TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nacionalinė energetikos strategija įstrigo ilgam

2015 10 24 6:00
Energetikos ministras Rokas Masiulis pripažino, jog Nacionalinė energetikos strategija tik įpusėta rengti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nekantriai laukiamos Lietuvos Nacionalinės energetikos strategijos šiemet, ko gero, neišvysime. Valstybės ateičiai ir energetikos saugumui svarbų dokumentą žadėta baigti šių metų rugpjūčio mėnesį, vėliau terminas nukeltas į lapkritį. Tačiau, regis, darbas įstrigo ilgam. Energetikos ministras Rokas Masiulis neseniai pripažino, kad gegužę pradėtas darbas vos įpusėjo.

Dalis politikų nebesitiki sulaukti strategijos ir kitų metų pradžioje. Tuo metu valdžia, nelaukdama, kol strategijoje bus sudėlioti taškai ir numatyti galimi scenarijai, jau dabar priima strateginius sprendimus, kurie daugelį metų lems valstybės energetikos kryptį.

Rengiama Nacionalinė energetikos strategija turėtų atsakyti į daugelį verslo, visuomenės ir politikų keliamų klausimų. Tarp jų, kaip „NordBalt“ ir „Litpol link“ jungtys paveiks vietos elektrinių darbą bei kaip tarpusavyje derės valstybės tuo pačiu metu skatinama ir dujų infrastruktūros, ir biokuro bei atliekų jėgainių plėtra.

Pažadus keičia

Rugsėjo pabaigoje energetikos viceministras Vidmantas Macevičius Seime žadėjo, kad Nacionalinė energetikos strategija, kuri turėtų atsakyti į daugelį verslui, visuomenei ir politikams rūpimų klausimų, bus pateikta lapkritį. Tačiau energetikos ministras Rokas Masiulis Lietuvoje energetikos konferencijoje praėjusią savaitę pareiškė, jog gegužę pradėta rengti strategija tik „įpusėjusi“.

R. Masiulis į renginį susirinkusiam šalies energetikos elitui aiškino, kad strategijos rengimas stringa dėl jos sudėtingumo. Esą šįkart rengiant dokumentą kartu atliekama ir makroekonominio poveikio analizė, kas anksčiau nebūdavo daroma. „Tai užima pakankamai daug laiko, nes vienu metu atliekami du darbai: strategijos atnaujinimas ir analizė, kaip strategija paveiks mūsų makroekonomiką. Tai pakankamai sudėtingi skaičiavimai. Taip pat atliekama ir energetinio saugumo analizė“, – aiškino ministras.

Jis prisipažino, kad pirminė energetinio saugumo analizė rodo, jog esą labai didelį saugumą valstybei suteikė suskystintų gamtinių dujų terminalas, o kitas svarbus žingsnis turėtų būti Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimas su Europos tinklais. „Lietuva po truputį artėja prie energetiškai saugių šalių, pavyzdžiui, Estijos, kuri turi daug vietinės gamybos. Mes gamybos daug neturime, bet turėsime daug jungčių“, – sakė R. Masiulis.

Įtaria, jog vilkina tyčia

Energetikos ministerijos nerangumas ne juokais piktina politikus. Seimo narys Kęstutis Daukšys teigė jau praradęs viltį, kad strategija pasieks visuomenę, kaip žadėta, lapkritį. „Manau, jos nesulauksime ir kitų metų sausį“, – spėjo jis. Politikas įtaria, jog strategijos rengimas tyčia vilkinamas, kad Vyriausybė dabar galėtų priimti abejotinus sprendimus, ilgam lemsiančius valstybės ateitį ir energetinį saugumą.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Andrius Kubilius taip pat piktinasi, kad valdantieji pastaruoju metu priima sprendimus, kurie gali kelti grėsmę energetikos sistemos saugumui. Vienas iš jų – remtinų elektros gamybos kvotų savivaldybių turimoms termofikacinėms jėgainėms ir Lietuvos elektrinei atsisakymas. „Tokie Vyriausybės sprendimai esmingai keičia ne tik vartotojų mokėjimų sumas, perskirsto finansinius srautus, bet ir griauna pačią energetikos sistemą. Skaudžias to pasekmes Lietuvos gyventojai jaus ilgai“, – teigė politikas.

A. Kubilius netiki Vyriausybės tikinimais, kad šie sprendimai leis 5 proc. atpiginti centralizuotai tiekiamą šilumą gyventojams. Rezultatas, jo nuomone, bus priešingas. Mat panaikinus remtinas elektros gamybos kvotas, savivaldybės bus priverstos nebenaudoti turimų termofikacinių jėgainių pajėgumų, kurios vienu metu gamina ir elektrą, ir šilumą, bei ieškoti būdų, kaip pagaminti šilumą negeneruojant elektros. Dėl to didės šilumos gamybos kaštai. O jie neabejotinai bus įskaičiuoti į šilumos kainą.

Seimo narys mano, jog savivaldybėms atsisakius naudoti termofikacines jėgaines elektros gamybai, Lietuvos elektros sistema negrįžtamai praras apie 550 megavatų palyginti geros būklės elektros energijos generavimo pajėgumų. „Energetikos ministerija, kuri yra atsakinga už energetikos politiką, jokių paaiškinimų nepateikia. Turėtume suprasti, kad sugriovę gamybinę infrastruktūrą gyvensime tik iš elektros importo, o jeigu jo nebus – o tai gali atsitikti tik po rinkimų – bus jau ne šios Vyriausybės galvos skausmas“, – teigė jis.

A. Kubilius pastebėjo, jog Energetikos ministerija nepateikia ir jokių vertinimų, kaip generavimo pajėgumų praradimas atsilieps Lietuvos siekiui sinchroniškai prisijungti prie Europos kontinentinių tinklų. Be to, šie pasikeitimai daromi nepakeitus svarbiausio energetikos politiką apibrėžiančio dokumento – Nacionalinės energetikos strategijos. Seimo narys perspėjo, kad dėl tokio valdžios veiklos būdo Lietuva gali prarasti energetinį saugumą, o sąskaitas kaip visada apmokės eiliniai vartotojai.

Su verslu nesitaria

Nuo kitų metų panaikinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto paramą termofikacinėms elektrinėms (TE), tapo nebeaišku, kaip išsaugoti didžiąsias Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kogeneracines elektrines ir Lietuvos elektrinę Elektrėnuose. „Tikimės, kad į tai turėtų atsakyti vienas iš Energetikos strategijos scenarijų, nes šios elektrinės galėtų dirbti ir kaip rezervinės“, – Seime žadėjo energetikos viceministras V. Macevičius.

Energetikos ministro R. Masiulio nuomone, lieka neatsakyti du svarbūs klausimai: kiek Lietuvai reikia savos elektros gamybos ir kiek – sistemos rezervo, kad valstybė būtų energetiškai saugi. Lietuvos energetikos konferencijoje jis tikino, kad bent dėl to būtina susitarti, o ne spręsti vienašališkai. „Aš manau, kad bent šiais klausimais reikėtų siekti politinio sutarimo. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti ne ekonomistai, o politikai“, – sakė R. Masiulis.

Verslininkai jau kurį laiką viešai piktinasi, kad rengiant Nacionalinę energetikos strategiją nevyksta jokia diskusija, o apie svarbaus dokumento rengimą niekas nieko tikro nežino. Verslininkų nuomone, esminiais energetikos klausimais sprendimus Lietuvoje priima „penki žmonės“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"