TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokslininkai pažymėjo paklausiausias profesijas

2015 01 21 6:00
Jurgitos Petrauskienės vadovaujamas centras MOSTA užsimojo moksliniais tyrimais prisidėti prie Lietuvos švietimo politikos atitikties realijoms. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jau pirmaisiais metais po visų lygių profesinių studijų darbo rinkoje labiausiai laukiami kompiuterijos specialistai, inžinieriai, medicinos darbuotojai. Tačiau net magistrams ne visiems pavyksta gauti aukštesnį nei vidutinį darbo užmokestį.

Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje buvo pristatytas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas įvairaus lygio profesinių mokyklų absolventų karjeros pirmaisiais metais po studijų tyrimas, kuriuo siekta nustatyti įvairių sričių specialistų galimybes iš karto gauti gerai mokamą darbą pagal specialybę.

MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė teigė, jog šis Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas bandomasis tyrimas, pavadintas Specialistų kvalifikacijos žemėlapiu, jau dabar galėtų padėti formuoti švietimo politiką ir turėtų būti aktualus ir specialistus rengiančioms kolegijoms bei universitetams, ir darbdaviams, ir būsimiems studentams bei jų tėvams.

Šimtai tūkstančių istorijų

Tyrimą pristatęs MOSTA metodikas ekonometras Povilas Grigas paaiškino, kad tyrimo medžiagai buvo panaudota informacija apie 312 tūkst. absolventų, specialybes įgijusių 2010–2014 metais, ir „Sodros“ pateikta informacija apie 246 tūkst. jaunųjų specialistų darbo istorijas.

Atskaitos tašku pasirinkti 2013 metai, arba daugiausia pirmieji jaunųjų specialistų darbo metai. P. Grigas pripažino, kad Europos Sąjungos valstybėse rengiant panašius profesijų žemėlapius stengiamasi apimti bent penkerių metų laikotarpį, tačiau Lietuvoje tokios galimybės dar nėra – tik 2013 metais pradėti naudoti profesijų kodai, o ir šie dar sunkiai siejami su „Sodros“ naudojama profesijų klasifikavimo sistema.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad vidutinis statistinis darbo užmokestis Lietuvoje 2013 metais buvo 2271,7 lito (apie 658 eurus), o 24–60 metų asmenų įdarbinimo lygis – 69,6 procento. Orientuojantis į šiuos rodiklius ir buvo tiriamos jaunųjų specialistų galimybės sėkmingai dirbti pagal įgytą specialybę.

Kompiuterija – be konkurencijos

Pasak P. Grigo, per tyrimą išryškėjo jaunųjų kompiuterijos specialistų pranašumai. Šią profesiją įgiję ir kolegijų, ir universitetų absolventai lengvai randa gerai mokamą darbą. Net 76 proc. kolegijas baigusių kompiuterijos specialistų jau pirmaisiais metais gavo darbą pagal specialybę ir uždirbo daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje, o aukštesnio lygio šios srities specialistų dalis - dar didesnė.

Iš baigusiųjų kolegijas prie jų savo galimybėmis derinosi tik transporto paslaugų atstovai (45 proc. gavo gerai mokamą darbą pagal specialybę), o iš baigusiųjų bakalauro studijas – inžinieriai (53 proc.).

Į vadinamąją raudonąją zoną iš baigusiųjų kolegijas pateko teisininkai. Jie buvo mažai pageidaujami ir gavo žemesnį negu vidutinį darbo užmokestį. Labiau geidžiami rinkoje teisininkai, baigę bakalauro studijas, o pageidaujami rinkoje ir gauna gerą algą - baigusieji magistrantūrą.

16 iš 20 sričių specialistų pateko į vadinamąją geltonąją zoną, kai gauti darbą pagal specialybę palyginti lengva, tačiau darbo užmokestis statistinio šalies vidurkio nesiekia. Ypač ryškūs šios srities atstovai yra medikai, pedagogai, architektai, žurnalistai. Tiesa, architektų ir žiniasklaidos atstovų, kaip ir saugos specialistų, statybininkų bei matematikų, galimybės akivaizdžiai pagerėja baigus magistrantūros studijas.

Ganėtinai nesėkmingai savo darbo pagal specialybę biografiją pradeda aplinkosaugos specialistai – tik 18 proc. absolventų 2013 metais gavo darbą pagal specialybę, nebūtinai gerai mokamą.

Palyginti neblogas įvairių specialybių absolventų galimybes įsidarbinti, tačiau ribotas galimybes gauti didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, kaip manoma, lemia pirmiausia tai, kad pirmieji metai – tai tik karjeros pradžia.

Išsilavinimas ir alga

Anot P. Grigo, nekelia abejonių tiesioginis ryšys tarp specialisto išsilavinimo, darbo patirties ir atlyginimo dydžio. Antai specialistų, baigusių kolegijas, vidutinis darbo užmokestis 2013 metais buvo 1570 litų (apie 455 eurus), bakalaurų – 1855 litai (537 eurai), o magistrų – 2295 litai (665 eurai). Tiesa, bakalaurų algos yra linkusios artėti prie magistrų.

Kartais vykstančias akademines diskusijas, ar Lietuvai reikia gausybės magistrų, kritikavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas. Tačiau, anot jo, universitetams būtų aktualu, kad panašiuose tyrimuose būtų lyginama ir padėtis kitose ES valstybėse, kaip ir vertinimai, kiek turėtų tęstis bakalauro ir magistrantūros studijos.

Pramonininkai išreiškė viltį, kad atliekant panašius tyrimus būtų apimta ir daugiau darbininkiškų profesijų, o jų atstovai turėtų sudaryti bent apie 70 proc. įvairių ūkio sričių darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"