TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Naftos kainų kilimas – laikinas

2016 10 03 19:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Emocijas kaitinusi nafta pamažu nueina į antrą planą, o šią savaitę daugiausiai dėmesio turėtų sulaukti JAV makroekonominiai rodikliai ir Europos centrinio banko rugsėjo mėnesio susitikimo diskusijų aprašas. Šiame kontekste rinkos nuotaikos – ne itin stabilios, tačiau daugiau ar mažiau pozityvios.

Naftos triukšme turinio nedaug

Praėjusią savaitę OPEC sukeltas triukšmas dėl naftos, rinkose gerokai kilstelėjo naftos kainas – Brent rūšies kaina kilo nuo 45 iki 50 JAV dolerių už barelį, o tai yra net 10 proc. augimas. Visgi manome, kad naftos kainų kilimas yra laikinas. Priežasčių keletas: pirma, OPEC sutarė gavybą mažinti palyginti menku dydžiu, taigi naftos kainos reakcija yra labiau nulemta paties simbolinio žingsnio mažinti gavybą, o ne konkrečių mažėjančios gavybos apimčių. Be to, oficialiai šis susitarimas turės būti įtvirtintas lapkričio 30 d. formaliame OPEC šalių susitikime ir egzistuoja rizika, kad iki to laiko skirtingos OPEC šalys nutars, kad jos visai nenori atiduoti savo rinkos dalies ne-OPEC šalims, tokioms kaip, pavyzdžiui, JAV. Tad gal ir negalime pavadinti šios diskusijos triukšmu dėl nieko, bet vis dėlto turinio šiame triukšme nėra itin daug ar bent jau tokio, kuris būtų rimtas pagrindas formuoti eiles degalinėse ar pildyti talpas bei sandėliuoti jas garažuose, ruošiantis degalų apokalipsei.

Savaitės horizonte – naujos temos

Svarbiausi šios savaitės makroekonominiai duomenys mus pasieks iš JAV. Bus skelbiami itin svarbūs ISM indeksai: gamybos sektoriaus aktyvumo indeksas – pirmadienį, o kitų sektorių, išskyrus gamybą, aktyvumo indeksas – trečiadienį. Šie indeksai svarbūs tuo, kad pakankamai anksti signalizuoja apie ekonominę plėtrą ir paprastai yra laikomi geru indikatoriumi apie BVP kitimo tendencijas. Abu šie indeksai rugpjūtį smarkiai krito. Gamybos sektoriaus ISM indeksas nukrito netgi žemiau 50 atžymos (iki 49,4), o tai reiškia, kad šis sektorius nustojo augti. Rugsėjo mėnesį, tikėtina, gamybos sektoriaus indeksas grįš prie neutralaus 50 lygmens. Tuo tarpu kitų sektorių, išskyrus gamybą, ISM indeksas, kuris rugpjūtį nukrito iki žemiausio lygmens nuo ekonominės krizės laikotarpio, rugsėjį greičiausiai atsitiesė labiau. Manome, kad rugsėjo reikšmė sieks 52,5. Būtent šis rodiklis trečiadienį bus labai reikšmingas, nes paslaugų sektorius yra svarbiausias (praktiškai vienintelis) JAV ekonominės plėtros variklis, ir yra būtina, kad jis veiktų sklandžiai.

Paaiškės daugiausiai dėmesio pritraukiantis rodiklis

Penktadienį bus skelbiami JAV darbo rinkos duomenys. Finansų pasaulis itin lauks šių duomenų, nes būtent nuo jų gali priklausyti, ar JAV FED didins bazinę palūkanų normą dar šiais metais. Tikimybių vertinimas kol kas nėra reikšmingiau pasikeitęs. Rinkos dalyvių nuomone, palūkanų didinimo gruodžio mėnesį tikimybė sudaro beveik 60 proc. Kalbant apie darbo rinkos skaičius, vertinimų vidurkis apsistoja ties 170 tūkst. rugsėjo mėnesį naujai sukurtų darbo vietų, kai tuo tarpu rugpjūtį šis duomuo buvo lygus 151 tūkst. Naujai sukurtų darbo vietų rodiklis yra ne tik daugiausiai dėmesio pritraukiantis mėnesio skaičius, bet neretai ir itin smarkiai nustebinantis rodiklis. Jei išvysime prastesnius nei laukta duomenis, rinkose galima gerokai platesnė nuvylimo reakcija, ir atvirkščiai.

ECB kiekybinio skatinimo programos likimas

Europoje be keleto svarbių makroekonominių rodiklių (pavyzdžiui, mažmeninės prekybos apimčių pokytis rugpjūčio mėnesį, kuris bus skelbiamas trečiadienį) šį ketvirtadienį bus paviešintas ir ankstesnio ECB posėdžio protokolas. Nepaisant to, kad rinkos dalyviai tarsi ir viską žino apie tai, ką veikia ar ko neveikia ECB, šiame diskusijų protokole bus labiausiai ieškoma komentarų dėl ECB vykdomos kiekybinio skatinimo programos tąsos. ECB jau yra komunikavęs, kad yra pasiruošęs programą pratęsti po 2017 m. kovo mėnesio, kuomet ji turėtų baigtis pagal iki šiol galiojančias taisykles. ECB iki šiol buvo linkęs numykti, palikdamas rinkos dalyviams spėlioti, ar ir kaip bus plečiami paties ECB nustatyti reikalavimai vertybiniams popieriams, kurie šiuo metu lemia galimų nupirkti vertybinių popierių stoką. Rinkos dalyviams itin svarbu žinoti, kokius sprendimus ECB yra numatęs dėl superkamų vertybinių popierių imties plėtimo, kas galėtų lemti tolesnį palūkanų normų traukimąsi iki visiškai mikroskopinių dydžių.

Komentaro autorė – Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"