TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nacionalinę paramą gaus daugiau įmonių

2007 02 05 0:00
"Paramai numatyta daugiau lėšų. Daugiau ir verslo projektų galėsime paremti", - sakė Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Miskinis1043PM.jpg

Šiemet pagal įvairias programas verslo įmonėms bus suteikta paramos už 78,8 mln. litų. Apie tai, kas numatyta nauja skiriant nacionalinę paramą verslui, pasakoja Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis.

- Kiek lėšų nacionalinei paramai žadama skirti 2007 metais? Ar šiemet jų bus daugiau negu pernai?

- Taip, kiekvienais metais lėšų tam skiriama daugiau. Šiemet bus galima paremti daugiau gerų projektų. Iš viso ketinama skirti 78,8 mln. litų. Ūkio ministerijos strateginiame veiklos plane esama įvairių programų, susijusių tiesiogiai su verslu. Svarbiausios jų - eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimas (šiais metais numatyta daugiau kaip 9 mln. litų), inovacijų ir konkurencingumo didinimo programa (11,9 mln. litų), smulkaus ir vidutinio verslo plėtros bei skatinimo strategijos įgyvendinimas (iki 16 mln. litų verslo projektams remti). Antri metai įgyvendinama speciali investicijų skatinimo programa. Artimiausiu metu ją pateiksime Vyriausybės Strateginio planavimo komitetui. Su viršplaninėmis lėšomis (tai lėšos, nepanaudotos pernai ir perkeliamos į šiuos metus) įvairioms programoms įgyvendinti turėsime daugiau kaip 30 mln. litų. Reikia paminėti ir specialiąją energijos taupymo programą, kuriai, įskaitant viršplanines lėšas, numatyta 11,7 mln. litų. Kai kurie maži projektai bus finansuojami iš nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos pinigų (2 mln. litų).

Kai pateikiami kvietimai, organizacijų verslo projektai, vyksta viešieji pirkimai, kartais keičiasi, pavyzdžiui, parodų plotų kaina, todėl pavyksta sutaupyti. Nors ne visada spėjame tas sukauptas lėšas vėl "paleisti į gyvenimą" - suteikti paramą tiems, kurie į ją pretendavo, bet negavo dėl pinigų trūkumo, siekiame, kad sutaupytos lėšos pasiektų verslo įmones.

Laukia naujovių

- Kokiose verslo srityse veiklą plėtojančios įmonės turi teisę teikti paraiškas nacionalinei paramai gauti?

- Norintieji teikti paraiškas gauti nacionalinę paramą turėtų atkreipti dėmesį į šiuo metu galiojantį Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymą. Pagal jį Vyriausybės tvirtinamas neremtinų veiklos rūšių sąrašas apima gėrimų, tabako gaminių gamybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimą, mažmeninę degalų, taip pat komisinę prekybą, finansinį tarpininkavimą, draudimo ir pensijų lėšų kaupimą ir t. t.

Seimo valdyba yra sudariusi darbo grupę Smulkaus ir vidutinio verslo įstatymo nuostatoms patikslinti. Parengtoje naujoje šio įstatymo redakcijoje siūloma neriboti smulkių ir vidutinių verslininkų galimybių gauti nacionalinę paramą remiantis veiklos pobūdžiu. Jeigu tokia nuostata būtų priimta, neremtinos veiklos sąrašas netektų prasmės. Tačiau tame pačiame įstatymo projekte yra nuostata, kad Vyriausybė, apskrities viršininkai, taikydami savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo subjektams konkrečią paramą bei atsižvelgdami į paramos tikslą, gali nustatyti papildomas sąlygas. Jos turi būti vienodos visiems paramos gavėjams.

Žvelgiant į 2007-2013 metų perspektyvą tokia nuostata logiška, nes tam tikra ES struktūrinių fondų dalis bus atiduodama administruoti vadinamosioms apskričių regionų plėtros taryboms. Jos gaus finansavimą, turės laikytis tam tikrų procedūrų ir taisyklių, bet apskričių ir savivaldybių lygiu bus ir tam tikra laisvė taikyti išimtis ar paramos formą atsižvelgiant į konkrečias regiono sąlygas. Lietuvoje yra 10 apskričių. Sąlygos jose skirtingos, tad natūralu atiduoti vietos valdžiai tam tikrus svertus, kad pačios apskritys nustatytų paramos sąlygas, kurios būtų priartintos prie konkrečių verslo subjektų konkrečioje teritorijoje.

- Ar šiemet vertinant paraiškas bus naujų kriterijų?

- Paraiškos bus vertinamos vadovaujantis 2006 metų balandžio mėnesį ūkio ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis. Jos nesikeičia ir šiais metais. Kvietimai jau paskelbti. Kai Lietuvos verslo paramos agentūra įvertins paraiškas, atrankos komitetai priims sprendimus.

Kad įveiktume atsilikimą

- Ko siekiama dengiant iki 50 proc. kokybės vadybos sertifikavimo išlaidų? Ar pagerės lietuviškų paslaugų ir produktų kokybė?

- Kas yra vadyba, vadybos sistema? Pirmiausia tai investicija į sėkmę ir pažangą. Be abejo, bendrovės, kurios rūpinasi savo įvaizdžiu, nori išlikti rinkoje konkurencingos, supranta vadybos reikšmę ir pereina prie naujų valdymo, vadybos metodų. Šiuo metu 730 šalies įmonių yra įdiegusios sertifikuotą ISO 9001 standartą, kitus šakinius standartus, kokybės vadybos sistemą, dar apie 250 įmonių - aplinkos vadybos sistemą pagal ISO 14001 standartą. Šiais rodikliais Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų ES ir pasaulio šalių. Mūsų skaičiavimu, Lietuvoje kokybės sistemų diegimo sparta turėtų padidėti bent 4 kartus, jei norime pasiekti ES vidurkį. Manau, pasirinkta teisinga kryptis - būtina skatinti įmones, ypač visai mažas, diegti pažangius vadybos metodus ir veiksmingiau tenkinti vartotojų poreikius. Svarbu ir tai, kad įmonės, neturinčios sertifikuotos vadybos sistemos, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir NATO skelbiamuose konkursuose. Kokybės vadybos sertifikatų skaičius rodo ir šalies ekonominio išsivystymo lygį. Kuo labiau valstybė išsivysčiusi, tuo daugiau jos įmonių turi sertifikuotas sistemas.

- Nacionalinė parama skiriama pavojingų atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo projektams. Kokios pažangos pasiekta šioje srityje?

- 2006 metais Ūkio ministerija parėmė 12 pavojingų atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo projektų. Jiems įgyvendinti buvo suteikta apie 1,6 mln. litų. Paremti labai įvairūs projektai - sumažinta praeities tarša pavojingomis atliekomis, pašalintos susikaupusios pavojingos atliekos ir jomis užterštų teritorijų kenksmingumas. Tai pat buvo remiami kai kurie pavojingų atliekų, pripažintų kaip neturinčių šeimininko, teritorijų ir turto sutvarkymo, kiti projektai.

Regionų plėtra - vietos valdžios rankose

- Kurie regionai aktyviausiai dalyvauja viešųjų paslaugų plėtros projektuose? Kiek tai priklauso nuo vietos valdžios? Kaip vertinate verslo informacijos centrų veiklą?

- Šiuo metu aktyvių savivaldybių yra daug. Jeigu kalbėtume apie tai, kurios jų pasiekė konkrečių rezultatų, pirmiausia galėtume išskirti Švenčionis. Čia 1999 metais buvo įkurtas pirmas verslo informacijos centras Lietuvoje. Vėliau įsteigtos jo atstovybės Pabradėje ir Švenčionėliuose. ES struktūrinė parama ir savivaldybės finansavimas leidžia verslo centrui ir jo atstovybėms dirbti gana aktyviai. Taip pat matomas Plungės turizmo ir verslo centro darbas. Druskininkai, gavę paramą, savivaldybės iniciatyva prie Turizmo informacijos centro įsteigė vieną geriausių kempingų - jame gyvenimas verda ištisus metus. Aktyviai dirba Ignalinos, Zarasų, Kazlų Rūdos verslo informacijos centrai. Iš viso Lietuvoje yra 49 verslo informacijos centrai, 9-10 iš jų - bendri turizmo ir verslo informacijos centrai. Daugiausia paramos jie gauna iš Ūkio ministerijos - per metus ji siekia vidutiniškai 48,3 proc. centro biudžeto. Apie 20,4 proc. sudaro savivaldybės pinigai, 18,8 proc. uždirbama iš paslaugų, 8,6 proc. - įvairių projektų lėšos.

Apskritai visas įmones kviestume domėtis nacionalinės paramos galimybėmis ir teikti paraiškas pagal esamas projektų paramos kryptis.


Parengta bendradarbiaujant su ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"