TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Nacionalinis susitarimas pasiektas

2009 10 29 0:00
Po tris mėnesius trukusių diskusijų trečiadienį Vilniuje buvo pasirašytas Vyriausybės, verslo ir socialinių partnerių Nacionalinis susitarimas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Po tris mėnesius trukusių diskusijų trečiadienį Vilniuje buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas tarp Vyriausybės, verslo ir socialinių partnerių. Tiesa, pirminis susitarimo projektas gerokai skiriasi nuo galutinio varianto, tačiau visi sutaria, kad tai svarbus žingsnis tiesiant kelią į tarpusavio įsiklausymą ir bendradarbiavimą.

Nacionalinį susitarimą su Vyriausybe pasirašė Profesinių sąjungų konfederacija, Darbo federacija, Profesinė sąjunga "Solidarumas", Pensininkų sąjunga "Bočiai", Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Su Vyriausybe ir kitais socialiniais partneriais taip pat susitarė Žemės ūkio rūmai, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Verslo darbdavių konfederacija, Verslo konfederacija "ICC Lietuva" ir "Investuotojų forumas".

Manoma, kad Nacionaliniu susitarimu Lietuva demonstruoja rinkoms, jog vysto platų dialogą ir yra patikima partnerė, su kuria galima tartis ir susitarti.

Dialogas tęsis

Premjeras Andrius Kubilius vakar pažymėjo, kad Nacionalinis susitarimas apibrėžia visų jį pasirašiusiųjų atsakomybę, ir pirmiausia pačios Vyriausybės. "Tai yra dialogo procesas, kuris atvedė iki šio rezultato, tačiau negali sustoti ties šiais parašais. Todėl itin svarbu, kad su verslu pasirašėme papildomą protokolą dėl tų pokalbio temų, kurios svarbios artimiausiu laikotarpiu", - sakė jis.

Pasak premjero, kitų metų valstybės biudžetas yra parengtas atsižvelgiant į vakar pasirašytą Nacionalinį susitarimą. Laikantis jo, mokesčiai daugiau neturėtų būti keliami.

"Kas paskelbta apie mokesčius kitiems metas, jau yra įgyvendinama. Sutarta, kad kitais metais skelbiam bet kokių naujų mokesčių arba mokesčių didinimo moratoriumą, išskyrus tai, kas yra numatyta pačiame susitarime dėl socialinio draudimo įmokų didinimo 2 proc. galimybės", - pabrėžė premjeras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad bendru susitarimu priimti kompromisiniai sprendimai, kurių dauguma net nereikalauja jokių biudžetinių lėšų, t. y. panaikinami Vyriausybės nutarimai arba kai kurių įstatymų punktai, kurie prieštaravo Konstitucijai.

"Atskiro protokolo su verslininkais pasirašymas yra neatskiriama Nacionalinio susitarimo dalis ir tikimės, kad bus laikomasi pagrindinės krypties jį įgyvendinant. Tikimės, kad Nacionalinį susitarimą Vyriausybė pradės įgyvendinti po Kalėdų", - kalbėjo pramonininkų vadovas. A.Kubilius užtikrino, kad Kalėdų laukti nereikės, mat pasiruošta susitarimą pradėti įgyvendinti iš karto po Vėlinių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas kaip vieną didžiausių trūkumų įvardijo politinių partijų ir ypač opozicijos nedalyvavimą pasirašant šį susitarimą. "Nacionalinis susitarimas reikalingas tam, kad nutrauktų ambicijų karą ir visi susivienytų bendram tikslui", - LŽ sakė jis.

Parašas už pažadą nemažinti pensijų

Paskutinę minutę pasirašyti Nacionalinį susitarimą apsisprendė ir pensininkų atstovai. Ilgą laiką tvirtinęs esą nepritariantis Vyriausybės ketinimams taupyti pensininkų sąskaita, vakar Lietuvos pensininkų sąjungos "Bočiai" pirmininkas Petras Ruzgus LŽ patikino, kad susitarimą pasirašė, mat valdžia pažadėjusi nemažinti pensijų, sutarta tik dėl jų mokėjimo vėlavimo.

"Iš pradžių buvome griežtai nusiteikę nepasirašyti Nacionalinio susitarimo, tačiau vėliau valdžios atstovai įkalbėjo tai padaryti. Iškėlėme sąlygą, kad pensijos mažinamos nebus. Mes sutikome dėl rentų mažinimo, dėl pensinio amžiaus didinimo palengva ir t. t. Sutarėme, kad pensijos galėtų vėluoti, tačiau su tam tikromis išlygomis", - kalbėjo jis.

Kaip sako pensininkų atstovas, jie pageidauja, kad iki 600 litų gaunantiems pensininkams mokėjimas vėluotų 1 dieną, nuo 600 iki 800 litų - 2 dienas, iki tūkstančio - 3 dienas ir pan. Jo įsitikinimu, toks vėlavimas išspręstų problemą tik vieniems metams. P.Ruzgus tikisi, kad valdžios atstovai laikysis pažadų ir pasirašius susitarimą.

"Pusė pensininkų gyvena nuo pensijos iki pensijos, tai jeigu jos nebus mokamos laiku, kaip jie išgyvens, kai šiuo metu minimali pensija yra 650 litų, o vidutinė - 830 litų. Iš pradžių siūlėme mažinti tik didesnes nei 830 litų pensijas, neliečiant minimalių, tačiau Vyriausybei taip dėlioti neišėjo, tad buvo pasirinktas sprendimas dėl mokėjimo vėlavimo", - teigė pensininkų atstovas.

Profsąjungos nenusileido, bet susitarė

Profesinės sąjungos taip pat ilgai grasino nepasirašysiančios susitarimo, tačiau galiausiai valdžiai nusileido. Tiesa, tikimasi, kad daugelis iki pasirašant Nacionalinį susitarimą neišspręstų darbo santykių liberalizavimo klausimų dėl darbo valandų, neterminuotų sutarčių, atlyginimų mažinimo negavus sutikimo iš darbuotojo ir pan. bus sprendžiami vėliau.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdyba iš principo pritarė Vyriausybės siūlomam Nacionalinio susitarimo projektui ir sutiko jį pasirašyti.

"Apsisprendimas buvo labai sudėtingas. Tik nedidele balsų persvara pavyko priimti teigiamą sprendimą", - sakė LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. LPSK atstovauja per 70 tūkst. samdomų darbuotojų, tarp jų ir valstybės tarnautojų, interesams.

Konfederacijos vadovo teigimu, svarbiausias susitarimo su Vyriausybe laimėjimas yra jos įsipareigojimas iki 2011 metų be Trišalės tarybos sutikimo nepriimti naujų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, taip pat iki 2010 metų gruodžio 31 dienos nemažinti pareiginių algų, taikomų valstybės valdymo ir biudžetinio sektoriaus darbuotojams, bazinio dydžio, išlaikyti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą šildymui, iki 2011 metų nedidinti jau galiojančių mokesčių tarifų ir neįvesti naujų mokesčių.

Be didelių reikalavimų

Žemdirbių atstovai džiaugiasi ne tiek Nacionalinio susitarimo laimėjimais, kiek pagaliau oficialiai įtvirtintu bendradarbiavimu su stambiųjų ir smulkiųjų verslininkų atstovais. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas LŽ teigė, kad žemės ūkio veikla mūsų krašte pagaliau priskiriama prie verslo, o anksčiau ūkininkai to pasigesdavo.

Pasak B.Markausko, žemės ūkio atstovai bandė su valdžia tartis, kad būtų įrašytas susitarimo punktas dėl papildomų tiesioginių nacionalinių išmokų lygio, tačiau vėliau buvo apsispręsta šio klausimo nekelti. Jo aiškinimu, tokį apsisprendimą lėmė Vyriausybės įvykdyti 2009 metų įsipareigojimai žemės ūkiui.

"Buvome susitikę su premjeru bei finansų ministre ir sutarėme dėl 2010 metų tiesioginių išmokų iš nacionalinio biudžeto. Kadangi ES išmokos kasmet didėja 10 proc., tai siekiant išlaikyti tą patį lygį nacionalinė išmoka galėtų mažėti 10 proc.", - dėstė jis. B.Markausko nuomone, dėl tiesioginių išmokų iš nacionalinio biudžeto mažinimo ne daugiau kaip 10 proc. turėtų pavykti susitarti ir be Nacionalinio susitarimo. ŽŪR pirmininkas tikino, kad žemdirbiai itin gerai panaudoja ES paramą, tad specialių reikalavimų dėl lėšų įsisavinimo proceso supaprastinimo jie neturi. "Pastarosiomis dienomis pradėjo veikti ir Finansinis inžinerijos fondas, kuris sudaro žemdirbiams galimybę lengvatinėmis sąlygomis gauti paskolas", - dar vienu laimėjimu džiaugėsi B.Markauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"