai, matyt, nelabai rūpi, nes derybos neįvyko.

Verta priminti, kad pirmąją skirtingų pozicijų dvikovą bandyta nutraukti dar 2004 metais. Tuometinio ministro pirmininko Algirdo Brazausko sudaryta komisija net atvyko pasižiūrėti baseino ir pačios laboratorijos. Lietuvos jūrų muziejaus direktorė per tą susitikimą pažymėjo, kad 2003 metais muziejus parengė delfinų terapijos ir pramogų centro projektą bei gavo iš ES per 800 tūkst. litų galimybių studijai ir verslo planui parengti. "Veislynų Lietuvoje yra daug, o muziejus - vienas", - aiškino Lietuvos jūrų muziejaus centro vadovė Olga Žalienė.

Veistų žuvis

Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis už tai, kad įstaiga išliktų prie jūros, pradėjo kovoti dar anksčiau, nei planuoti ateitį ėmėsi muziejus. Pastatams renovuoti ir laboratorijai modernizuoti 2000 metais pavyko gauti 1,5 mln. litų ES lėšų. Tada pradėta svarstyti apie platesnius užmojus ir baseino panaudojimą. Prieš penkerius metus tuomečių Kuršių nerijos nacionalinio parko administracijos atstovų pateiktą siūlymą parinkti kitą žemės sklypą žuvų veislyno baseinui tiek ŽŪM, tiek mokslininkai praleido pro ausis.

Š.Toliušis LŽ sakė, kad abu šiuo metu pradėti ES finansuojami projektai - laboratorijos plėtros ir delfinariumo rekonstrukcijos - vienas kitam netrukdo. O kadangi delfinų terapijos centras, jo manymu, tebėra vizija, kuri niekada nebus įgyvendinta, nes teritorija esą reikalinga tik nekilnojamojo turto verteivoms, 1963 metais statyto baseino nežadama užleisti muziejui. "Baseinas - tik lukštas, tik betono sienos. Mes net neatlikome jo ekspertizės, nes neketiname pripilti vandens. Uždengtume stogą, o į vidų įleistume kelias uždaro ciklo sistemas, rezervuarus, kuriuose būtų atliekami eksperimentai", - statinio paskirtį aiškino Š.Toliušis.

Mokslinių tyrimų ir jūrinių žuvų veisimo veiklai pritaria ir LVŽŽTC. Jo vadovas Valdas Gečys samprotavo: "Esama moderni bazė neužtikrina reikiamo kiekio veiklos. Ekologiniai poreikiai labai dideli. Pagal šalies vandenų plotus per metus būtų galima įveisti 500-600 mln. vienetų iki 10 centimetrų paaugintų žuvų, o dabar mūsų pajėgumas - tik iki 150 mln. vienetų. Jūrinių žuvų visai nėra kur veisti. Geriau neprisirišti prie esamo baseino, nes jam rekonstruoti reikėtų daug lėšų. Mokslininkams tinka jo vieta."

Apskundė merą

Kol dvi ministerijos žvelgia į ateitį iš skirtingų Kopgalio baseino duobės pusių, institucijų vadovai, miesto meras Rimantas Taraškevičius ir laboratorijos direktorius Š.Toliušis nevengia viešo apsižodžiavimo. Jau nuskambėjo žinia, jog dėl mero elgesio Š.Toliušis kreipėsi į savivaldybės tarybos Etikos ir Jūrinių reikalų komisijas bei nurodė, kad savivaldybė nori atimti daugiau kaip pusę sklypo, įskaitant baseiną, ir perduoti jį muziejui. Kad meras nesidomi laboratorijos paskirtimi, o muziejaus vizijas remia. Kad kreipėsi į prokuratūrą dėl baseino registracijos ir, svarbiausia, viešai menkino laboratoriją Vyriausybės narių akivaizdoje per posėdį Klaipėdoje. Paskui esą priėjęs dar pareiškė, kad "laboratorijos pastatai ir baseinas registruoti tik dėl asmeninių pažinčių Klaipėdos registrų centre".

Etikos komisijos iškviestas meras neneigė, jog girdint premjerui būtent taip išreiškė savo nuomonę. "Per išvažiuojamąjį Vyriausybės posėdį išdėsčiau savivaldybės poziciją dėl baseino registracijos: surinkti dokumentai perduoti prokuratūrai, kad ši gintų viešąjį interesą. Tai, ką šnekėjau apie asmenines pažintis, pasakiau Š.Toliušiui akis į akį. Tai buvo dviejų vyrų asmeninis pokalbis", - tada teisinosi R.Taraškevičius.

Politikai neįžvelgė etikos pažeidimų, bet merui rekomenduota prilaikyti liežuvį ir vengti lakių frazių net per asmeninius pokalbius. Jūrinių reikalų komisija R.Taraškevičiaus elgesio dar nesvarstė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"