TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokslo pajėgos slenka į užsienio slėnius

2011 01 05 0:00
Klaipėdos universiteto specializacija - jūros ir gamtos mokslai, tačiau jaunų absolventų jie netraukia.
geografija.lt nuotrauka

Klaipėdos jūriniam slėniui numatoma skirti per 240 mln. litų investicijų, tačiau vargu ar kuriamos laboratorijos sulauks jaunų Lietuvos mokslininkų ir studentų.

Studentų ir aukštojo mokslo absolventų emigracija pakerta mokslo šaknis mūsų krašte. Tai, kad akademinis jaunimas pasyvus, atskleidė prieš kurį laiką Klaipėdos universitete (KU) surengta vieša paskaita "Studente, nenutekink savo proto į užsienį! Realizuok save Jūriniame slėnyje" - ji pritraukė itin negausų būrį klausytojų, o ir šių trečdalį sudarė dėstytojai. Todėl Jūrinio slėnio propagavimo priemonių arsenalą teks panaudoti ne kartą ir ypač aktyviai agituoti, kai KU miestelyje artės laboratorijų korpuso pabaigtuvės. Dabar vyksta pastato projektavimo konkursas. Netrukus bus baigti rengti mokslinių tyrimų laivo pirkimo viešojo konkurso dokumentai. Laivas bus statomas dvejus metus.

Daug prižiūrėtojų

Lietuvoje kuriami 5 aukštųjų technologijų mazgai - integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai: Jūrinis - Klaipėdoje, "Nemunas" ir "Santaka" - Kaune, "Saulėtekis" ir "Santara" - Vilniuje. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė, kad nuo sausio pradžios darbą pradeda slėnių stebėsenos grupė, sudaryta iš tarptautinių inovacijų ir technologijų plėtros ekspertų.

Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) stebėseną atliks "Technopolis Consulting Group" ir "Ernst&Young" konsorciumas. ŠMM nurodo, kad šiuo metu įgyvendinama 20 investicinių slėnių projektų, jiems skirta per 800 mln. litų ES lėšų. "Vienas svarbiausių slėnių stebėsenos grupei keliamų uždavinių - reikliai prižiūrėti slėnių kūrimo procesą ir teikti patarimus bei rekomendacijas. Tarptautinis konsorciumas pradeda dirbti būtent dabar, kai prasideda didieji slėnių steigimo darbai. Patyrę tarptautiniai ekspertai, perteikdami savo "know-how", išmokys Lietuvos ekspertus, o šie ilgainiui perims slėnių ir jungtinių tyrimo programų priežiūrą", - pranešime spaudai teigė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Tačiau kaip ta priežiūra atrodys Klaipėdoje, niekam neaišku, nes už Jūrinio slėnio gyvybingumą yra atsakingos net kelios struktūros - KU Jūros mokslo ir technologijų centras (JMTC), asociacija "Baltijos slėnis", vienijanti mokslo, studijų ir verslo institucijas, bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas.

KU prorektorius ir JMTC direktorius Rimantas Didžiokas LŽ sakė, kad ŠMM neklausė universitetų nuomonės dėl stebėtojų grupės darbo. Anksčiau, kai dar tik vyko diskusijos dėl slėnių, buvo siūloma patikėti projektus valdyti užsieniečiams. Tačiau tuomet pavyko rasti argumentų, kad Lietuvos mokslininkai jau pakankamai gerai integruoti į tarptautinę sistemą, o užsieniečiams būtų nelengva perprasti mūsų sąlygas. "Gal ministerija nelabai pasitiki mūsų mokslininkais? Bet jei užsienio ekspertai padėtų perimti kitose šalyse veikiančių analogiškų centrų patirtį, duotų gerų patarimų, kodėl nepasinaudojus jais?" - svarstė R.Didžiokas.

Ragino neišvažiuoti

Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas - bene pagrindinė KU įstaiga, šiuo metu formuojanti Jūrinio slėnio pamatus. Instituto direktorė Zita Gasiūnaitė, raginusi studentus ieškoti saviraiškos mokslinėje kūryboje ir susieti savo karjerą su Jūriniu slėniu, teigė, jog Lietuvoje egzistuoja "mokslo dėl mokslo" problema. Todėl Jūrinio slėnio tikslas - patobulinti studijų programas, sukurti Klaipėdoje stiprų konsultacijų centrą, traukiantį užsienio investicijas į dvi pagrindines mokslo kryptis - jūros aplinkos tyrimus ir jūrines technologijas. Siekiant to bus pastatytas tyrimų laboratorijų pastatas, nupirkta įranga, įsigytas mokslinių tyrimų laivas, įrengtos studijų laboratorijos, atnaujintos gamtos tyrimų

lauko bazės Ventėje ir Juodkrantėje, modernizuotas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklis. O Žuvininkystės tyrimų laboratorijos bazėje, Kopgalyje, ketinama atidaryti eksperimentinę žuvininkystės ir jūrinės akvakultūros laboratoriją, tenkinančią regiono mokslo poreikius.

Pasak KU Projektų valdymo skyriaus vedėjos Rasos Vederytės, tobulinant studijas bus įgyvendinamos programos "Jūreivis" ir "Jūrininkas". Viena iš priemonių - 90 studentų ir 7 dėstytojų stažuotės kituose miestuose bei užsienyje. Šiuo metu statybos ir

transporto inžinerijos doktorantūroje mokosi 12 asmenų, tačiau poreikis yra kur kas didesnis. Jūriniame slėnyje mokslininkams numatoma įsteigti 60 darbo vietų.

Kaip nurodė asociacijos "Baltijos slėnis" direktorius Saulius Gulbinskas, jūros verslas turi tiesioginių sąsajų su jūros tyrimais. Šiuolaikinėje visuomenėje bet kokios jūros verslo šakos plėtra neįmanoma be naujų technologijų ir išsamių aplinkos tyrimų. Tačiau jis mano, kad investuoti 100 mln. litų į "geležis ir pastatus" bus lengviau, negu aprūpinti laboratorijas darbuotojais. Vienintelis būdas pasiekti, kad jauni žmonės neemigruotų, - parodyti, jog KU jų laukia įdomios studijos, aukštas žinių lygis ir mokslinės veiklos perspektyvos.

Panašią mintį studentams išsakė ir R.Didžiokas. "Kam mums tas slėnis, jeigu nebus žmonių? Slėnis turi atsipirkti valstybei, uždirbti pinigų. Todėl žinokite, kas čia vyksta, ir ruoškitės ateiti", - ragino profesorius studentus.

KU studijų prorektorius Vadutis Laurėnas, žvelgdamas į slėnio ateitį, buvo dar atviresnis: "Studentai yra universiteto gyvybės palaikymo šaltinis. Jų nebeliks - nebus ir mokslo centro."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"