TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokslininkai žalią šviesą uždegtų ne atomui, o biokurui

2012 06 07 7:52

Nors ir sprendžiami svarbiausi strateginiai šalies energetikos klausimai, mokslininkų nuomonės beveik negirdėti. Todėl šią savaitę Kauno technologijos universitete buvo inicijuota diskusija, per kurią buvo išreikštos specialistų nuomonės ir požiūriai į tokius projektus kaip Visagino atominė elektrinė, suskystintų dujų terminalas, šilumos ūkio reforma.

Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas Valdas Lukoševičius pamėgino apžvelgti situaciją šalies energetikos ūkyje. Anot jo, niekam ne paslaptis, kad pasaulyje energijos vartojimą lemia besivystančios šalys. Todėl naftos ir gamtinių dujų poreikis bei jų kainos sparčiai auga. Tikėtis, kad artimiausiu metu šios tendencijos pasikeis, galimybių nedaug.

ES reikalauja taupyti

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ES buvo priimta atsinaujinančių išteklių direktyva, o visos šalys prisiėmė įsipareigojimus iki 2020 metų energijos suvartojimo balanse naudoti tam tikrą atsinaujinančių energetinių išteklių dalį. "Jeigu palygintume mūsų šalies įsipareigojimus su kaimynėmis valstybėmis, tai Danija, Estija, Latvija, Suomija ir Švedija išsikėlė dar didesnius tikslus. Lietuva planuoja naudoti tik 23 proc. atsinaujinančių išteklių. Jeigu didžiosios šalies šilumos jėgainės nenaudos bent 70 proc. biokuro, Lietuvai gali tekti brangiai pirkti taršos leidimus, o jų kaina pašoks iki 20 eurų už CO2 toną", - sakė V.Lukoševičius.

Svarstoma nauja direktyva, kuri daug griežčiau reikalaus iš šalių narių rūpintis energijos suvartojimo efektyvumu, nes tai padės mažinti importuojamo iškasamo kuro kiekį.

"Pagrindiniai taupymo šaltiniai yra keli. Pirmiausia tai kondensacinių elektrinių išmetama šiluma. Šiuo metu ji išmetama į vandenis, nors galėtų būti naudojama pastatams šildyti. Ir antras pagrindinis rezervas - pastatų apšiltinimas. Apskaičiuota, kad jeigu Europos Sąjunga kondensacinių elektrinių šilumą panaudotų centralizuoto šildymo sistemoms ir ją patiektų vartotojams, galima būtų atsisakyti importuojamo kuro. Tačiau tam reikėtų turėti tinkamą infrastruktūrą - vamzdynus, - tęsė ekspertas. - Dar viena nepanaudota taupymo priemonė - individuali energijos suvartojimo apskaita."

Pasak KTU docento, kiekviena šalis turės rengti nacionalinį šilumos energetikos planą, kuriame turėtų būti įrašyti įsipareigojimai dėl didelio naudingumo kogeneracijos ir centralizuotų šilumos tiekimo (CŠT) sistemų plėtros. CŠT sistemos vertinamos dėl to, kad joms galima panaudoti atliekamą šilumą ir įvairų biologinės kilmės ar šiaip prastesnės kokybės, bet pigų kurą.

Atomas nėra pigiausias

Ekspertas apžvelgė ir pagrindines mūsų šalies energetikos strategijos kryptis. Pasak jo, Elektros sistemų integracija į žemyninę Europą labai padidina šalies patikimumą. Tačiau nereikia pamiršti, kad šios infrastruktūros išlaidos guls ant vartotojų pečių. Kitas liūdnas faktas, kad kaimynėse Vakarų valstybėse elektra brangesnė negu dabar tiekiama iš rytų. O ateityje dėl 2014 metais įvedamo gamtinių dujų akcizo bei naujų aplinkosaugos reikalavimų elektra tik brangs.

"Kitaip tariant, naujoji infrastruktūra padidins patikimumą, tačiau elektra tikrai neatpigs. Tačiau energetinių salų likvidavimas bet kokiu atveju - pozityvus dalykas, - mano V.Lukoševičius. - Jeigu kalbėtume apie Visagino atominę elektrinę (VAE), dėl kurios kyla daugiausia diskusijų, tai pagrindinis ir vienintelis jos privalumas - branduolinio kuro patikimas tiekimas bei esamos infrastruktūros panaudojimas.

Labai sunku 60 metų planuoti visą ekonomiką, visus saugos reikalavimus, galimus incidentus. Todėl iš esmės VAE gali būti labai rizikingas objektas. Tokiam dideliam, be to, vieninteliam elektros generatoriui reikia didelės valstybinės infrastruktūros - pradedant nuo specialistų parengimo iki priežiūros ir apsaugos. Visų dalykų, kurie reikalingi elektrinei, net neįmanoma įskaičiuoti į energijos savikainą, todėl ekspertai mano, kad VAE verslo planas neišsamus, o dėl tokio projekto įgyvendinimo didelė rizika atitenka pačiai valstybei", - tęsė jis.

Viltis - žalioji energetika

Pasak eksperto, kitas strategijos etapas - atsinaujinančių išteklių plėtra. Kieto biokuro elektrinės gali būti naudojamos ten, kur išplėtota CŠT sistema, nes čia susidarančią atliekamą šilumą galima panaudoti prasmingai.

"Jeigu panagrinėtume kaimynių valstybių, kurios turi panašias sistemas, pavyzdžius, imkime Suomiją, Švediją ir Daniją, tai jose kogeneracinių elektrinių, kurios dirba tik naudodamos žaliąją energiją, galia yra nepalyginti didesnė negu mūsų šalies, - teigė KTU docentas. - Mūsų ministerija iki šiol nesugebėjo patvirtinti tvarkos, pagal kurią būtų statomos žaliosios energijos kogeneracinės elektrinės. Kyla daug įtarimų, kad visi valstybės ištekliai šiuo metu planuojami ne žaliajai energetikai, o jungčių su Vakarais ir atominės elektrinės statybai. Būtent šie projektai stabdo alternatyvių energijos šaltinių plėtrą mūsų šalyje."

Dujų sektoriuje, eksperto teigimu, darbai jau vykdomi. Tačiau jam kylą klausimų, kaip panaudoti dujas, atvežamas per terminalą. Planuojamas poreikis per didelis, be to, trūksta kooperacijos su kaimynėmis valstybėmis sprendžiant klausimą, kaip tos dujos galėtų būti panaudojamos. "Problemų kils vasarą, nes šilumos ūkis šiuo metų laiku degina tik biokurą. Todėl terminalas gali būti viena kliūčių žaliosios energetikos plėtrai", - mano V.Lukoševičius.

Dar vienas rizikingas dalykas - išlaidos, susijusios su terminalo eksploatacija, didins dujų kainą vartotojams. Jų kaina dar labiau pakils ir dėl akivaizdaus dujų suvartojimo šalyje mažėjimo. Visi šie nuostoliai guls ant Lietuvos žmonių pečių. "Tos valstybės, kurios žino pasaulines tendencijas, stengiasi atsisakyti gamtinių dujų, o mūsų šalis turės spręsti problemą, kam tas dujas įkišti. Tokia rizika kelia abejonių dėl dujų terminalo statybos tikslingumo", - tikino ekspertas.

Anot jo, pagrindinė Europoje atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra siejama su šilumos sektoriumi. Didindami vietinio kuro vartojimą ir mažindami šildymo poreikius (nors 1,5 proc. per metus) palengva galėtume pereiti prie pigaus ir nepriklausomo šildymo. Tačiau Lietuva neturi strategijos, kaip to bus siekiama. Šiuo metu turime biokuro katilų, kurie gali pagaminti apie 400 megavatų (MV) šilumos energijos, o iš viso reikėtų apie 1500 MV šilumos gamybos generavimo įrenginių, kad galėtume patenkinti apie 60-70 proc. šilumos poreikio ir tik šalčiausiu metu naudotume dujas. Šiuo metu tokių katilų plėtrą stabdo nepalanki valstybės formuojama reguliavimo aplinka.

"Kai kas kelia klausimą, ar tokiu būdu mes nesudeginsime miškų? Visas nuolat atsinaujinantis ir tik kurui tinkamas Lietuvos biokuro potencialas sudaro apie 2 mln. tonų naftos ekvivalento per metus. Šiuo metu šildymui mes sunaudojame apie milijoną, 2020 metais sunaudosime apie pusantro milijono tonų naftos ekvivalento, ir šis kiekis nedarys jokios žalos nei gamtai, nei žemės ūkiui, nei pramonei", - tvirtino ekspertas.

Anot jo, turime daug alternatyvų, kurios yra aiškios ir suprantamos, jas galima numatyti. Tuo metu atominės energetikos perspektyva yra daugiau politinė negu ekonominė. "Vykstant ginčams, ar galime išgyventi be atominės elektrinės, matome, kad tikrai galime, tačiau prieš tai reiktų viską pasverti ir sudėlioti prioritetus", - įsitikinęs V.Lukoševičius.

Kur dėti kablelį?

KTU Šilumos ir atomo katedros prof. Vytautas Dagilis mano, kad energetikos strategija nėra šventa karvė, ji nuolat kinta. Dar 2008 metais buvo planuojama atominę elektrinę pastatyti iki 2015-ųjų, tačiau šiandien matome, kad ji bus pastatyta vėliau. Strategijos keičiamos, jeigu to reikia.

Anot jo, branduolinės energetikos perspektyvas lemia keli dalykai: Fukušimos tragedija, Vokietija uždaro visas savo atomines elektrines, atsirado skalūnų dujų, ypač sparčiai plėtojama kombinuoto ciklo elektros jėgainių statyba.  

Profesorius citavo JAV energetikos ekspertus, kurie branduolinei energetikai negarantuoja šviesaus rytojaus. Pavyzdžiui, JAV per pastaruosius kelis dešimtmečius neatsirado nė vienos naujos branduolinės elektrinės, o labiau plėtojamos kombinuoto ciklo jėgainės, naudojančios dujas. Branduolinių jėgainių Vakarų šalys atsisako, nes jos yra per brangios. Tai sudėtingas įrenginys, kuriam išlaikyti reikia daug lėšų. "Kai pamatysime realią Visagino elektrinės kainą, susidursime su didelėmis problemomis", - mano mokslininkas.

Tuo metu Rusijos siekis aplink Lietuvą statyti atomines elektrines yra labiau pasvertas ir ateityje mūsų šalis gali susidurti su visai šalia esančios pigesnės elektros problema. Profesoriaus teigimu, dar ne per vėlu pamąstyti, kur sakinyje "statyti netikslinga nestatyti" reikėtų dėti kablelį.

VAE lemia patikimumą?

Prof. Jonas Gylys, KTU Energetikos technologijų instituto direktorius, diskusijos dalyvių, kritikavusių VAE, pasiteiravo, ar kuris nors iš jų yra skaitęs atominės elektrinės verslo planą, ir pasiūlė remtis įvairiais informacijos šaltiniais, ne tik keliais ekspertais. Jo teigimu, nors Amerika ir nestatė naujų atominių elektrinių, branduolinės energetikos neatsisakė, taip gaminamos elektros kiekis nuolat didėjo.

Nors diskusija buvo skirta bendrai šalies energetikos ateičiai, kalba vis dažniau krypo į Visagino projektą. Mokslininkai, kurie pritaria atominės elektrinės statybai, vadovavosi argumentu, jog šalyje turi egzistuoti vienas pagrindinis generatorius, esą negalima lipdyti bendro energetikos projekto iš skirtingų dalių, nes kiekviena energetikos šaka atlieka savo funkcijas. Panašiais teiginiais rėmėsi ir KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros atstovas prof. habil. dr. Valentinas Klevas ir Elektros sistemų katedros dr. doc. Anzelmas Bačiauskas.

"Atominę elektrinę statomės ne todėl, kad elektros kaina būtų mažesnė, o tam, kad elektros apskritai būtų", - sakė A.Bačiauskas. Esą ateis tokie laikai, kai elektros gali pritrūkti ir pačioje Rusijoje. Anot jo, energetikos srityje naudojamos skirtingos kuro rūšys yra gerai, bet mums reikia ilgalaikio saugumo. O jį galės garantuoti tik būsima Visagino elektrinė.

Apsispręsti bus sunku

Diskusijas mėgino apibendrinti Seimo narys, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius. Jo teigimu, jeigu akademiniuose sluoksniuose dėl Lietuvos energetikos ateities neprieinama prie vieningos nuomonės, sprendimo nerandama ir Seime. Tarp parlamentarų nėra daug techninį išsilavinimą turinčių specialistų, todėl apsispręsti, kaip balsuoti, darosi vis sunkiau ir sunkiau, o klaidos padaryti nesinori.

Pasak R.Sinkevičiaus, dėl suskystintų dujų terminalo Seime nekyla principinių prieštaravimų. Manoma, kad alternatyvus dujų tiekimo kanalas Lietuvai yra būtinas. "Yra techninių klausimų, bet jie nėra svarbiausi. Vienas iš jų - vamzdynų pralaidumas. Norint suskystintų dujų terminalą padaryti regioninį, reikėtų, kad vamzdynų pralaidumas būdų didesnis. Taip pat neatsakyta į klausimą, kiek dėl terminalo pakils dujų kaina vartotojams", - sakė Seimo narys.

Anot jo, elektros jungčių su žemynine Europa klausimas parlamentarams taip pat nekelia jokių emocijų. Tačiau svarbiausio sprendimo laukia Visagino atominė elektrinė. "Pasakyti prieš auditoriją, reikia jos ar nereikia, tikrai negaliu, kyla įvairių abejonių, kurioje sakinio vietoje padėti kablelį",  - sakė Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"