TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Muitinė saugo tradicijas ir diegia naujoves

2007 05 08 0:00
"Muitinė keičiasi, modernėja, norime, kad ir visuomenės požiūris į ją keistųsi", - sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuvos muitinė turi kelias įsteigimo dienas. Jos istorija siekia XV amžių - Vytauto Didžiojo laikus. Šiuolaikinė muitinė būdavo atkuriama atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šiandieninei muitinei keliami nauji uždaviniai - ji turi rinkti mokesčius ir garantuoti valstybės bei jos žmonių saugumą, bet nesudaryti kliūčių verslui ir tarptautinei prekybai.

Valstybės ir muitinės istorija neatsiejama. Pasak istorikų, Lietuvos muitinė veikė XV amžiaus viduryje, bet dabartinės muitinės įkūrimo data laikoma 1919 metų gegužės 8-oji, kai įsigaliojo Laikinieji Lietuvos muitinių įstatai ir Muitinių tarifas. Šis muitinės veiklos etapas truko iki 1940 metų. Po ilgos pertraukos 1990 metais prasidėjo šiuolaikinė muitinės istorija. Skaičiuojant vienaip, šiemet Lietuvos muitinei sukanka 88 metai, skaičiuojant kitaip - eina 18-ieji. Pradėta kurti nuo nulio, šalies muitinė pelnė tarptautinį pripažinimą.

Tradiciniai ir nauji uždaviniai

"Muitinės pagrindinė funkcija visais laikais ta pati - mokesčių rinkimas ir prekių kontrolė. Ši funkcija ypač svarbi šaliai buvo pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai surinkti mokesčiai sudarė daugiau kaip 40 proc. valstybės biudžeto. Pagrindinis lūžis įvyko 2004 metų gegužės 1 dieną Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą", - pasakoja Muitinės departamento generalinis direktorius Rimutis Klevečka. Pasak jo, įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lietuva pajuto laisvo prekių judėjimo pranašumą - didžiulis prekių srautas ES viduje pradėjo judėti be muitinės kontrolės. Nuo tada Lietuvos muitinė kontroliuoja tarptautinę prekybą su valstybėmis ne ES narėmis. Kontroliuojamų prekių srautas gerokai sumažėjo, o administruojamų mokesčių kasmet daugėja vidutiniškai 3-5 procentais. Šiemet sausį -kovą surinkta 23 proc. daugiau (80 mln. litų) nei tuo pat metu pernai. Atsirado nauja funkcija - muitinės misija užtikrinti rinkos ir visuomenės saugą (kontrabandinės prekės, nežinia, kaip ir kokiame fabrikėlyje gaminami maisto produktai, gėrimai, vaistai ne tik kenkia šalies ekonomikai, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai). Nauja ir tai, kad tradiciškai administruodama mokesčių surinkimą, muitinė turi sudaryti palankias sąlygas tarptautinei prekybai, verslui. Tai reikalauja ir tarptautinių sprendimų. Europos Komisija skiria didžiulį dėmesį teisinės bazės modernizavimui, kad ji atitiktų šiuolaikinius valstybių ir verslo lūkesčius. Muitinė turi dirbti efektyviai, bet mažinti biurokratinius barjerus verslui. Tai pagrindiniai dalykai. Jie įrašyti į naujai rengiamą Muitinės kodeksą. ES yra 27 valstybės narės, jos turi teisiniu ir techniniu požiūriu skirtingas muitines, kurios po šešerių metų turės veikti kaip viena.

Lietuva - tarp aktyviausiųjų

"Vyksta didžiuliai procesai, Lietuvos muitinė aktyviai juose dalyvauja", - aiškino R.Klevečka. Jo manymu, muitinės darbuotojai - 9 tautybių Lietuvos žmonės nuveikė tikrai reikšmingus darbus. "Įgijome tarptautinį pasitikėjimą ne tiktai ES. Mūsų specialistams JAV patikėjo naują projektą Ukrainoje - diegti tranzitinių prekių kontrolės kompiuterizuotas muitinės sistemas. Šis projektas netrukus bus pradėtas įgyvendinti", - aiškino pašnekovas.

Lietuvos muitininkai dalyvauja ES direktoratų ir Pasaulio muitinių organizacijos veikloje. Juos kviečia dirbti įvairios darbo grupės, siūlo įsitraukti į muitinių modernizavimo projektus, skaityti pranešimus per tarptautines konferencijas, nes Baltijos valstybių patirtis ir pokyčiai muitinėse yra įdomu ir naudinga kitiems: Vidurinės Azijos valstybėms, Ukrainai, Moldovai. Lietuvos muitininkų tarptautinė karjera, anot R.Klevečkos, verčia susirūpinti darbuotojų motyvacijos stiprinimu, kad didėjant kvalifikaciniams reikalavimams, didėtų ir atlyginimas.

Naujos technologijos muitinėje

Lietuvos muitinė keičiasi, modernėja. "Kad įvykdytume keliamus uždavinius, muitinėje diegiame naujas informacines technologijas. Kasmet į technologijas investuojame 25-30 mln. litų, nes 2013 metais visų ES valstybių muitinės turės būti kompiuterizuotos ir dirbti kaip viena - elektroninė muitinė. Reikia tinkamai tam pasirengti - tai didžiulė atsakomybė muitinei ir šalies Vyriausybei, kuri, įvertindama šiuolaikinius pokyčius, turi užtikrinti reikiamą finansavimą", - svarstė R.Klevečka.

Pasak jo, labai svarbu, kad Muitinės departamentą ir kitas šalies institucijas - Žemės ūkio ministeriją, Ūkio, Susisiekimo ir Finansų ministerijas, kai kurias žinybas sieja partnerystė, glaudus bendradarbiavimas. Tuo galėjo įsitikinti ES valstybių muitinių bei Pasaulio muitinių organizacijos, Jungtinių tautų atstovai ir EK Mokesčių ir muitų sąjungos komisaras Laszlo Kovacsas per kovo pabaigoje Vilniuje vykusią tarptautinę konferenciją, aptariant "Vieno langelio" principo įgyvendinimą.

"Vieno langelio" principas leidžia muitinei koordinuoti informacinius mainus su visomis ties valstybės siena dirbančiomis institucijomis. "Tai naujas Lietuvos muitinės vystymo etapas ir didelė atsakomybė. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kartu su verslu vykdomas Krovinių ir prekių informacinės sistemos projektas (KIPIS) rodo, kad tikrai esame pajėgūs įgyvendinti Muitinės veiklos strategiją 2005-2010 metams", - teigė pašnekovas. Vienas iš strateginių uždavinių - užtikrinti prekių kontrolę, diegiant modernias kitose ES valstybėse taikomas prekių ir jas gabenančių transporto priemonių muitinio tikrinimo priemones bei metodus. Kita vertus, modernizuojama Lietuvos muitinė skatina modernizuoti ir gretimų valstybių muitines. "Mes turime EK Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato pareigūnams išaiškinti problemų su kaimynais esmę ir parodyti, kad jų sprendimo būdai nėra adekvatūs", - sakė R.Klevečka apie santykius su kolegomis latviais, baltarusiais. Jo manymu, ES muitinėms keliami reikalavimai verčia pasitempti visas valstybes. "Muitinė keičiasi, norime, kad ir visuomenės požiūris į ją keistųsi", - sakė Muitinės departamento vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"