TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mūsų eksportui svarbios rinkos traukiasi

2013 11 04 6:00
E.Gustas Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pamažu didėjantis vidaus vartojimas taps dar viena svarbia ekonomikos varomąja jėga greta eksporto, kuris artimiausiu metu gali susidurti su naujais iššūkiais.

Apie statistiką, būtinybę eksportuotojams ieškoti naujų rinkų, kompromisų tarp ministerijų paieškas ir valstybės paramą didelėms investicijoms - „Lietuvos žinių“ interviu su ūkio ministru Evaldu Gustu.

Dilemos ir kompromisai

- Kokius aktualiausius ministerijos veiklos klausimus išskirtumėte? Vyriausybės darbotvarkėje, regis, nelabai daug planų, susijusių su jūsų kuruojama sritimi.

- Nenorėčiau sutikti. Vyriausybės programa yra bendra, pagrindinis tikslas - jos įgyvendinimas. Tai kiekvieno ministro uždavinys. Žvelgiant į šių ir kitų metų prioritetines darbo kryptis matyti daug svarbių sričių, patikėtų Ūkio ministerijai.

Jos susijusios su geresniu reglamentavimu ir viešuoju administravimu. Pirmiausia - tai priežiūros institucijų pertvarka siekiant efektyvumo. Šiuo metu atliekamas ekspertinis analitinis darbas, vėliau pagal jį bus rengiamas šių institucijų funkcijų konsolidavimo planas. Jo įgyvendinimas truks ne vienus metus. Antras darbas - licencijavimo ir leidimų tvarkos peržiūrėjimas. Siekiame supaprastinti licencijų, leidimų išdavimą, mažinti licencijų skaičių.

Licencijos bus išduodamos pagal du modelius - D ir G. Pagal D modelį įmonei pakaks pranešti atsakingai institucijai, kad ji imsis licencijuojamos veiklos, pridėti reikiamus dokumentus ir jau kitą dieną, nelaukiant dabar įprastų 30 dienų, galės pradėti veiklą. G modelis būtų taikomas tais atvejais, kai iš anksto galima sumažinti riziką tikrinant, ar įmonė turi patalpas, sąlygas ir galimybes vykdyti licencijuotą veiklą.

- Ar norima sumažinti priežiūros institucijų skaičių, ar ketinama siaurinti jų kompetenciją?

- Tikslas - ne jų skaičiaus mažinimas, o jų efektyvumo didinimas. Pirmiausia reikia kompleksiškai įvertinti funkcijas, peržiūrėti, ar jos nesidubliuoja. Jei dubliuojasi, būtina apsispręsti, kur tos funkcijos turėtų būti sutelktos. Be abejo, galbūt tada paaiškės, kad reikia eiti kai kurių priežiūros institucijų atsisakymo link.

- Ar sutiktumėte su teiginiais, kad gyventojų verslumas nedidėja? Juolab kad dažnai galima išgirsti, jog jeigu mokėsi visus mokesčius, bankrutuosi net nepradėjęs veiklos. Kokia šiuo metu yra smulkiojo, šeiminio verslo padėtis?

- Smulkiojo verslo įmonių daugėja. Neseniai viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atlikta apklausa parodė, kad verslumas šalyje po truputį didėja, o požiūris į jį gerėja. 2011-aisiais mažų, vidutinių įmonių ir individualia veikla užsiimančių asmenų buvo 182 tūkst., pernai - 190 tūkstančių.

Kalbant apie mokesčius kyla dilema - valstybės biudžeto subalansavimas ir lengvatos ar pradedančio verslo mokesčių problema. Seime neseniai buvo įregistruotos pelno mokesčio pataisos, pagal kurias pirmus metus veikiančios įmonės būtų atleidžiamos nuo šio mokesčio. Ūkio ministerija laikėsi pozicijos, kad šiai nuostatai reikia pritarti, tačiau Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą, nes kitų metų biudžeto projektas jau buvo parengtas.

Susitarta, kad prie šio klausimo grįšime kitąmet. Taigi svarstytina, kad nuo 2015 metų minėta lengvata gali būti įvesta. Žinoma, būtina numatyti saugiklius dėl galimo piktnaudžiavimo. Tarkime, įmonė dirbo vienus metus ir užsidarė, buvo įkurta nauja. Reikia mechanizmų, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų.

- Kaip sekasi derinti pozicijas ir bendradarbiauti su Finansų ministerija? Jūs ir finansų ministras Rimantas Šadžius esate socialdemokratai, tačiau judviejų požiūriai neretai išsiskiria.

- Yra sudėtingų aspektų. Kiekviena ministerija atsako už tam tikrą sritį ir privalo ginti savo pozicijas. Ūkio ministerija skatina verslą, jį palaiko, ir mes tas pozicijas giname. Kita vertus, negalime būti visiškai užsispyrę. Reikia ieškoti kompromisų, tai ir darome.

- Kokie yra valstybės valdomų įmonių, mokančių dividendus į biudžetą, rezultatai? Žiniasklaidoje narpliotas ne vienas galimo vengimo mokėti dividendus atvejis.

- Sprendimai dėl dividendų, kuriuos šios įmonės turi sumokėti į valstybės biudžetą, dydžio priimami Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiemet jos sumokėjo apie 99 mln. litų. Vyriausybė apsisprendė dėl dividendų ar pelno įmokų sumažinimo „Lietuvos geležinkeliams“, „Klaipėdos naftai“ ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui. Tai susiję su šių įmonių vykdomais valstybei svarbiais strateginiais projektais - „Rail Baltica“, Rytų-Vakarų transporto koridoriaus projektu ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba.

Vartojimas atsigauna

- Eksportas dažnai vadinamas Lietuvos ekonomikos varomąja jėga. Ar ji nesilpsta suprastėjus santykiams su Rusija - didžiausia užsienio prekybos partnere?

- Eksportas išties yra ir bus varomoji jėga. Žinoma, jo augimo tempai lėtėja, prognozės rodo tą patį. Šiemet numatomas 8 proc. augimas, kitąmet bus mažesnis. Tačiau prognozuojamas lietuviškos kilmės prekių eksporto didėjimas. Šiemet, kaip planuojama, jis augs 3,3 proc., 2016 metais - net 11 procentų.

Turime atkreipti dėmesį į kitą svarbų rodiklį - namų ūkių vartojimą. Jis po truputį atsigauna, nors, žinoma, nepasiekė 2008 metų lygio, nuo jo atsilieka maždaug 12 procentų. Vidaus vartojimas auga dėl užimtumo didėjimo, natūraliai kylančio darbo užmokesčio. Taigi vidaus vartojimas mūsų ekonomikoje turės vis didesnę reikšmę. Be abejo, negrįšime į 2008-2009 metus, kai vartojimas buvo iš esmės praskolintas. Dabar ir žmonės, ir bankai yra gerokai atsargesni.

- Skaičiai iš tiesų rodo, kad vartojimas, darbo užmokestis auga. Tačiau Lietuvoje beveik neįmanoma sutikti žmogaus, kuris pasakytų, kad jo padėtis pagerėjo. Iš kur tokia dviprasmiška situacija?

- Ekonomika yra inertiška. Jeigu jos augimo ir įmonių statistiniai rodikliai gerėja, matyti vystymasis, gyventojai, deja, realiai tai pajunta tik po dvejų trejų metų: pradeda didėti algos, žmonės gali skirti lėšų investuoti. Toks yra ekonomikos inercijos dėsnis.

- Ar žmonės, esant tokiai stagnacinei padėčiai, gali norėti labiau kovoti su korupcijos apraiškomis, šešėline ekonomika? Galbūt dažnas jų laukia, kol teigiami pokyčiai atsispindės ne tik statistikoje, bet ir piniginėse, esą dabar svarbiausia - išgyventi?

- Ūkio ministerijos tinklalapyje yra nurodytos kovos su korupcija priemonės, programa, telefonai, karštoji linija. Galima pranešti apie korupcijos atvejus. Mūsų priemonės, pavyzdžiui, - centralizuoti viešieji pirkimai. Elektroninių pirkimų katalogas kasmet didėja. Kitas dalykas, susijęs su viešaisiais pirkimais, yra pats viešumas - visos informacijos skelbimas informacinėje sistemoje, nuo pirkimo paskelbimo iki sutarties įvykdymo.

Būtina mąstyti ir veikti atsakingai

- Jūsų pirmtakė ūkio ministro poste Birutė Vėsaitė siūlė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis norėta taikyti paprastesnę tvarką dukart brangesniems pirkiniams. Gal grįšite prie šios idėjos?

- Šiuo metu keičiamas elektroninių viešųjų pirkimų direktyvų paketas, dabar - finalinė derybų stadija. Tikimės, kad pavasarį šis paketas bus priimtas. Jam įgyvendinti taip pat bus reikalingos tam tikros Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos. Kalbama apie maksimalų viešųjų pirkimų elektronizavimą. Tačiau kalbų apie sumų didinimą nėra.

- Kas įvyko su IBM? Buvo nutraukta sutartis, kompanijos moksliniam centrui inicijuojamas bankrotas. Tai yra nepamatuotų ankstesnės Vyriausybės ambicijų rezultatas, o gal įvyko kas nors neprognozuoto?

- Tai lėmė neatsakingas tuometės valdžios požiūris į tokius kontraktus. Kad toks investuotojas išeina iš rinkos, nėra geras požymis. Bet geras ženklas yra tas, kad Lietuva moka civilizuotai išsiskirti - be pykčio, sankcijų ir panašiai. Požiūrio neatsakingumu vadinu tai, kad pasirašyta sutartis neužtikrinus finansavimo, sutarties įgyvendinimo. Buvo visiškai neaišku, iš kur būtų imami pinigai.

- Ar yra ir daugiau paliktų „tiksinčių bombų“?

- Kol kas nematyti, bent jau mano kuruojamoje srityje.

- Kaip klostysis skandinaviškų bankų situacija Lietuvoje, jeigu jiems nebebus leista kompensuoti anksčiau patirtų nuostolių kitų metų pelnu? Užsimenama, kad jie gali pasitraukti...

- Jie neišeis, bet ar sumanys keisti savo statusą iš čia esančios įmonės į filialą, sunku pasakyti. Vis dėlto tai susiję ir su pačių bankų prestižu. Jeigu jie taip pasielgtų, parodytų, kad neprisideda prie valstybės vystymosi.

Eksportuotojų laukia iššūkiai

- Dabartinė mūsų šalies užsienio politika, kiek ji susijusi su jūsų kuruojama sritimi, nėra nepalanki verslui plėtoti. Bendraujant su kai kuriomis valstybėmis kyla kibirkščių.

- Yra ne tik kibirkščių, bet, realiai vertinant, prastėja ir galimybės. Mūsų eksportui svarbios rinkos - Rusija, Baltarusija - traukiasi, jos absorbuos vis mažiau mūsų prekių. Taigi reikia gerokai diversifikuoti mūsų eksportą, ieškoti naujų rinkų. Didžiulį potencialą matyčiau Kinijoje. Nors kai kas mėgino man įkąsti dėl kelionės į Malaiziją, ši šalis taip pat yra milžiniška rinka. Neišsemtos galimybės ir užatlantėje. Reikia keisti požiūrį. Artimose rinkose verslui jau sunku plėstis.

- Ar sulaukiate daug dėmesio, prašymų iš verslo atstovų, lobistų?

- Nekontaktuoju. Esu nusistatęs tokį principą ir jo laikausi: gana aktyviai bendraujame su asocijuotomis verslo struktūromis.

- Kokius pastaruosius jų pasiūlymus išskirtumėte kaip tikrai vertus dėmesio?

- Šiuo metu ko nors itin nauja nėra, nes jų siūlymai buvo pateikti rengiant Vyriausybės programą. Nemažai jų siūlymų buvo į ją įtraukta. Pats neskaičiavau, bet Lietuvos verslo konfederacija man yra minėjusi, kad, formuojant Vyriausybės prioritetinių priemonių planą ketveriems metams, į šį planą vienaip ar kitaip buvo įtraukta 52 proc. jos siūlymų.

- Kokios kritikos pasakytumėte dėl kitų metų biudžeto projekto? Kokie jūsų siūlymai nebuvo išgirsti?

- Manau, kad susitarsime ir būsime išgirsti. Didelis mūsų prašymas yra susijęs su ateinančių investuotojų, kuriems reikalinga parama, finansavimu iš biudžeto. Kasmet turėjome Europos Sąjungos fondų instrumentą „Invest LT+“, pagal kurį buvo skatinami užsienio investuotojai gerinant jų aplinką, prisiimant dalį investicijų iš struktūrinės paramos. Bėda ta, jog kitu finansiniu periodu šios priemonės neliks, nes Europos Komisija nusprendė, kad stambių investuotojų verslo plėtros projektams parama nereikalinga. Yra kitų priemonių, bet jos sudėtingiau įgyvendinamos.

Turėsime beveik metus, kol įsisuks naujas mechanizmas, ir negalėsime finansuoti naujų investuotojų. Prašėme tai daryti iš biudžeto, tam reikėtų 14 mln. litų, gavome 5 mln. litų. Mūsų nuomone, to nepakanka, bet vyksta diskusijos, galbūt susitarsime.

- Labai nedaug bendraujate su žiniasklaida, retai viešai kalbate. Kodėl?

- Tikriausiai toks mano stilius. Nesu tipiškas politikas, esu dirbantis politikas. Sakoma, kad būna politinis kabinetas ir technokratinis - aš prie šio antrojo. Daugiau dirbu, nei kalbu. Vis dėlto visą informaciją teikiame, visada galite sužinoti tai, kas domina. Tačiau aš pats nemėgstu reklamuotis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"