TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Moterys uždirba mažiau

2008 02 25 0:00

Lietuvoje moterys uždirba vis mažiau nei tokį patį darbą atliekantys vyrai. Menkesnį nei vyrų moterų uždarbį vieni linkę drąsiai vadinti diskriminacija, kiti - tiesiog natūraliu rinkos dėsniu.

Pagal LR lygių galimybių įstatymą, numatoma "už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį".

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis moterų mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje 2004 metais buvo 81,4 proc. vidutinės vyro algos, o 2007-aisiais sudarė 79,2 proc. vidutinio vyrų atlyginimo. Vadinasi, per kelis metus atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų padidėjo.

Ne diskriminacija.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresniojo eksperto Giedriaus Kadziausko, tokios vyrų ir moterų atlyginimų statistikos nereikėtų vadinti diskriminacija. "Be abejonės, kartais nutinka atvejų, kai stokodamas kultūros darbdavys pasielgia neetiškai dėl lyties, tačiau ekonominiu požiūriu tai yra natūralus lyčių skirtumas, kurį parodo atlyginimų dinamika. Ekonomikos požiūriu yra tik patvirtinama, kad rinka mato natūralius skirtumus tarp moterų darbuotojų ir tarp vyrų darbuotojų. Matyti tokius skirtumus tarp žmonių yra vienas rinkos privalumų", - LŽ komentavo G.Kadziauskas.

Jo žodžiais, panašius skaičius, parodančius, kad viena darbuotojų grupė gauna didesnius atlyginimus nei kita, galima stebėti ir lyginant, kiek uždirba augę ir gyvenę kaime ar mieste, išsilavinę ir neišsilavinę žmonės ir pagal kitus kriterijus. "Lyties skirtumas yra reikšmingas gyvenime ir darbo vietoje, tačiau individuali karjera gali byloti apie kitokius dalykus, neleidžiančius manyti, kad moterims sekasi prasčiau", - sakė pašnekovas.

Anot jo, atlyginimų skirtumas yra daugiau politinio korektiškumo tikslas, o ne ekonominė blogybė, kurią reikėtų ištaisyti. "Jeigu atsiranda darbdavys, kuris už tą patį darbą nėra pasirengęs sumokėti moteriai tiek, kiek sumokėtų vyrui, tai šioje sistemoje jis prašauna labiausiai, nes moteris gali parduoti savo darbą kitam", - sakė jis įrodinėdamas, kad darbo rinkoje esą pralaimi tie, kurie neįžvelgia vienodos darbo vertės, nelygu, ar tą darbą atlieka vyras, ar moteris.

Nurodant priežastis, kodėl vyro ir moters atlyginimai skiriasi pabrėžiama, kad moteriai tokiu pačiu tempu kaip vyrams kopti į karjeros viršūnes trukdo galimybė gimdyti vaikus. "Tai susiję su karjeros trukdžiais ir tai yra objektyvus dalykas. Kai kurios valstybės politikos priemonės prisideda prie to, kiek darbdaviai linkę skirtingai vertinti vyrus ir moteris", - kalbėjo jis pridurdamas, kad nuo metų iki dviejų pailgėjusios motinystės atostogos esąs papildomas motyvas darbdaviui moterį ir vyrą vertinti skirtingai. "Svarstant, į kieno - vyro ar moters - mokymus investuoti, visada išlieka rizika, kad moteris, į kurią bus tolygiai ir ilgai investuojama, išeis motinystės atostogų, vadinasi, darbdavys gali nuspręsti į mokymus siųsti jauną vyrą, o ne jauną moterį", - sakė G.Kadziauskas

Veikia stereotipai

Kitokią nuomonę išsakiusi Aušra Delonaitė, personalo paieškos, konsultacijų ir mokymų įmonės "Prime People" direktorė išplatintame pranešime teigė, kad visuomenėje kol kas dar gyvuoja stereotipai apie moterų ir vyrų vaidmenis: moterys yra mažiau skatinamos siekti karjeros, labiau orientuojamos į šeimą.

"Nors dėl darbuotojų stygiaus darbdavių požiūris į įsipareigojimus šeimai su darbu derinančias moteris keičiasi: atrankos specialistai vis rečiau sulaukia klausimų, ar į poziciją pretenduojanti kandidatė neplanuoja turėti vaikų, tačiau su pageidavimu į vieną ar kitą poziciją priimti "vyruką" tenka susidurti pakankamai dažnai. Ypač keista būna išgirsti tokius pageidavimus iš vadovių moterų, tačiau tai tik dar kartą patvirtina, kad pirmiausia reikia keisti nuostatas apie dirbančią ir karjeros siekiančią moterį, - dėstė A.Delonaitė. - Yra ir teigiamų poslinkių - moterys, negalėdamos dėl aukštų postų konkuruoti su vyrais, pačios kuria darbo vietas: 2005 metais Lietuvoje savarankiškai dirbančių moterų buvo 37,7 proc. visų dirbančių moterų. Todėl dabar labai daug priklauso nuo pačios moters nuostatų, įsitikinimų ir savo galimybių darbo rinkoje įvertinimo - taip, kaip save vertins moteris, taip ją priims ir darbo rinka."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"