TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mūsų draudikų negundo valdžios pinigai

2007 08 06 0:00

Greičiausiai jau šį rudenį Vokietijos draudimo įmonė "Vereinigte Hagel" Lietuvos žemdirbiams pasiūlys pasėlių draudimo paslaugą. Vokiečius viliojanti į mūsų šalį valdžia žada sukurti jiems itin palankias verslo sąlygas ir net skirti finansinę paramą. Lietuvos draudikai šias derybas stebi iš šalies.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dar derasi su Vokietijos draudikais dėl draudimo modelio, tačiau jau pažadėjo biudžeto lėšomis dengti jų klientams pusę draudimo įmokų, o visus Europos Sąjungos (ES) paramos siekiančius mūsų žemdirbius priversti apsidrausti vokiečių kompanijoje. Mat "Vereinigte Hagel" pageidauja, kad būtų draudžiama bent 20 proc. visų pasėlių.

Valstybės lėšos - neribotiems tarifams kompensuoti

Šiuo metu pasėlių Lietuvoje nedraudžia nė viena draudimo kompanija. Dėl būsimo naujo pasėlių draudimo modelio ŽŪM taip pat derasi su vienintele Vokietijos kompanija. Lietuvos ne gyvybės draudimo įmonės procesą stebi, bet jame nedalyvauja.

ŽŪM sekretorius Gediminas Radzevičius LŽ tikino, kad Vokietijos draudimo bendrovei pradėjus drausti mūsų ūkininkų pasėlius, kai draudimo modelis jau bus sukurtas, kitiems draudikams į šią rinką durys neva nebus užtrenktos. Tačiau jis pridūrė, kad veikiant specializuotai kompanijai kitoms įmonėms į rinką įsisprausti kažin ar pavyks.

ŽŪM sekretorius tikino, kad imtis pasėlių draudimo buvo siūlyta visiems Lietuvoje veikiantiems draudikams, tačiau nė iš vieno jų nesulaukta pasiūlymų, kaip galėtų atrodyti pasėlių draudimo modelis.

Pasak jo, visos planuojančios įsitvirtinti pasėlių draudimo srityje draudimo kompanijos, ne tik vokiečių, gali būti tikros, kad 50 proc. draudimo įmokos jų klientams žemdirbiams dengs valstybė.

Jeigu bus nutarta įpareigoti visus žemdirbius, pretenduojančius į ES paramą, apdrausti pasėlius, tai taip pat esą galiotų bet kurioje draudimo kompanijoje.

Paklaustas, kas ir kaip apribos vokiečių draudikų apetitą nustatant tarifą, kurio pusę sumos žadama dengti valstybės lėšomis, ŽŪM sekretorius sutriko.

"Sunku pasakyti, ar bus nustatytos įmokų ribos. Lenkai mėgino taikyti tokią praktiką. Tačiau neatsirado draudimo kompanijos, kuri imtųsi drausti pasėlius nuo daugybės rizikos veiksnių už nustatyto dydžio įmoką. Kaip bus Lietuvoje, dar nežinia", - sakė G.Radzevičius.

Viktoras Rinkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, įsitikinęs, kad netikslinga nustatyti pasėlių draudimo įmokų ribą, nors pusę šio neriboto tarifo dengs valstybė.

"Ateis laikas, kai bus draudžiama 50-70 proc. visų draudžiamų pasėlių. Didėjant šiam skaičiui atsiranda prielaida įmokoms mažėti, o ne didėti", - svarstė V.Rinkevičius.

Valdžia renkasi ne modelį, o partnerius

"If draudimo" draudimo direktorius Edvardas Skupas teigė, kad jo atstovaujama įmonė svarstė galimybę imtis pasėlių draudimo ir jos neatmeta.

"Laukiame, kol paaiškės, koks bus taikomas draudimo modelis, kokios siūlomos įmokos ir panašiai, - kalbėjo E.Skupas. - Tiesa, ŽŪM sprendimas pasirinkti partnerius vokiečius - keistas. Ministerija turi rinktis ne draudiką, o draudimo modelį. Pačių draudikų reikalas, kas imsis pasėlių draudimo, kas - ne. Juk didesnė konkurencija naudingesnė ūkininkams", - svarstė E.Skupas.

Sunku apskaičiuoti įmoką

Darius Kremensas, "Ergo Lietuvos" valdybos narys, prisiminė, jog ŽŪM ne sykį ragino imtis pasėlių draudimo. "Atsisakėme to dėl objektyvių priežasčių. Pirmiausia šioje srityje neturime patirties. Be to, skaičiavimai vertinant galimą riziką ir reikiamą draudžiamų pasėlių apimtį parodė, kad įmokos būtų didžiulės", - pasakojo D.Kremensas. Pasak jo, žemės ūkyje, ypač pasėlių draudimo srityje, itin sudėtinga nustatyti rizikos poveikio faktorius. Tie faktoriai gali būti klimatas, audros, netinkamos trąšos, netinkama priežiūra.

"Siekėme apibrėžti konkrečius rizikos veiksnius. Norėjome, kad ŽŪM ir žemdirbiai suprastų, kad visko nuo visko apdrausti neįmanoma, nes itin sunku apskaičiuoti įmoką. Tokiu atveju tektų skaičiuoti, už kiek ūkininkas perka grūdų, už kiek - trąšų ir panašiai", - kalbėjo D.Kremensas.

Draudikams reikia paramos

Su ŽŪM bendro sutarimo dėl pasėlių draudimo nerado ir "Lietuvos draudimas", kurį laiką draudęs pasėlius. Šios įmonės Komercinių rizikų skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas pasakojo, jog kaskart po stichinių nelaimių žemdirbiams ėmus valstybės prašyti lėšų padengti nuostolius, Vyriausybė draudikus kviesdavosi į diskusijas. Mėginta rasti visiems priimtiną pasėlių draudimo modelį.

Tačiau, kaip sakė A.Raziūnas, draudikai pasėlių draudimo galėtų imtis, jei būtų draudžiama 30-50 proc. pasėlių. Tačiau kyla klausimas, kaip tiek klientų surinkti.

Užsiminus apie privalomąjį draudimą imdavo priešintis žemdirbiai. "Reikia ieškoti schemos, kurią naudojant būtų galima apsaugoti ne tik žemdirbius, bet ir draudikus. Priešingu atveju draudimo įmonė būtų pasmerkta. Jei reikiamo klientų skaičiaus surinkti nepavyksta, pasėlių draudimo procese gali dalyvauti ir pati valstybė, su draudikais dalydamasi išmokų naštą. Tačiau šios schemos Vyriausybė nesvarstė", - pasakojo A.Raziūnas.

Abejoja, ar pavyks

Giedrius Čiurinskas, "PZU Lietuvos" Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius, sakė, kad jo atstovaujama įmonė pasiūlymo iš ŽŪM tapti partneriais draudžiant pasėlius negavo. Anot jo, jei ŽŪM būtų kreipusis turėdama tokį siūlymą, koks pateiktas vokiečiams, ir sudariusi sąlygas derėtis, "PZU Lietuva" tokią galimybę būtų svarsčiusi.

"Ne kartą esame minėję, kad sukūrus tinkamą modelį: ūkininkai - valstybė - draudikai, šios draudimo rūšies atnaujinimo galimybė galėtų tapti reali", - teigė K.Čiurinskas.

Pasak jo, įmonės patirtis draudžiant šios rūšies draudimu, kai nuostolingumas siekė net 200 proc., rodo, kad vienas rimčiausių rūpesčių buvo menkas draudėjų skaičius.

"Pasėlius draudė apie 1 proc. Lietuvos ūkininkų. Todėl Vokietijos įmonės pageidaujami 20 proc., mūsų manymu, pernelyg optimistinis skaičius", - įsitikinęs G.Čiurinskas.

Jo manymu, kliūčių draudžiant pasėlius sukelia ir nepakankamas meteorologinių stočių skaičius. Tik jų duomenimis galima remtis fiksuojant draudžiamuosius įvykius.

"Į derybas su Vokietijos draudiku mes, kaip specialistai, žiūrime skeptiškai, nes netikime, kad vokiečių draudiko reikalavimus įmanoma įgyvendinti, per tokį trumpą laiką prikalbinti penktadalį Lietuvos ūkininkų draustis", - sakė G.Čiurinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"