TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naftininkų bylos juda lėta eiga

2014 02 19 6:00

Naftos produktų srautui Klaipėdos uoste nusekus, verslo bendruomenė pasigenda su dideliu trenksmu teisėsaugos institucijų pradėto tyrimo rezultatų dėl iš rinkos išstumtos ekspedicinės bendrovės „Naftos grupė“ galbūt nusikalstamos veikos.

Greitai sukaks treji metai, kai valstybės kontroliuojama bendrovė „Klaipėdos nafta“ nutraukė sutartį su naftos produktų tiekimo tarpininke bendrove „Naftos grupė“, kuri buvo antra pagal dydį (po "Orlen Lietuva") klientė, ir bendradarbiauja su tiesiogine tiekėja „Litasco“, rusų kompanijos „Lukoil“ antrine įmone. Tačiau sutarties sąlygos netenkina uosto direkcijos ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“. Produktų laikymas terminale kaip sandėlyje jiems neduoda naudos. O „Klaipėdos nafta“ gauna pajamų net ir tuo atveju, jeigu talpyklos nepripildomos. Tokią sutartį valstybinės žinybos vertina skirtingai.

Per šį laiką ūkinis ginčas, ar buvęs ekspeditorius padarė nuostolių, ar pats jų patyrė, išnagrinėtas tik pirmojoje teismo instancijoje, o ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamosios atsakomybės iki šiol nepateikė jokių atsakymų.

Pakeitė tiekėją

„Klaipėdos nafta“ tikina, kad trejus metus iki 2014 metų antros pusės galiojanti sutartis su „Litasco“ per visą laikotarpį užtikrina apie 4 mln. tonų tamsiųjų naftos produktų krovą. Ji naudinga, nes dėl sąlygos „krauk arba mokėk“ teikia stabilių pajamų. Bendrovės nuomone, sutarties sudarymas nedarė įtakos tamsiųjų naftos produktų krovai per Klaipėdos uostą, o sumenkusi krova nulemta sumažėjusios naftos produktų gamybos Baltarusijoje dėl Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklos remonto, naftos tiekimo iš Rusijos į Baltarusiją trukdžių, bendrovės „Orlen Lietuva“ mažesnio eksporto, taip pat Rusijos Ust Lugos uosto konkurencijos.

Priminsime, kad „Klaipėdos nafta“ pakeitė tiekėją dėl kriminalinių aplinkybių, nors juridinis pagrindas buvo suformuluotas kitoks. 2011 metų kovo 29 dieną bendrovė buvusį ekspeditorių informavo nutraukianti žalios naftos ir naftos produktų perkrovimo sutartį po 30 dienų tuo pagrindu, kad „Naftos grupė“ nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio nebevykdo sutartyje, kuri jai suteikė išskirtines teisės perkrauti vakuuminį gazolį, numatytų krovos įsipareigojimų.

„Naftos grupė“ negalėjo vykdyti sutarties dėl Lietuvoje gana dažnos praktikos - pirma sulaikyti įmonių vadovus ir areštuoti sąskaitas, o paskui imti aiškintis ekonominę situaciją. Naftos verslininkų suėmimą 2010 metų rugpjūtį Generalinė prokuratūra argumentavo įtarimais, neva pasisavinus ir legalizavus 20-30 mln. litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje tuo metu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, dokumentų suklastojimo, patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

„Naftos grupė“ tąkart tvirtino, kad dėl vadovų suėmimo kilęs ažiotažas yra nepagrįstas, „tiesiog nesusipratimas arba suinteresuotų grupių ketinimas sužlugdyti mūsų bendrovę“. Vadovai po kurio laiko buvo paleisti už milijono litų užstatą.

Kas patyrė nuostolių?

„Klaipėdos nafta“ dėl neva neįvykdytų sutarties sąlygų pateikė „Naftos grupei“ 35 mln. litų civilinį ieškinį ir tuomečio energetikos ministro viešais pareiškimais apie patirtą žalą visuomenėje sukėlė platų rezonansą. Netekusi naftos verslo įmonė atsikirto reikalavimu atlyginti 17 mln. litų nuostolius. Byla 2011 metų liepą pradėta nagrinėti Klaipėdoje uždarame posėdyje. Teisėjas patenkino „Klaipėdos naftos“ prašymą perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes kai kurie reikalavimai esą susiję su Konkurencijos įstatymu.

Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo 2013 metų gegužės mėnesį ir neįžvelgdamas „Klaipėdos naftos“ patirtos žalos pripažino, kad sutartis nutraukta dėl „Klaipėdos naftos“ kaltės. Nuspręsta „Naftos grupei“ priteisti per 9,74 mln. litų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 235 litus žyminio mokesčio ir 25 000 litų advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ Finansų ir administravimo departamento direktorius, pranešime apie esminį įvykį tąkart reiškė vadovybės nuomonę, jog šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be kita ko, dėl to, kad juo teismas neva neatsižvelgė į valstybės institucijų (Valstybės kontrolės ir Konkurencijos tarybos) išvadas dėl atskirų sutarties nuostatų ir galimo taikytinų teisės aktų pažeidimo. Taip pat į tai, kad „Naftos grupė“ nepagrindė dėl sutarties nutraukimo tariamai buvusių negautų pajamų dydžio. „Bendrovė šią akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą sutartį nutraukė siekdama apsaugoti jos akcininkų interesus“, - teigė M.Bartuška.

„Klaipėdos nafta“ pernai birželį pateikė skundą Lietuvos apeliaciniame teismui (LApT). Įmonės finansinėje apskaitoje, sprendžiant iš viešai paskelbtų 2013 metų 6 ir 9 mėnesių balansų, 10 mln. litų „Naftos grupės“ reikalavimui užtikrinti nebuvo atspindėta. Komentuodama tokį pinigų apskaitos niuansą „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė LŽ tvirtino, jog bendrovė nuosekliai gins interesus byloje su „Naftos grupe“ ir sieks, kad jos teismui pateiktas apeliacinis skundas būtų patenkintas, būtų atlyginta visa žala bei apginti visi jos teisėti interesai.

Įprastas terminas

„Naftos grupė“ neabejotinai laukia, kad LApT skundą atmes. Tačiau įmonės vadovas Antanas Urbutis atsisakė kalbėti šia tema, nurodydamas, kad „įmonės politika yra nekomentuoti klausimų, susijusių su bylomis“.

Kada tikėtis galutinio teismų žodžio (viena ar kita šalis, ko gero, kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą), jeigu LApT tvarkaraščiuose šio ginčo nagrinėjimo data dar nenumatyta? LApT Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas aiškino, kad dėl didelių darbo krūvių, per kelerius praėjusius metus patrigubėjusių, civilinės bylos su apeliaciniais skundais nuo jų gavimo iki nagrinėjimo pradžios turi paprastai palaukti apie vienus metus. Pavyzdžiui, vien 2014 metų sausio mėnesį teisme gautos nagrinėti 96 bylos su apeliaciniais skundais, kai neišnagrinėtų anksčiau buvo likusios 906 bylos.

„Civilinė byla su „Klaipėdos naftos“ apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 metų gegužės 20 dienos sprendimo gauta tik rugpjūčio 1 dieną. Šiai civilinei bylai buvo suteiktas Nr. 2A-606/2014. Atsižvelgiant į jos gavimo ir įregistravimo Lietuvos apeliaciniame teisme datą, nagrinėjimas teismo posėdyje preliminariai turėtų vykti 2014 metų kovo-balandžio mėnesiais. (...) Proceso šalis gali prašyti paskirti ir nagrinėti bylą greičiau. Jūsų minimu atveju šia teise nė viena proceso šalis nepasinaudojo. Pagal paminėtą susiklosčiusią praktiką šią civilinę bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėsianti teisėjų kolegija bus paskirta artimiausiu metu laikantis Bylų paskirstymo taisyklių“, - atsakydamas į LŽ klausimus nurodė A.Driukas.

Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė, klausiama apie „Naftos grupės“ galbūt nusikalstamos veikos tyrimą, sakė, kad keli ikiteisminio tyrimo metai, kai surinkta daug medžiagos ir tenka laukti specialistų išvadų, nėra išskirtinis reiškinys. 2010 metų liepos 19 dieną pradėtame tyrime šiuo metu atliekami baigiamieji veiksmai, „procesinį sprendimą planuojama priimti per pirmąjį pusmetį“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"