TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Moratoriumas atominei energetikai

2011 07 19 0:00
"Jeigu šalis viena pati negali susidoroti su galimos branduolinės avarijos pasekmėmis, kyla klausimas, ar iš viso pateisinama atominės elektrinės statyba", - abejoja G.Songaila.
LŽ archyvo nuotrauka

Seimo narys tautininkas Gintaras Songaila siūlo atlikti nepriklausomą Vyriausybės vykdomos energetikos politikos tyrimą ir remiantis šio tyrimo išvadomis skelbti referendumą dėl penkerių metų moratoriumo atominės energetikos plėtrai.

"Tai pernelyg svarbūs klausimai, kad paliktume juos spręsti už uždarų durų vieniems valdininkams", - LŽ teigė Seimo narys G.Songaila.

Nepabaigiami terminalo pažadai

- Pareiškėte, kad dabartinė ir kitos per pastarąjį dešimtmetį veikusios vyriausybės nusikalstamai neryžtingai gynė Lietuvos energetinio saugumo interesus. Kokiais faktais grindžiate savo teiginį - juk energetinė nepriklausomybė yra vienas šios Vyriausybės viešai deklaruojamų tikslų?

- Pagrindinis argumentas yra labai aiškus. Tai suskystintų gamtinių dujų importo terminalo statybos klausimai. Lietuvos energetinis sektorius yra ir dar ilgai bus priklausomas nuo dujų importo iš vienintelio šaltinio, o Lietuva iki šiol neturi jokių alternatyvių dujų importo galimybių. Mūsų šalis moka Rusijai už dujas monopolines kainas - gerokai daugiau nei visi mūsų kaimynai ir Vakarų Europos šalys, jau dabar dėl to patiriama beveik pusės milijardo litų nuostolius kasmet.

Jeigu terminalas jau dabar būtų pastatytas, jis užtikrintų alternatyvų gamtinių dujų šaltinį ir Lietuva nepatirtų tokių didelių nuostolių, kokių patiria šiandien ir, palyginti su kitais ilgalaikiais ir brangiai kainuojančiais projektais, energetinė nepriklausomybė būtų pasiekta greičiau ir ne tokia didele kaina.

Ši Vyriausybė visus parengiamuosius terminalo darbus turėjo atlikti per praėjusius trejus metus, tačiau dabar šnekama, kad galbūt tai bus dar po trejų metų. Niekaip nepradedamos suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos yra tas lakmuso popierėlis, kuris rodo tikrąsias Vyriausybės pastangas siekti šalies energetinės nepriklausomybės ir saugumo.

- Ar matote, kad viešai deklaruojami tikslai turėtų būti paremti konkrečiais darbais?

- Iš tikrųjų visą laiką tik kalbama apie įvairius projektus. O suskystintų dujų terminalas jau turėjo seniai stovėti. Tačiau maždaug 300 mln. eurų vertės objektas Lietuvos valstybei yra išsprendžiamas uždavinys. Rengiamos vis nepabaigiamos galimybių studijos ir panašiai. Dabar kalbama, kad galbūt po dvejų metų bus pradėta kas nors projektuoti. Kyla įtarimas, kad ši Vyriausybė konkrečius darbus paliks būsimoms Vyriausybėms. Ir nėra jokių garantijų, kad kitos Vyriausybės neužsiims tomis pačiomis begalinėmis galimybių studijoms ir svarstymais apie galimus statybų modelius bei tolimas jų perspektyvas.

Tikrumo nėra nei dėl vieno energetikos projekto, išskyrus Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungtį "Swedlink", kurią stato švedai, ir, matyt, pastatys. O visi kiti projektai stovi vietoje - ne tik dėl finansinių išteklių, bet ir dėl nuoseklaus bei kryptingo darbo stokos.

Didelė kaina, didelė rizika

- Praėjusią savaitę Vyriausybė naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos strateginiu investuotoju pasirinko Japonijos ir JAV korporaciją "Hitachi-GE Nuclear Energy". Korporacija siūlo Visagine, kur stovi nebeeksploatuojama Ignalinos atominė elektrinė, įrengti vieną 1300 megavatų galios reaktorių. Kokių abejonių kelia šis projektas?

- 1300 megavatų galios atominei elektrinei reikės užtikrinti ir atitinkamą rezervinę galią. Kas ją užtikrins? Juolab kad dar nei Estija, nei Latvija, nei Lenkija aiškiai nepasakė, kad tikrai dalyvaus mūsų šalies projekte. Atrodo, kad tą galios rezervą užtikrins mūsų kaimynės Rusija ir Baltarusija.

Todėl mes siūlome pradėti nepriklausomą Vyriausybės energetinės politikos tyrimą, nes kyla abejonių, ar ši nauja atominė elektrinė Lietuvos dar labiau nepririš prie Rusijos, o planai prisijungti prie Europos energetinės sistemos bus atidėti neribotam laikui.

Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė tik žongliruoja tokiais gražiais žodžiais kaip "nepriklausomybė", "saugumas", o gyvenimas teka sava vaga. Vyriausybė iki šiol nepateikė aiškaus atominės elektrinės investicinio modelio, nors žadėjo tai padaryti iki šios vasaros vidurio. Neaišku, ar projektas pagrįstas ekonomiškai.

- Gal baiminatės, kad nepriklausomybė gali per brangiai kainuoti?

- Kol neaiškus ekonominis modelis, tokia abejonė - logiška. Atominei elektrinei reikalinga milžiniška lėšų suma, o pasiskolinus ji bus grąžinama iš piliečių surinktų mokesčių. Be to, neaišku, ar ta elektrinė bus konkurencinga. Mūsų inicijuojamas tyrimas ir turėtų tai atskleisti.

- Kol kas Vyriausybės atstovai į žurnalistų ir visuomenės klausimus atsako, kad detalių ir konkrečių dalykų atskleisti negali dėl derybų konfidencialumo bei įsipareigojimo išlaikyti "absoliutų diskretiškumą". Kodėl manote, kad Tautininkų sąjungos sudarytai komisijai duomenys bus pateikti?

- Manau, kad tai ne tas projektas, dėl kurio sprendimai gali būti priimami už uždarų durų. Tai stambiausias ir brangiausias projektas per visus 20 nepriklausomybės metų. Todėl visos abejonės turi būti išsklaidytos. Jeigu duomenys ir toliau bus slepiami, esame parengę Seimo nutarimo projektą, numatantį kitų metų kovo mėnesį surengti konsultacinį referendumą dėl laikino moratoriumo atominei energetikai.

Tikimės, kad mūsų tyrimas rudeniop įsibėgės, aiškumo bus daugiau. Pagal Referendumo įstatymą reikia ketvirtadalio Seimo narių parašų, kad nutarimo projektas būtų pradėtas svarstyti. Ar jis bus priimtas, ar ne, priklausys nuo tiesos, kurią sužinosime. Kol kas labai sunku spręsti.

Sverti, žinoma, reikia labai rimtai. Jeigu šalis viena pati negali susidoroti su galimos branduolinės avarijos pasekmėmis, kyla klausimas, ar iš viso pateisinama atominės elektrinės statyba. Rizika didelė. Todėl ant kitos svarstyklių lėkštės turi būti pateikti labai rimti ekonominiai ir politiniai argumentai. Kol kas jų negirdime.

- Galbūt Jūs asmeniškai nepritariate branduolinei energetikai?

- Niekada nepasisakiau prieš atominę energetiką ir dabar iki galo nesu apsisprendęs. Bet motyvas, kad nauja atominė elektrinė gali mus dar labiau pririšti prie Rusijos ir nesuteikti ekonominės gerovės, verčia mane burti Seimo narių grupę, kuri, pasitelkusi ekspertus, tirtų šį reikalą labai rimtai.

- Galima jau dabar įtarti, kad būsite apkaltintas populizmu ir galimu - sąmoningu ar nesąmoningu - tarnavimu Kremliaus interesams.

- Kol kas atrodo, kad pačios atominės elektrinės statyba galbūt laidoja mūsų ekonominę ir energetinę nepriklausomybę. Kol neįsitikinsiu, kad yra ne taip, manęs jokios klijuojamos etiketės neišgąsdins. O tikrąjį dabartinės Vyriausybės veidą, jos požiūrį į energetinę nepriklausomybę rodo mano jau minėtas suskystintų dujų terminalo klausimas.

Neverta lėkti kaip akis išdegus

- Patariamajam referendumui siūlote penkeriems metams pristabdyti atominės energetikos plėtrą. Ar nematote grėsmės, kad rusai mus aplenks, juk jie jau 2016 metais planuoja pastatyti pirmą 1200 MW galios reaktorių Kaliningrade?

- Matome grėsmę, kurią kelia galima atominių elektrinių statyba kaimynėse valstybėse, pačiame Lietuvos pasienyje ir prie svarbiausių Lietuvos politinių, ekonominių, kultūrinių bei demografinių centrų, todėl siūlome referendumu įpareigoti Lietuvos valstybės institucijas imtis visų įmanomų priemonių dėl atominių elektrinių projektų sustabdymo Lietuvos kaimynystėje.

O penkerių metų terminas numatomas sąmoningai. Per artimiausius penkerius šešerius metus bus sertifikuotos naujo tipo nedidelio galingumo saugesnės atominės elektrinės, kurių pastatymas Lietuvoje leistų užtikrinti jos nepriklausomybę nuo būtinybės garantuoti didelius galios rezervus, taip pat laiduoti Lietuvos energetikos sektoriaus generacinių šaltinių įvairovę.

Galbūt per tą laiką paaiškės naujų duomenų dėl Fukušimos atominės elektrinės avarijos, dėl atominės energetikos tolesnės plėtros pasaulyje. Dabar bėgti kaip akis išdegus visko deramai neapsvarsčius tikrai neverta.

- Ką kviesite nepriklausomais ekspertais?

- Mes jau pradėjome (kol kas neoficialiai) kalbėtis su keletu energetikos specialistų, mokslininkų ir praktikų. Iki rudens pradžios įsteigsime visuomeninę tyrimų komisiją ir rengsime viešus posėdžius, į kuriuos kviesime specialistus, kurių paprašysime atsakyti į iš anksto pateiktus klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"