TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mūšis dėl „Gazprom“ permokėtų milijonų

2014 12 06 6:00
Šilumos įmonės iš koncernui „Gazprom“ permokėtų 130 mln. litų pagal Vyriausybės nustatytą tvarką per ateinančius dvejus metus atgautų tik 40 mln. litų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Dėl 280 mln. litų, kuriuos Lietuvos vartotojai 2013-aisiais ir per pirmus keturis 2014 metų mėnesius permokėjo Rusijos dujų koncernui „Gazprom“, užvirė tikras mūšis. Iš Kainų komisijos pirmininkės pareigų nuo kitų metų sausio 20 dienos atleidžiama Diana Korsakaitė stojo į atvirą kovą su Vyriausybe ir jos sukurta energetikos įmonių monopolija „Lietuvos energija“.

D. Korsakaitės dar tebevadovaujama Kainų komisija penktadienį pritarė permokos grąžinimo tikslui, bet jos grąžinimo tvarkos nesuderino. Komisija rėmėsi tuo, kad „Lietuvos dujų tiekimas“ nėra pripažintas kaip didelę įtaką turintis rinkos dalyvis, todėl ji negalinti derinti tvarkos. Esą lėšas įmonė gali grąžinti ir be formalaus Komisijos patvirtinimo.

Dėl to sutrikę „Lietuvos energijos“ vadovai teigė, jog, negalėdami prisidengti Komisijos sprendimu, nesiryš savarankiškai dalyti permokos pagal Vyriausybės siūlomą modelį, nes bijo, kad visos permokos negavusios įmonės skųs „Lietuvos dujų tiekimą“ teismams ir greičiausiai bylas laimės. Lietuvos šilumos tiekimo įmonių asociacijos skaičiavimais, pinigus grąžinant pagal Vyriausybės patvirtiną modelį šilumos gamintojai iš 130 mln. litų atgautų tik 40 milijonų, arba 35 proc. to, ką permokėjo koncernui „Gazprom“.

Spalio pabaigoje Vyriausybė pritarė tvarkai, pagal kurią 281,1 mln. litų nebuitiniams vartotojams, permokėjusiems už „Gazprom“ dujas nuo 2013-ųjų sausio iki šių metų gegužės, turi būti grąžinti per dvejus metus. Jei visi pinigai per 2015-2016 metus nebūtų grąžinti, jie būtų perkelti į 2017 metų dujų kainas.

Išslydo pagrindas dalyti permoką

„Lietuvos dujų tiekimo“ vadovas Mantas Mikalajūnas anksčiau BNS aiškino, kad jei Kainų komisija nepritartų tvarkai, o bendrovė grąžintų pinigus per dvejus metus pagal tokią tvarką, kokią patvirtino Vyriausybė, kai kurie rinkos dalyviai galėtų ją ginčyti teismuose. „Lietuvos dujų tiekimui“ savo nuožiūra patvirtinus tvarką ir jos nesuderinus su Komisija, nuolaidos procesas, tikėtina, bus ginčijamas ar net stabdomas kitų rinkos dalyvių. Kita vertus, įmonė neturės teisinio pagrindo taikyti nuolaidą. Dėl to nepateisinama, kad rinkos reguliatorius, remdamasis formaliais pagrindais ir neatsižvelgdamas į Vyriausybės nutarimą, sukurtų rinkoje tokią situaciją“, - kalbėjo M. Mikalajūnas.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas taip pat pripažino, kad bendrovė dėl Kainų komisijos sprendimo netenka teisinio pagrindo grąžinti permoką, nes Vyriausybė buvo nurodžiusi suderinti grąžinimo tvarką su Komisija. Tačiau, anot jo, bus ieškoma būdų, kaip didiesiems vartotojams nuo kitų metų dujas būtų galima parduoti pigiau.

Vietoj dujų kūrens biokurą

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas LŽ patvirtino, kad iš bendros 281 mln. litų sumos šilumos įmonės permokėjo 130 mln. litų, bet pagal Vyriausybės nustatytą tvarką per ateinančius dvejus metus jos atgautų tik 40 mln. litų.

Pasak V. Stasiūno, apie 60 proc. suvartojamų dujų šilumos gamybos ir tiekimo bendrovės kitąmet turės pirkti iš suskystintųjų gamtinių dujų (SDG) terminalo už „Litgas“ nustatytą kainą, o likusią dalį - iš „Lietuvos dujų tiekimo“. Tačiau ir ši dalis bus gerokai mažesnė nei 2013 metais, nes įmonės daugiau kūrens biokuro. „Atgausime tik šapelį. Šilumos vartotojai vėl kompensuos kitų vartotojų grupių sąnaudas“, - apgailestavo V. Stasiūnas.

LŠTA skaičiuoja, kad Vilnius 2013–2014 metais iš šilumai gaminti deginamo kuro naudojo 80 proc. dujų, o 2015-2016 metų sezoną naudos 70 procentų. Šiauliuose dujų deginimas šilumai gaminti sumažės nuo 50 proc. iki 30 proc., Klaipėdoje – nuo 50 proc. iki 10 proc., Panevėžyje – nuo 50 proc. iki 10 proc., Prienuose - nuo 80 proc. iki 10 proc., Trakuose – nuo 80 proc. iki 40 proc., Anykščiuose – nuo 90 proc. iki 70 procentų. Vien dujas deginę Elektrėnai kitą sezoną visiškai pereis prie biokuro. Dujų šilumai gaminti atsisakys ir Šalčininkai, praėjusį sezoną 90 proc. jų naudoję kaip kurą.

AB „Kauno energija“ už dujas „Gazprom“ 2013 metais permokėjo 6,4 mln. litų, tačiau šių pinigų neatgaus, nes per ateinančius metus dujų vartos mažiau. „Mažiau jų deginsime dėl to, kad šiais ir kitais metais Kauno integruotame tinkle įdiegsime tris naujus biokuru kūrenamus šilumos gamybos šaltinius, kurių bendra galia sudarys 62 megavatus. Per pastaruosius 2 metus jau esame įdiegę tris biokuru kūrenamus šilumos gamybos šaltinius Kaune ir Kauno rajone. Jų bendra galia sudaro apie 17,5 megavato. Be to, dėl naujų dujinių šilumos gamybos šaltinių ir kondensacinių ekonomaizerių sistema tapo efektyvesnė ir naudoja mažiau kuro“, - LŽ pasakojo AB „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.

Jis nesiryžo prognozuoti, kiek „Gazprom“ permokėtų pinigų įmonė neatgaus dėl to, kad ateinančius dvejus metus vartos mažiau dujų. „Kol kas galime pasakyti tik tiek, jog bendrovė yra įsipareigojusi 2015 metais pirkti gamtines dujas iš įmonės „Litgas“ (ji parduos SGD terminalo dujas - aut.). Perkant iš jos permokos grąžinimas nenumatytas. Jei ateinančiais metais įmonė dujų įsigytų ir iš „Lietuvos dujų tiekimo“, tikėtina, kad permoka būtų grąžinta atitinkamai pagal nupirktą kiekį“, - svarstė Ū. Staselka.

Įsivėlė į konfliktus

Penkerius metus Kainų komisijai vadovavusi D. Korsakaitė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymu atleidžiama nuo 2015 metų sausio 20 dienos. Ją pakeis dabartinė Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Inga Žilienė. Kai kurių politikų ir analitikų nuomone, D. Korsakaitė atleidžiama iš pareigų dėl to, kad pastaruoju metu nesutarė su Vyriausybe ir jos globojamos „Lietuvos energijos“ vadovais.

Kainų komisijos auditas atskleidė, jog trys valstybinės energetikos bendrovės 2010-2012 metais ne pagal paskirtį panaudojo daugiau kaip 400 mln. litų. D. Korsakaitė kritikavo ir energetikų sumanymą per ateinančius 10 metų vartotojų sąskaita milijardais litų dirbtinai išpūsti kelių energetikos įmonių vertę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"