TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naftos kainoms diriguos euro zonos krizė

2012 06 26 11:12

Nuo šių metų pradžios „WTI“ rūšies naftos kaina pasaulio žaliavų biržose nuriedėjo apie 20 proc. ir kirto 80 JAV dolerių už barelį (USD/bl) ribą, o Londone prekiaujamos „Brent“ naftos kaina smuko apie 15 proc., iki 90 USD/bl. Be to, vien nuo gegužės pradžios nafta rinkose atpigo beveik 30 JAV dolerių. „Juodajam auksui“ smūgį sudavė tuo metu itin sustiprėjusios investuotojų baimės dėl galimo Graikijos išstojimo iš euro zonos bei bėdų Ispanijos finansų sektoriuje.

Įtempta padėtis euro zonoje bei prastėjantys didžiausių pasaulio ekonomikų makroekonominiai rodikliai – tiek gamintojų pasitikėjimo indeksai, tiek galutinių vartotojų nuotaikos – skatino rinkos dalyvius mažinti rizikos apetitą bei trauktis iš tokių rizikingų turto klasių kaip nafta. Tačiau dėl prasidedančio vasaros sezono, embargo Iranui bei sumažėsiančios naftos gavybos Saudo Arabijoje, tikėtina, kad augsianti paklausa pakels naftos, ypač „Brent“ rūšies, kainą.

Tiesa, žaliavų rinkoms lengviau atsikvėpti leido Graikijos parlamento rinkimų rezultatai bei OPEC sprendimas nekeisti gavybos kvotų. Tačiau JAV centrinio banko (FED) sprendimas kol kas nepaleisti į rinkas naujo plataus masto ekonomikos skatinimo priemonių paketo naftos kainas vėl bloškė iki 9 mėnesių žemumų. Be to, vis daugiau nerimo ženklų rodo rinkos dalyvius nuviliantys Kinijos ūkio augimo duomenys. Antros didžiausios pasaulio ekonomikos pirmojo ketvirčio augimas siekė 8,1 proc., nors tikėtasi 8,9 proc. Be to, buvo pranešta, jog balandį Kinijoje sumažėjo naftos importo apimtys.

Verta pažymėti, jog kritusios naftos kainos teigiamai veikia šalis, kurios didžiąją dalį žaliavos importuoja. Tai aktualu tiek Lietuvos verslininkams, tiek gyventojams. Tačiau tai itin svarbu Kinijai, kurios pramonė yra labai imli energetiniams ištekliams. Tad bendrame pasaulio ekonomikos fone mažėjanti naftos kaina skatina ūkio augimą.

Naftą išgaunančioms valstybėms gresia priešingas efektas. Pavyzdžiui, apie pusę Rusijos biudžeto įplaukų sudaro pajamos iš energetinių žaliavų sektoriaus. Todėl šios valstybės ūkio augimas, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 4,9 proc., gali pastebimai sulėtėti. „Brent“ rūšies naftos kainai kritus žemiau 80 USD, Rusija jau negalėtų iš naftos pardavimo padengti šalies biudžeto deficito.

Sudėtinga finansinė padėtis euro zonoje verčia investuotojus pardavinėti rizikingus aktyvus, prie kurių yra priskiriamos ir energetinės žaliavos. Galimas ir toks pesimistinis scenarijus: jei euro zonoje užsitęs recesija, tai gali dar labiau sumažinti kitų šalių eksportą į Senąjį žemyną ir taip prislopinti Azijos ar JAV ūkio augimą. Tokių atveju dabartinis naftos kainos nuosmukis gali užsitęsti.

Augimo potencialas išlieka

„Danske“ banko analitikai pabrėžia, jog naftą eksportuojančių valstybių organizacijos OPEC narių skirtingos nuomonės dėl „teisingos“ „juodojo aukso“ kainos gerokai nutempė žemyn pasaulines naftos kainas. OPEC narės pasiskirstė į dvi priešingas stovyklas. Valstybės, kurios tiesiogiai pelnosi iš aukštų naftos kainų, pavyzdžiui Iranas, Venesuela bei Irakas, pabrėžė, kad šiuo metu OPEC rinkoms tiekia per daug „juodojo aukso“, atsižvelgiant į pasaulinę paklausą. Tokią pat nuomonę išreiškė ir OPEC analitikai savo mėnesio ataskaitoje prieš pat naftą eksportuojančių šalių organizacijos susitikimą vykusį birželio 14 d. Vienoje. Be to, paprastai valstybės, išgaunančios žaliavas, siekia aukštų naftos kainų, kad galėtų surinkti planuojamas biudžeto įplaukas.

Tačiau Saudo Arabija įsitikinusi, kad „protinga“ naftos kainų riba turėtų siekti apie 100 USD už barelį. Mat apie 120-130 USD už barelį siekiančios „juodojo aukso“ kainos kelia grėsmę pasaulio ūkio atsigavimui ir globalią ekonomiką gali toliau tempti į gilią recesiją. Aukšta naftos kaina stipriai slopintų ir pasaulinę naftos paklausą. Todėl, anot Saudo Arabijos atstovų, ilguoju laikotarpiu OPEC turėtų itin atsargiai vertinti kylančias naftos kainas.

Anot „Danske“ banko analitikų, dėl neramumų finansų rinkose pastaruoju metu smarkiai atpigo rizikingos turto klasės, tačiau naftos kainos artimiausiu metu dar labiau kristi jau nebeturėtų. Tikėtiną naftos kainų korekciją aukštyn gali lemti prasidedantis atostogų sezonas Europoje bei JAV – tai paprastai padidina naftos paklausą. Be to, nuo liepos 1 d. įsigalioja Europos Sąjungos sankcijos Iranui, o OPEC nariai pasiekė kompromisą Vienoje nekeisti 30 mln. barelių per dieną naftos gavybos kvotos. Galima daryti prielaidą, jog OPEC šalys, tikėtina, pradės mažinti gavybą (net ir Saudo Arabija), nes šiuo metu per dieną yra išgaunama apie 31,6 mln. barelių naftos.

Komentarą parengė Kęstutis Celiešius, „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"