TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mokumo atkūrimas ar bankrotas?

2009 06 08 0:00
Skolų išieškotojai atkreipia dėmesį, kad neretai sąvoka "bankrotas" slepia nesąžiningų ir apsukrių verslininkų gerai apgalvotus veiksmų planus.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors bankrotas yra laikomas normaliu laisvosios rinkos reiškiniu, Lietuvoje tyčinis bankrotas paminant įstatymus ir net verslo etiką šiuo metu yra dominuojantis problemų sprendimas.

Stokodamas finansinių išteklių šalies verslas vis dažniau susiduria su sunkumais, kurie, kaip ir ekonomikos sulėtėjimas, tėra laikini. Tačiau daugumai uždarųjų akcinių bendrovių, individualių įmonių, parduotuvių ir gamyklų šis sunkus periodas yra lemtingas. Nors ir turėdamas pasirinkimą restruktūrizuotis verslas negali to padaryti vien todėl, kad yra per daug įsiskolinęs.

Likimą lemia bankai.

Vadovų apsisprendimą, ar skelbti įmonės bankrotą, ar pradėti restruktūrizaciją, dažniausiai nulemia kreditoriai, t. y. bankai, LŽ sakė UAB "Bakrotera" Vilniaus filialo direktorius Vėjūnas Klimas. "Ne visoms restruktūrizavimo procesą pradėjusioms įmonėms pavyksta susitarti su bankais, duoti jiems daugiau garantijų ir laidavimų turimiems finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Nesusitarsi su banku, nieko ir nebus", - teigia V.Klimas. Pasak jo, kas geriau įmonei - bankrotas ar restruktūrizacija - sprendžia bankas, nors įmonei visuomet geriausia bandyti stotis ant kojų ir atkurti mokumą.

"Bankroto metu akcininkai praranda savo teises, darbuotojai netenka darbo, stabdoma veikla. Tik viena kita įmonė po bankroto atsistoja į buvusias vėžes, pasirašiusi taikos sutartį su kreditoriais", - sako pašnekovas. Jo teigimu, daugiau įmonių restruktūrizavimo atvejų tikrai nerodo, kad bankai "leidžia" įmonėms atkurti mokumą. Šiuo metu šis skaičius esą didesnis tik todėl, kad atsirado kur kas daugiau įmonių nemokumo atvejų.

Įmonėms, kurioms iškyla klausimas, ką rinktis - mokumo atkūrimą ar bankrotą, V.Klimas pataria išnaudoti galimybę bandyti stotis ant kojų. "Iš pradžių įmonė turi bandyti gelbėtis, bet kuriuo atveju blogiau nebus. Iškėlus bylą, iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo užtrunka 5-6 mėnesiai, tad per šį laiką realiai pamatoma, ar įmonė galės atkurti savo mokumą ir vykdyti plane numatytus įsipareigojimus", - sako jis. V.Klimas teigia, kad šia galimybe įmonės linkusios naudotis, tačiau daugumai tenka susitaikyti su bankrotu, nes atkurti mokumą dabartinėmis ekonomikos sąlygomis yra išties sunku.

Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička LŽ sakė, kad ekonomikoje požymių, kurie sudarytų verslui sąlygas stabilizuotis ir po truputį kopti į viršų, vis dar nėra. "Nors Vyriausybė ir Ūkio ministerija stengiasi kurdamos palankią verslui aplinką, tačiau akivaizdu, kad labai smarkiai vėluojama ir kol kas poveikio nematyti. Didžiausia klaida padaryta rudenį, kai verslininkai sakė, ko reikia verslui, bet nebuvo išgirsti. Jau tada reikėjo imtis priemonių, kurios veiktų iš karto, t. y. žiūrėti į ateitį. O dabar vis dar matomas staigus verslo kritimas be parašiuto", - sako R.Velička.

Dominuoja "domino efektas"

Kaip skelbia UAB Skolų išieškojimo biuras, jau praėjo 16 metų nuo vieno Lietuvos ekonomikos raidai reikšmingesnių įvykių, kai pertvarkant šalies ūkį veikti rinkos ekonomikos sąlygomis buvo priimtas pirmasis Įmonių bankroto įstatymas ir taip sukurta nemokumo reguliavimo sistema.

Per šiuos metus įstatymai daug kartų keisti ir tobulinti, o ir dabar procesas nėra sustojęs - nuolat rengiamos atitinkamų straipsnių pataisos. Nepaisant to, ekonomikos sąlygoms tampant sudėtingoms ir keičiantis konkurencijos žaidimo taisyklėms, bankroto procesas dažnai vilkinamas, neretai jam pritrūksta skaidrumo ir viešumo.

Tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje siekiama, kad bankroto procesas būtų vertinamas ne kaip įmonės žlugimas, bet kaip galimybė pradėti naują verslą. Toks požiūris atveria naujas perspektyvas ne tik sąžiningiems verslininkams, bet ir nusikalstamiems įmonių vadovų veiksmams.

Skolų išieškotojai atkreipia dėmesį, kad neretai sąvoka "bankrotas" slepia nesąžiningų ir apsukrių verslininkų gerai apgalvotus veiksmų planus, kuriais siekiama asmeninės finansinės naudos arba verslo partnerio žlugimo. Teigiama, kad tokių ir panašių "scenarijų autoriai" kuria skolininkų grandines dažnai išvengdami ne tik teisinės atsakomybės, bet ir finansinių nuostolių.

Taigi įmonei bankroto grėsmė gali kilti ne tik tais atvejais, kai ji yra tiesiogiai nemoki, tačiau ir dėl kitos įmonės mokėjimų sustabdymo, jos nemokumo ar sąmoningo siekio sužlugdyti konkurento verslą ir pašalinti jį iš rinkos.

Lietuvos bankroto teisėje kreditoriaus ir skolininko teisių balansas ne visada išlaikomas. Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik tuomet, jei nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė bankrotą sukėlė tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, nepasitvirtinusi rizika, o tyčiniai įmonės veiksmai siekiant išvengti vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tačiau tai įrodyti yra labai sudėtinga.

Faktai

Įmonių bankroto valdymo departamento naujausiais skelbiamais duomenimis, per tris šių metų mėnesius bankrotas inicijuotas 446 įmonėms. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bankroto procesų padaugėjo du kartus, o per tris šių metų mėnesius bankrutavo tiek įmonių, kiek pernai per pusmetį.

Šiemet pirmąjį ketvirtį inicijuojant įmonių bankrotus aktyviausi buvo įmonių vadovai (41 proc.), po 20 proc. bankroto procesų inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei kiti kreditoriai. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, iškeliant įmonėms bankroto bylas darbuotojų iniciatyva padidėjo daugiau nei keturis kartus, įmonės vadovų ir kitų kreditorių - apie 3,5 karto. Inicijuojant bankroto procesus šiais metais aktyvesni buvo beveik visų grupių iniciatoriai, tik įmonės likvidatorių inicijuojamų bankrotų sumažėjo 84,2 procento.

Nagrinėjant pagal ekonominės veiklos rūšis matyti, kad daugiausia bankrutavo statybos įmonių - 24 proc. (107 įm.). Prekybos įmonių per šių metų pirmąjį ketvirtį inicijuoti bankrotai sudaro 22,2 proc. (99 įm.) ir pramonės įmonių - 17,7 procento.

Bankrutuojančių įmonių padaugėjo visose apskrityse, išskyrus Šiaulių apskritį, kurioje 2008 metais buvo ženklus bankroto procesų augimas, o šiais metais bankrutuojančių įmonių šiek tiek sumažėjo. Didžiausias bankroto procesų pokytis (3-4 kartus daugiau) išryškėja Alytaus, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse. Apie 2,5 karto daugiau bankrotų inicijuota Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Nagrinėjant bankroto procedūrų trukmę matyti, kad dažniausiai bankrotas tęsiasi apie dvejus (41,3 proc. įmonių) arba trejus (25,8 proc. įmonių) metus. 11,9 proc. bankrutavusių įmonių bankroto procedūras užbaigė per metus. Ilgiau kaip 5 metus bankroto procesas vyko 4,5 proc. bankrutavusių įmonių.

Per visą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo galiojimo laikotarpį, nuo 2001 metų liepos 1 iki 2009 metų kovo 31 dienos, restruktūrizavimo bylos buvo iškeltos 46 įmonėms, iš kurių 5 įmonės baigtos restruktūrizuoti, 28 įmonėms restruktūrizavimo bylos buvo nutrauktos, iš jų 22 įmonėms iškeltos bankroto bylos. Šių metų kovo pabaigoje restruktūrizavimas buvo vykdomas 13 įmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"